Kategorijos

Monografijos „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra“ aptarimas (video)

2014 m. lapkričio 27 dieną Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras surengė monografijos „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra“ aptarimas.

Sekuliarizacija_ir_dabarties_kultura_-_virselisSudarytoja – Rita Šerpytytė. Autoriai: Tomas Sodeika, Danutė Bacevičiūtė, Mintautas Gutauskas, Kristupas Sabolius, Aušra Pažėraitė, Sigita Maslauskaitė, Vaiva Daraškevičiūtė, Rita Šerpytytė.

Leidykla: Vilniaus universiteto leidykla
Metai: 2013

Religijos ir kultūros sritys bei jų tarpusavio santykis šiuolaikiniame pasaulyje yra tapę atvira teorine ir net praktine problema. Vakarų tradicija, nuo seno buvusi krikščioniška, šiandien yra netekusi religinio matmens, kita vertus, – religijos sfera komplikuotai ieško savo vietos kultūros atžvilgiu – arba toliau pretenduodama būti kultūros pagrindu, arba tapti tik jos dalimi. Toks situacijos suvokimas tiesiogiai nukreipia į šiuolaikinio pasaulio realijas ir verčia klausti, kokie veiksniai daro įtaką minėtoms kultūrinio ir religinio tapatumo ir jų santykio transformacijoms. Šiuolaikinis pasaulis tokį situacijos pasikeitimą yra įvardijęs „iššūkių“ terminu. Akivaizdu, kad pats pakitęs religijos ir kultūros santykis bei naujai besiformuojantis religinis ir kultūrinis identitetas yra ne tik tų iššūkių padarinys, bet ir išraiška.

Dalyvauja:
Rita Šerpytytė, Mintautas Gutauskas, Tomas Sodeika, Jūratė Baranova, Aušra Pažėraitė, Danutė Bacevičiūtė, Dalius Jonkus, Vaiva Daraškevičiūtė, Valdas Mackela ir kiti.

Vaizdo įrašas:

Pin It

Levino nepavadinsi neokantininku

10553547_882657578429565_7902803295643705561_n

Levino filosofijos interpretatoriai postuluoja, jog Levino mąstymas yra artimas Kanto filosofijai. Šio rašinio tikslas yra atskleisti, kad paminėtus mąstytojus vienija tik ta pati filosofijos kryptis, t.y. taikomoji jos reikšmė per etiką, tačiau šių filosofų naudojami metodai yra radikaliai skirtingi. Taip pat reikėtų pažymėti, kad ir pats Levinas bandė pabrėžti vertybinį savo ir Kanto etikų panašumą, […]

Pin It

Tas amžius, kurį senovėj žmonės praminė auksiniu

don-kichotas

Laiminga ta gadynė ir laimingas tas amžius, kurį senovėj žmonės praminė auksiniu, bet praminė ne dėl to, kad auksas, taip aukštai vertinamas šiame geležies amžiuje, būtų anais palaimos laikais gaunamas be jokio vargo, o dėl to, kad gyvenusieji tuomet žmonės nepažinojo šių dviejų žodžių: tavo ir mano. Aname šventame amžiuje viskas buvo bendra: savo gyvybei palaikyti […]

Pin It

[Religinės] pasaulėžiūros revizija

pasauleziura

Kaip pastebi Maxas Weberis, savo veikale „Religijos sociologija“, „Dievai“ yra dažniausiai atsitiktinai atsiradusių vaizdinių chaosas, kurie palaikomi tradicijos, kulto. Tie vaizdiniai, tai reakcija į tam tikras istorines aplinkybes, iššūkius, sukrėtimus, tokius kaip karas, badas, gamtos kataklizmai, ūkiniai, socialiniai ar kitokie bendruomenės virsmai. Dažniausiai vieno ar kito vaizdinio atsiradimo jau nebeįmanoma atsekti, jo kilmė dingusi istorijos […]

Pin It

Nerijus Milerius dėl Zviagincevo „Leviatano“

leviathan_movie_IFFI2014

Nuolat akcentuojama, kad “Leviatanas” – tai dabartinės Rusijos valdžios kritika. Būtų juokinga tai neigti, nes filme gausu dabartinės Rusijos realijų. Įdomu, kad ir pati Rusijos valdžia atvirai suvokia šį filmą kaip kritinį išpuolį prieš save. Kultūros ministras tiesiai šviesiai pareiškė, kad filmai, kurie apspjaudo dabartinę valdžią ir yra bersmelkti beprasmybės, ateityje neturi būti būti finansuojami […]

