Kategorijos

Arvydas Šliogeris: Ideologija – Grynojo Žodžio stabmeldystė

Computer brain computing concept

Hegelis – schemų, absrakčių minčių kūrėjas ir sistemintojas. Jo užmojis – visas filosofines problemas susieti į sistemą ir jas išspręsti vadovaujantis vienu principu, ne tik pavyko, bet, manau, ir viršijo visus mąstytojo puoselėtus lūkesčius su kaupu.

Hegelis pakartojo Aristotelį sakydamas, kad žmogus nuo gyvulio skiriasi tuo, kad mąsto, tačiau neapsiribodamas tuo, dar jį papildė teigdamas, kad Dvasia yra mąstymas. Jo manymu, visa, kas egzistuoja, yra save suprantanti pasaulinė Dvasia (Weltgeist), arba pasaulinis protas. Ignoruodamas realų pasaulį, mąstytojas pažinimą traktavo, kaip savęs pažinimą, t.y. savęs mąstymą.

„Vergas nesuvokia savo esmės, savo begalybės, laisvės, nepažįsta savęs kaip esmės, – ir jeigu jis savęs nepažįsta, vadinasi, jis savęs nemąsto. Ši savimonė, kuri mąstymu suvokia save kaip esmę ir taip atsisako to, kas atsitiktina bei netikra, yra teisės, moralės ir visos dorovės principas,“ – rašo jis[1] ir sukuria kitą vergovės formą – ideologinę sąmonę. Abstrakcijų garbintojai virsta spekuliatyvinio absoliutizmo nariais, patys to nesuprasdami ir net nepastebėdami.

Hegelis rašo apie žmogaus gebėjimą susidvejinti, pamatyti save kaip savo vaizdinių ir minčių objektą. Jis išaukština žmogaus gebėjimą gyventi sąmoningai. Mąstytojo tikslas kilnus, bet paradoksaliai ir netikėtai įgauna išvirkščią pusę. Hegelio Dvasia keliauja tam tikromis raidos pakopomis: nuo subjektyviosios pakopos pereina prie objektyviosios (šeimos, pilietinės visuomenės, valstybės), o nuo šios žengia ant absoliutinio (religijos, meno, filosofijos) laiptelio. Tačiau kai Dvasia įgauną radikalią absoliutizmo formą, mano supratimu, netikėtai išsenka ir jos gyvybingumas. Hegelio dėsnis užstringa.

flamingai

Butaforiniai flamingai pakeičia gyvus paukščius taip, kaip meilė meilės idėjai nužudo meilę konkrenčiam žmogui; laisvė nuo laisvės idėjos transformuojasi į savivalę, o mąstymas pačio mąstymo proceso galiausiai sunaikina patį subjektą. Ir ištinka dar kitas kraštutinumas – filosofija smulkėja, skyla į fenomenologiją, hermeneutiką, kalbos filosofiją, etiką ar estetiką.

„Dabarties filosofas, tarsi koks sąvokų inžinierius, skelbia ištikimybę faktams ir metodui, bet nedrįsta tapyti totalinio esaties paveikslo ar bent pabandyti atsiverti didžiųjų žmogaus galimybių erdvei. Transcendentinis filosofinio mąstymo matmuo redukuojamas į fragmentišką faktologiją. Filosofas nebekuria ir nebekonstruoja; jis stengiasi tik „suprasti“ ir „aprašyti“,“ – rašo Arvydas Šliogeris.[2]