Pin It

Mitinės sąmonės galia

10407137_10152974930249626_8624112948406838415_n

Šio rašinio tema yra įkvėpta Joseph‘o Campbell‘o (1904–1987) filmų serijos „Mito galia“ (1987) peržiūros, susiejant ją su Jurgos Ivanauskaitės budizmo, Himalajų kultūros kelionių studijomis, su C. G. Jungo, su psichoanalitikės Clarissos Pinkolos Estés atradimais, Émilio Durkheim‘o įžvalgomis. Joseph‘as Campbell‘as yra žymus amerikiečių lyginamosios mitologijos ir religijos profesorius, vaikystėje susižavėjęs senąja Amerikos indėnų kultūra ir visą gyvenimą […]

Pin It

Wittgensteino fenomenas filosofijoje

1782024_10202023496804350_308790311_n

Ludwigas Wittgensteinas galėtų būti filosofu-pavyzdžiu, kurio požiūrių evoliucijos raida, gebėjimas pakeisti savo nuostatas į tikrovės ir kalbos santykį, liudija filosofo augimą išmintimi ir parodo, jog išmintis yra kažkas daugiau nei proto guvumas ar neįprastas intelektas. Wittgensteinas yra sokratiškas filosofas, nes nebijojo pripažinti savo suvokimo ribų. Ankstyvąjį Wittgensteiną galima pavadinti labai gudriu, labai pagaviu ir intelektualiu, bet […]

Pin It

Derrida ir Dievo katarsis

akis

Pagal vieną senovės egiptiečių legendą, pasaulio viešpačiui nuo pat pasaulio pradžios dėl nežinomos priežasties buvo atimta akis. Jis įpareigojo Šu ir Tefnut jam ją atnešti. Šiedu taip ilgai negrįžio, kad Ra buvo priverstas į neištikimos akies vietą įstatyti kitą. Kai Šu ir Tefnut pagaliau atnešė akį, šioji baisiai supyko matydama, kad jos vieta užimta. Idant […]

Pin It

Šizoanalizė v. s. psichoanalizė

Molojaus kelionė dviračiu (Šaltinis: http://cloudpine451.blogspot.com/)

Samuelis Beckettas ir Gilles’is Deleuze’as: kodėl išėjęs pasivaikščioti šizofrenikas yra geriau negu neurotikas gulintis ant kušetės? Molojaus kelionė dviračiu… Kaip teigia Mišelis Fucault’o savo pratarmėje amerikietiškam „Anti-Edipo“ leidimui – pokarinėje Europoje, esmiškai apie vykstančius visuomenėje reiškinius, turėjo teisę prabilti tik gerai susipažinę su Marksu, Freudu ir semiotika. Taigi, Deleuze’as ir Guattari imasi užduoties išvaduoti visuomenę nuo […]

Pin It

Tomas Venclova: Kaip skaityti eilėraštį (9-10)

Tomas-Venclova-Video

2014 m. rugsėjo-spalio mėnesį, Lietuvos edukologijos universitete, Lituanistikos fakulteto kvietimu, paskaitas skaitė Lietuvoje viešėjęs Jeilio (Yale) universiteto profesorius, poetas, vertėjas, eseistas, semiotikas, literatūrologas, aukšosios lietuvių kalbos puoselėtojas ir kūrėjas, „paskutinis Titaniko keleivis“, milžiniško, laiko užmarštin nuskendusio, kultūrinio klodo atstovas – Tomas Venclova. Kursas dėstomas lygiai toks kaip ir Jeilyje tik lietuvių kalba. Profesorius remiasi Romano Jakobsono, Greimo, […]

Pin It

Dovanojimo laisvė, kaip galimybė pranokti save

Chen Shuzhong

Atskira būtybė gali užsidaryti savo egoizme, taip įtvirtindama savęs izoliaciją. Ir ši galimybė, pamiršti kito transcendentiškumą – nebaudžiamai išvyti svetingumą (visą kalbą) iš savo namų, išvyti transcendentinį santykį, kuris vienintelis ir teleidžia „Aš“ savyje užsidaryti – liudija absoliučią tiesą, atsiskyrimo radikalumą. Atsiskyrimas ne vien dialektiškai koreliuoja su transcendencija, kaip jos opozicija; tai ir pozityvus įvykis […]

Pin It

Mokslinė konferencija  „Intuicija ar supratimas?“

fenomenologu-konferencija

2014 m. lapkričio 27 dieną Lietuvos fenomenologų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centru surengė mokslinę konferenciją: INTUICIJA AR SUPRATIMAS? TIESIOGINĖ PATIRTIS IR INTERPRETACIJA FENOMENOLOGIJOJE Organizacinis komitetas Pirmininkas: prof. dr. Dalius Jonkus Nariai: habil. dr. (hp) Rita Šerpytytė, doc. dr. Mintautas Gutauskas, prof. habil. dr. (hp) Tomas Sodeika, dr. Jolanta Saldukaitytė Konferencijos atidarymas. Lietuvos fenomenologų asociacijos prezidentas prof. Dalius […]