Kaip išvengti šių dviejų kraštutinumų, klausiu savęs. Ne tik klausytis, bet ir išgirsti, ne tik spoksoti, bet ir įžvelgti, ne tik galvoti, bet reflektuoti ir kritiškai stebėti, tikriausiai vienintelis kelias nepasiklysti, sakau sau. Kas yra ideologija ir kaip suprantu ją? Tai išorės transliuojama ir primetama Kitų teisybė, kaip reikia gyventi, elgtis, kurios pasaulėžiūros krypties laikytis, kurių tikslų siekti, kokiomis idėjomis tikėti, kokias vertybes propaguoti. Tai dogmų, taisyklių planas agituojantis būti lojaliai, vykdyti jį kas dieną, kaip naujieną, kol jo punktai ir papunkčiai nusės, prigys, suaugs su manimi ir taps neatskiriama mano savasties dalimi, kuri užtikrins mano su Kitais bendrumą. Ar tai nėra tobula vergų štampavimo mašina, gimdanti aklą fanatizmą ir paklusimą, eliminuojanti kritinį mąstymą ir bukinanti jį? Kaip paprasta masę valdyti, pakreipti ją reikalinga linkme, kai žmogaus susvetimėjimas su savimi, su natūralia savo prigimtimi išsigimsta, modifikuojasi į dirbtinį, sintetinį konstruktą. Plastikinio roboto tikslus mechanizmas puikiausiai reprezentuoja tokio žmogaus sąmonę. Mitingai vidury aikštės užhipnotizuoja minią oratoriška, sofistiška jėga. Ideologijos arena, tai logolatrija, kalbant Šliogerio terminais, kurios pavadinimu gali būti tiek krikščionybė, tiek internetas. „Nietzsche skaudžiai suklydo. „Dievas“ nemirė,“ – rašo Šliogeris. „Jis paprasčiausiai virto Viskuo – telekompiuteriniu absoliutu.“[3] Ekranas diriguoja minios chorui. Jis derina ritmą, muša taktą, lavina mūsų „dainavimą.“ Mes dekoruojame aplinką plastikinėmis atogrąžų gėlėmis, lietuvišką bulvę išmainome į kinų ryžius, raudoną buroką, upėtakius keičiame į madingą greitą McDonald’o maistą; lėtą knygų skaitymą paaukojame greitajam internetui, o greitojo skaitymo technikos pagalba papildome savo informacijos resursus. Šiuolaikinės visuomenės moto – ryti, vartoti ir atrajoti.

Traumuotiesiems Šliogeris išrašo veiksmingą „receptą“: „Atvirumas Niekiui yra pats aistringiausias maištas prieš mūsų kuriamas naikinimo pabaisas, vadinasi, maištas prieš nihilizmą.“[4]

Šis rašinys, tai tam tikra mano pastanga prisiliesti prie Arvydo Šliogerio mąstymo pamatų. Mano supratimu, jis labai aiškiai ir suprantamai išdėsto Hegelio sukurtą mąstymo dialektikos principą. Taikliai pastebi, jog mąstysenos stereotipai neišvengiamai paliečia kiekvieną – tiek didų mąstytoją, tiek paprastą, eilinį žmogų. „Kasdienis“ar „sveiko proto“ mąstymas yra vienodas, visuotinis ir monotoniškas. Hegelio filosofijos poveikis visų pirma pasireiškė per marksizmą, virtusį vartojimo ideologijos pamatu. Jis taip pat buvo liberalizmo, konservatizmo, nacionalizmo įkvėpėju.

„Visų ideologijų – pačios ideologinės sąmonės – esmių esmę puikiai nusako ideologinio mąstymo pradininko evangelisto Jono ištarmė: Pradžioje buvo žodis, “ – rašo filosofas ir priduria, kad pabaigoje lygiai taip pat.[5] Ideologinės sąmonės abstrakcijos stabais esti Laisvė, Lygybė, Brolybė, Proletariatas, Tauta, Valstybė, Tėvynė, Patriotizmas, Žmonija, Istorija, Pasaulis, Krikščionis ir tūkstančiai kitų „garsių“ žodžių. Ideologija – Grynojo Žodžio stabmeldystė. Ideologinė sąmonė yra grynoji sąmonė.

Hegelis savo veikale „Dvasios fenomenologija“ pakartoja Rytų išminties pamatinę tezę, jog regimasis pasaulis yra tik mūsų sąmonės iliuzija, Majos skraistė. Tačiau, tai pakartoja daug aiškiau ir ryžtingiau. Sąmonė yra vienintelis žmogaus supratimo įrankis, kuris pavaldus iliuzijai. Hegelio aprašytoji sąmonė neiškart suvokia ir įsisąmonina, kad „iš tikrųjų“, be jos, daugiau nieko nėra. „Dvasios fenomenologijos“ tikslas – parodyti, kaip sąmonė keliauja ilgą ir sunkų savipratos kelią. Keliauja tol, kol suvokia, kad ji yra viskas, kad bet kokia kita būtis „iš tikrųjų“ yra tik jos pačios kūrinys. Ši jos nuosavybė, pabrėžia Šliogeris, yra pati kalba.

Savipratos kelyje individualioji  sąmonė pašalina juslinį daiktą, įsisąmonindama, kad konkretus daiktas yra jos pačios darinys, kurio esmė yra grynoji sąvoka. Pažįstanti sąmonė pašalina gamtą, suvokdama, kad anapus sąmonės esančios gamtos „esmė“ tėra pačios sąmonės konstruota. Moralinė ir politinė Hegelio sąmonė pašalina bet kokią objektyvią gamtos ar dievų nustatytą tvarką ir suvokia, kad įstatymas, gėris, blogis, prekė ir panašūs dalykai yra jos pačios sukurtos socialinio žaidimo taisyklės. Pagaliau, religinė sąmonė pašalina visus dievus, suvokdama, kad „iš tikrųjų“ Dievas yra jos pačios gaminys, susiedama Jį su absoliučiu žinojimu. Kuo anonimiškesnė ir abstraktesnė sąmonė, tuo ji arčiau grynosios sąmonės, suvokiančios savo absoliutumą.[6] Sąmonė paverčia save autentišku Dievu. Hegelio fenomenologija sąmonės „sąmonėjimo“ procese apkeičia abstrakciją su konkretybe vietomis. Ideologinė sąmonė kuria naujas tikrovės.

Ideologinis žmogus – Naikintojas par excellence, fantomų vergas.

 

(Bus daugiau)

 

Živilė Filmanavičiūtė, 2014 m. rugpjūtis

 

[1] Baranova J. Etika: filosofija kaip praktika. Vilnius: „Tyto alba“. 2002. P. 219

[2] Arvydas Šliogeris (1989). Karlo Jasperso filosofija. Filosofijos įvadas. Vilnius: Mintis. P. 6

[3]  Šliogeris A. Niekio vardai// Telehominoido sapnai. Vilnius:Pradai. 1997. P.143

[4] Šliogeris A. Niekio vardai// Autoriaus žodis. Vilnius:Pradai. 1997. P.8

[5] Šliogeris A. Niekio vardai// Grynosios sąmonės odisėja. Vilnius:Pradai. 1997. P.19

[6] Šliogeris A. Niekio vardai// Grynosios sąmonės odisėja. Vilnius:Pradai. 1997. P.20,21

Tomas Kavaliauskas. Blynų hermeneutika

blyn

Ginčų gali kilti svarstant, ar filosofuoti galima apie viską ar tik apie solidžias temas kaip etika, estetika, logika. Žinome Ludwigo Witgensteino ištarą: „Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti“, bet niekas mums netrukdo prabilti kiek „prižemintai“ – pavyzdžiui, apie blynus. Kadangi blynų filosofija fenomenologiniu metodu jau atlikta1, šiame tekste apie juos bus filosofuojama hermeneutiniu [...]

Bendrųjų tendencijų gydytojams

Vincent_van_Gogh_GOV007

„Nesgi žinokite, mielieji, kad kiekvienas iš mūsų yra neabejotinai kaltas dėl visų šioje žemėje, ne tiktai todėl, kad mes visi esame kalti, bet kad ir kiekvienas atskirai yra kaltas dėl visų žmonių ir dėl kiekvieno atskirai šioje žemėje“.[1] ( Fiodoras Dostojevskis) Medijose pasirodė žinia apie aktoriaus Robino Williamso savižudybę, užvirusi gausias diskusijas ir žmonių teismą komiko poelgiui. [...]

Krizės ir katastrofos – tikros ar dirbtinai sukeltos?

logo

Kalbame ir apie finansų krizes, ir apie gamtos katastrofas, nes ir vienas, ir kitas valdo panašūs dėsniai, kuriuos nesunkiai galėtų atskleisti populiaraus TV serialo „Skaičiai“ („Numb3rs“) genijai. Tačiau neatskleidžia. Vis dėlto nerimauti yra ko. Kad pasaulis sunerimęs dėl galimos didžiulės ekologinės katastrofos, rodo 2009 m. gruodžio 7-18 dienomis Danijos sostinėje Kopenhagoje įvykęs viršūnių susitikimas (COP 15) [...]

Filosofas: soc. tinklų sėkmę lemia mūsų noras pripažinimą gauti saugia forma

social-networking-business

Mes visi jaučiame vaikišką norą pabėgti nuo tiesioginio bendravimo keliamos įtampos, sako VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius filosofas Algirdas Davidavičius. Būtent šiuo mūsų noru sėkmingai naudojasi socialinių tinklų kūrėjai – jie tarsi pasiūlo terpę, kur žmonės pripažinimo ir kitų dėmesio gali sulaukti socialiai saugia forma. Tačiau, atkreipia dėmesį pašnekovas, mes tik susikuriame iliuziją, kad patenkiname pripažinimo [...]