Pin It

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

1

Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame rašinyje, remiantis amerikiečių ir britų kino režisieriaus Terry Gilliam filmu «Teorema zero» (The Zero Theorem, 2013). Filmo pagrindinis herojus Qohen Leth – tai […]

Pin It

Heidegerio tiesa ir skaitmeniniai prekių kodai

qr-kodas

Žemiau pateiktas tekstas yra Heidegerio viešų paskaitų ciklo „Vom Wesen der Wahrheit“ santrauka bei savotiška interpretacija. Originalų tekstą lietuvių kalba galima rasti A. Šliogerio parengtuose M. Heidegerio „Rinktiniuose raštuose“ (1992, 291-312 psl.), skyrelis „Apie tiesos esmę“. Klausdami apie tiesos esmę užsiduodame sau klausimą: kas yra būdinga kiekvienai „tiesai“, kaip tokiai apskritai. „Sveikas“ žmogaus protas puikuojasi savo apčiuopiamos naudos […]

Pin It

Arvydo Šliogerio galaktika

galaktika

2014 spalio 27 d., pirmadienį, 19.00 val. Vilniaus planetariume (Konstitucijos pr. 12A, Vilnius) vykęs renginys skirtas Arvydo Šliogerio 70-mečiui. Vakaras skirtas Arvydo Šliogerio knygoms, draugams, skaitomi jo tekstai, pasisakymai, skamba muzika ir filmuota medžiaga. Renginį veda Leonidas Donskis, dalyvauja Algimantas Kunčius, Naglis Kardelis, Robertas Beinartas, Giedrė Kadžiulytė ir kiti. „Žmogus iš prigimties negali sukurti nė gabalėlio Tikrovės, net atomo ar […]

Pin It

Nerijus Milerius: Fotopadidinimas

Fotopadidinimas

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Aštunta paskaita-diskusija vykusi 2014 m. gruodžio 4 d., 17.30 val. “Prospekto” fotografijos galerijoje, šį kart su kino teoretiku Nerijum Mileriu. Fotografiją ir kiną įmanoma lyginti tiek abstrakčiai, per bendras šių dviejų menų struktūras, tiek ir per konkrečius kūrinius. Būtent antrasis kelias – M. Antonionio „Blow up“ (Fotopadidinimas) ir A. Kiarostami „Close up“ (Stambus planas) – šįkart […]

Pin It

Lietuvoje rengiamos žymaus Lenkijos filosofo ir vertėjo A. Pšybislavskio budizmo filosofijos paskaitos

Przybysławski

Gruodžio 8 d., 18 val. Kauno Vytauto Didžiojo Universitete ir gruodžio 10 d., 17 val. Vilniaus Universiteto Orientalistikos centre bus surengtos habil. dr. Arturo Pšybislavskio paskaitos „Budistinė meditacijos ir sąmoningumo samprata“ Paskaitose pateikiama sąlygoto ir pirmapradžio sąmoningumo – meditacijos pradinio taško ir tikslo – analizė, kur meditacija – sąmoningumo transformavimo procesas, pasitelkus atidumą (mindfulness) ir žinias. A. […]

Pin It

Kas yra metafizika?

tumblr_mc8mv4po0K1qap55ao1_500

„Kodėl apskritai yra esinys, o ne priešingai, Niekis?“ – Heideggerio moto-klausimas. Metafizika – tai pirminė filosofija, pirmapradė patirtis, pirmasis žmogaus sąlytis su tuo, kas nėra jis pats – su daiktais, su pasauliu, su kitais žmonėmis – ikikultūrinė Būtis. Heideggeris interpretuoja Descarte‘o laišką Piko apie filosofijos medį. Būties tiesa – tai dirva, o metafizika – filosofijos medžio šaknys, […]

Pin It

Tik po Jūsų, pone… prašom, pirma manęs

ziema_007

Žemiau pateikta kelių Emmanuelio Levino įžvalgų iš veikalo „Totalybė ir begalybė“ interpretacija. Levinas rašo: „Atskira būtybė gali užsisklęsti savame egoizme, įtvirtindama savo izoliaciją. Ir šis gebėjimas užmiršti apie Kito transcendenciją – nebaudžiamai išvaryti iš savo namų svetingumo dvasią (t. y. kalbą), išvaryti transcendentinį santykį, kuris tik vienas leidžia „aš“ užsidaryti viduje – liudija absoliučios tiesos ir […]

Pin It

Filosofui V. Bagdonavičiui įteikta Valstybinė J. Basanavičiaus premija

v.bagdonavicius

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją įteikė filosofui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjui, humanitarinių mokslų daktarui Vaclovui Bagdonavičiui. Premija skirta už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Anot premjero, V. Bagdonavičius – garsiausias Vydūno tyrinėtojas, neabejotinai esantis pavyzdžiu daugeliui jaunų mokslininkų ir tyrinėtojų. Tautos patriarchu […]

Pin It