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

kelyje

  Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo mąstymo salelių. Filosofas aprašo melancholijos būseną, kaip intensyviausias betarpiškumo akimirkas, kurios perduoda tai, kas niekada ir niekaip nekomunikuojama. Melancholija gali priartinti transcendencijos [...]

Fizika – tai gyvenimo filosofija

edis

2014 m. pavasarį, mokslo metų pabaigoje, vyko projekto „Šlovės laboratorija“ finalas, jame trylika jaunųjų mokslininkų varžėsi tarpusavyje, kas aiškiau ir įdomiau per tris minutes žiūrovams pristatys painiausias mokslo idėjas. Tarp iškalbingiausių mokslo talentų – ir LEU fizikos ir taikomosios kompiuterijos studijų programos studentas Edis Galvonas. Jis dar prieš baigdamas studijas dalyvavo projekte ir pateko į [...]

Juokas

juokas

Henri Bergsonas „Juokas“ (2014) Išleido: Vaga; vertė Goda Bulybenko Visiems mums patinka juoktis ir niekas mūsų taip nenuginkluoja kaip juokas. Tai savitas reiškinys, kuris kelia nuostabą. Jau Platonas teigė, kad filosofijos šaltinis yra nuostaba. Taigi juokas gali būti viena iš filosofijos versmių. Neklasikinės filosofijos atstovas – prancūzų filosofas Henri Bergsonas (1859-1941) veikale „Juokas“ (1900, „Le rire“) tyrinėja [...]

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

3

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo Deleuze‘o. Taigi pats Šliogeris naudojasi postmodernizmo įrankiais,[i] Kas suteikia teisę į diskursą pasikviesti priešingos stovyklos atstovus. Lietuvos filosofijos profesorius, kultūros teoretikas, antropologas [...]

Šarlatanizmas Lietuvoje (II dalis)

10377164_10204637133237471_9029035620201764673_n

Kaip žinia, mūsų įspūdžius pagyvina, sustiprina, paryškina netikėtos, nesuplanuotos komiškos situacijos. Kurios pasižymi kartais ne tiek linksmumu, kiek graudumu. To nepavyko išvengti šį kartą „dvasinėje“ savaitgalio išvykoje – festivalyje „Mandala“ . Tikriausiai daugelis iš mūsų vaikystėje buvome auklėjami tėvų elgtis padoriai: slapta nesiklausyti svetimų pokalbių. Tačiau gyvenime kartais taip nutinka, kai netyčia, prieš savo valią, tampi [...]

Šarlatanizmas Lietuvoje (I dalis)

4

Šio straipsnio tema – socialinis fenomenas, apie kurį yra mažai kalbama arba kuris išvis yra nepastebimas. Tai bandymas kritiškai apžvelgti smulkių sektų (sąvoka „sekta“ vartojama įvairiausioms „dvasinėms grupelėms“ apibūdinti) veiklą. Poreikis išsakyti nuomonę šio reiškinio atžvilgiu brendo palaipsniui, stebint judėjimus, skelbiančius išminties kelius. Retorinis straipnio klausimas – „Kodėl žmonės, atsidūrę gyvenimo kryžkelėje, puola gelbėtis priemonėmis, [...]

Individualumas

2075_avys

Mažai tikėtina, kad vilko akis skiria ožiuką nuo ėriuko; vilkui tai yra dvi tapačios aukos, vienodai lengvai pagaunamos, vienodai skanios suryti. Tačiau mes ožką nuo avies skiriame; bet ar skiriame vieną ožką nuo kitos ožkos, vieną avį nuo kitos avies? Daiktų ir būtybių individualumas praslysta pro mūsų akis kiekvieną kartą, kai mums nėra naudinga jį [...]

Filosofijos kaltė dėl kultūros žlugimo

kultura-visuomene

Mes gyvename kultūros žlugimo laikais. Ir ne karo kaltė, kad šitaip atsitiko, priešingai – jis pats yra kultūros nuopolio padarinys. Kas slypėjo dvasioje, dabar virto faktais, kurie savo ruožtu visais atžvilgiais neigiamai veikia dvasinį pradą. Materialaus ir dvasinio pradų sąveika įgavo pragaištingą pobūdį. Įveikdami didžiulius slenksčius, mes iriamės upe, kur pilna baisių verpetų. Tik didžiulės pastangos [...]

Legendinis Mighty Mo Rodgers kuria bliuzą apie Lietuvą

mighty_mo_rodgers__1069

Čikagos bliuzo legenda Mighty Mo Rodgers (JAV), išleidęs šešis albumus ir laimėjęs 7 JAV ir Europos muzikos apdovanojimus, kuria bliuzą apie Lietuvą. „Kaip žinote, aš esu rašytojas ir aš žadu sukurti Lietuvos bliuzo dainą“, – sakė atlikėjas. Jis neprisipažino, ar pagros ją, kai liepos 30-31 d. pirmą kartą lankysis Lietuvoje, bet atskleidė, kad jau turi [...]

Šį šeštadienį Vilniuje pirmą kartą minima Mėnulio užkariavimo diena

menulio-diena

Liepos 19 d. teatrą, balkanų muziką ir kabaretą savo kūryboje derinantis kolektyvas „Antikvariniai kašpirovskio dantys“ kviečia plačiąją visuomenę į susitikimą baro „Artistai“ terasoje, kuris dedikuojamas 1969 m. liepos 16-24 d. erdvėlaivio „Apollo 11″ misijos sėkmėms ir pasekmėms. „Neilo Armstrongo įkvėpti liepos 19 d. pritrauksime mėnulį arčiau svetingos „Artistų“ terasos ir skrisime, apdainuodami nusikalstamumą, buitines realijas, absurdišką [...]

Labdaros koncerte – pasaulio jaunimo chorų laureatai iš JAV

Photo_main

Liepos 14 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje įvyks Detroito jaunimo choro (JAV) labdaros koncertas. Šis kolektyvas yra tituluojamas vienu geriausiu pasaulio jaunimo choru. Detroito jaunimo choro repertuaras apimagospel irMotown (soul pirmtakas) muzikos stilius. Detroito jaunimo chorą sudaro 26 moksleiviai iš Mičigano valstijos Detroito miesto. Šio choro vienas didžiausių laimėjimų – 2012 m. pasaulio jaunimo chorų žaidynėse [...]

Prancūzų semiotikas: skaitmeninio amžiaus realybė – informacija preinama tik trečdaliui pasaulio

Semiotikos profesorius Peteris Stockingeris

„Pardon, entschuldigen Sie bitte, sorry“, – semiotikos profesorius Peteris Stockingeris, neseniai viešėjęs Kauno technologijos universitete (KTU), luktelėti sutarto interviu paprašė trimis kalbomis. Tarptautinio semiotikos instituto (ISI) „Naujųjų humanitarinių mokslų“ kongreso aplinkoje daugiakalbystė nenustebino – čia pranešimus skaitė per 100 mokslininkų iš 17 pasaulio šalių. Skaitmeninė atskirtis, skaitmeninė ir laikraštinė žiniasklaida, humanitarų indėlis į technologijas ir kultūriniai skirtumai – [...]

Kančia

baime

Kentėti reiškia būti individualiam; būti individualiam reiškia būti kančioje. Kančia ir išsiskiriantis individualumas yra sinonimai. Kas anonimiška – anapus kančios. Visuma nesikankina. Kančia yra egzistencinis mąstymo sinonimas. Mąstančiame žmoguje kaip išsiskiriančiame individe kančia pasiekia aukščiausią intensyvumo laipsnį. Juo individualesnis žmogus net psichologiškai, juo giliau jis nugrimzdęs į kančią, juo labiau jis apimtas kančios virpulio. Bet [...]

Santara-Šviesa: kinas ir tikrovė

santara-kinas-ir-tikrove

2014 birželio 22 d., sekmadienis, trečia diena. Vaizdo įrašas iš šių metų „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo. Jūratės Baranovos moderuojama sesija „Kinas ir tikrovė“, skirta apmąstyti tai, kur yra riba ir koks santykis tarp išmonės ir realybės tame, ką vadiname realybės kinu. Pranešimus skaitė Audrius Stonys, Deimantas Valančiūnas ir Lukas Brašiškis. Jūratė Baranova. Įžanginis žodis Audrius Stonys „Tiesa ir iliuzija dokumentiniame [...]

KULTŪRINIS PILIETIŠKUMAS IR TAUTOS NAMAI

6104614_orig

Šio teksto tikslas dalinai atskleisti ryšį tarp pilietiškumo, sisteminių partijų politikos ir Tautos namų idėjos. Labai svarbi NVO -jų ateičiai tema, kuri vis naujai atgaivinama kultūros politikos procesų ,vykstančių kitose ES šalyse. Horizontali švietimo ir kultūros tradicija mus pasiekia iš caro okupacijos laikų. Prisimename 18-19 amžių daraktorių mokyklas. Protestantizmo atnešta savivalda taip pat yra horizontali pilietinė [...]