Kategorijos

Dovanojimo laisvė, kaip galimybė pranokti save

Chen Shuzhong

Dail. Chen Shuzhong

Atskira būtybė gali užsidaryti savo egoizme, taip įtvirtindama savęs izoliaciją. Ir ši galimybė, pamiršti kito transcendentiškumą – nebaudžiamai išvyti svetingumą (visą kalbą) iš savo namų, išvyti transcendentinį santykį, kuris vienintelis ir teleidžia „Aš“ savyje užsidaryti – liudija absoliučią tiesą, atsiskyrimo radikalumą. Atsiskyrimas ne vien dialektiškai koreliuoja su transcendencija, kaip jos opozicija; tai ir pozityvus įvykis […] Santykis su kitu vyksta ne už pasaulio ribų, bet kelia klausimą dėl pasaulio užvaldymo. Santykis su kitu, transcendencija, pasireiškianti kalbėjimu apie pasaulį kitam.

Mais l’être séparé peut s’enfermer dans son égoïsme, c’est-à-dire dans l’accomplissement même de son isole­ment. Et cette possibilité d’oublier la transcendance d’Au­trui de bannir impunément de sa maison toute hospitalité
(c’est-à-dire tout langage), d’en bannir la relation transcen­dante qui permit seulement au Moi de s’enfermer en soi atteste la vérité absolue, le radicalisme de la séparation. La séparation n’est pas seulement, sur le mode dialectique, corrélative de la transcendance comme son envers . Elle s’accomplit comme un événement positif […] La relation avec autrui ne se produit pas en dehors du monde, mais met le monde possédé en question. La relation avec autrui, la transcendance, consiste à dire le monde à Autrui. [Levinas, E. (1971). Totalité et Infini. 188-189 psl.]

***

Savo knygoje „Totalumas ir begalybė“ (Totalité et Infini: essai sur l extériorité, 1961), skyrelyje „Reprezentacijos ir dovanojimo laisvė“ (La liberté de la représentation et la donation) Emanuelis Levinas analizuoja žmogaus santykį su kitais per kalbą.

Atskira būtybė gali užsidaryti savyje, bet toks užsidarymas nėra vien empirinis ar psichologinis faktas. Tokio atsiskyrimo simbolis, rašo Levinas, galėtų būti Gigo žiedas. Vienas piemuo, vardu Gigas, minimas senovės graikų mituose bei Platono pasakojime, rado žiedą. Kai jį užsidėjęs pasukdavo akmeniu į delno vidų – tapdavo nematomas. Gigas turi galimybę veikti tarsi dviem režimais, gali būti matomas ir nematomas pasauliui. Gigo žiedas – tai galimybė priimti žaidimo taisykles, sykiu gebant slapta jas apeiti, tai radikalus egoizmo, neteisybės ir sukčiavimo pavyzdys.

Kalba nuo pat pradžių pasirodo kaip apibendrinanti. Universalumas, kurį įgyja daiktas kalbos dėka, kuris žodžio dėka išraunamas iš čia ir dabar būsenos, pasireiškia kaip nuosavybės susvetimėjimas, kaip pirmoji transcendentinė dovana. Žodžio bendrumas sukuria visiems bendrą pasaulį. Tai etinis veiksmas, kuris yra mums visiems bendro kalbos pasaulio pagrindas. Apibendrinimas – tai universalizacija, kurios dėka per kalbą žmogus dovanoja savo pasaulį kitam. Transcendencija – tai ne kito matymas, o savęs dovanojimo gestas kitam. Kitaip tariant, kalba, pasaulį, kuris iki šiol priklausė tik man vienam, paverčia bendru.

Galima sakyti, jog kalbos sustabdymas, laikymas liežuvio už dantų, tai tarsi Gigo žiedo pasukimas akmeniu į delno vidų, kai mano pasaulis tampa kitiems nematomas, nežinomas, neprieinamas, mano pasaulis priklauso tik man, mano mintys, galvoje esančios išorinio pasaulio ar mano minčių, jausmų, pojūčių reprezentacijos lieka žinomos tik man, kai kiti, tuo tarpu, jei jie kalba, man yra suprantami ir matomi. Tai opozicija kitam Gigo žiedo režimui, transcendencijai, leviniška prasme, t. y. savo pasaulio dovanojimui, pavertimui jo matomu kitiems.

Žvelgiant plačiau, turbūt ne tik kalba, bet ir apskritai bet kokios žmonių kultūros užuomazga yra etinis savęs dovanojimo gestas, o savęs izoliacija, egoizmas yra tos kultūros sekinimas ar tiesiog naikinimas.

Levinui svarbu pabrėžti, kad kituose kalbos tyrinėjimuose yra praleistas aspektas, jog kalba yra ne tik kažkokia protinė veikla, bet ir savęs dovanojimo kitam aktas.

Paties subjekto santykis su išorybe taip pat yra tam tikra prasme panašus ir į etinį santykį su kitu žmogumi. Išorybė, pasaulis, mums nuolat dovanoja save neatlygintinai, kūnas ima jėgas iš išorybės neatlygintinai, buvimo terpė tarsi dovanoja save ir taip leidžia mums patirti pasaulio transendentines dovanas apie kurias rašo A. Lingis, knygoje „Pavojingos emocijos“. O štai ištrauka iš neseniai lietuvių kalba pasirodžiusios H. Hesės knygelės, kur rasime tiek išorybės, tiek žmogaus savęs dovanojimo:

„Jūs taip susisielojęs ir taip skubate, – pasakė jis raminamai. – Tai nepuošia. Tik iškreipia veidą ir sukelia ligas. Verčiau mudu eikime lėtai, visai lėtai, tatai geriausiai ramina. O dar keli lietaus lašai – nuostabu, tiesa? Tarsi odekolonas iš dangaus.“

(Hesė, Hermanas. Kelionė į Rytų šalį. Kaunas: Trigrama. 2014, 62p.)

Kūnas – pasaulio patyrimo centras, jis nėra daiktas, tai mąstymo įrankis patiriantis išorybę egzistuojančią už bet kokių teiginių. Maistas apibrėžia pačią mintį kuri jį mąsto. Atsikandus obuolio, valgymo metu, atsiranda prasminis perteklius, kuriame „aš“, kaip absoliutus pradas, atsiskiria nuo „ne-aš“. Kalboje, duodant „atsikąsti“ savo pasaulio kitam, atsiranda prasminis perteklius – „Mes“, kuris atsiskiria nuo „Aš“. Taip atsiranda bendruomenė ir visa kita.

Parengė: Edvardas Šidlauskas

 

Pin It

Mokslinė konferencija  „Intuicija ar supratimas?“

fenomenologu-konferencija

2014 m. lapkričio 27 dieną Lietuvos fenomenologų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centru surengė mokslinę konferenciją: INTUICIJA AR SUPRATIMAS? TIESIOGINĖ PATIRTIS IR INTERPRETACIJA FENOMENOLOGIJOJE Organizacinis komitetas Pirmininkas: prof. dr. Dalius Jonkus Nariai: habil. dr. (hp) Rita Šerpytytė, doc. dr. Mintautas Gutauskas, prof. habil. dr. (hp) Tomas Sodeika, dr. Jolanta Saldukaitytė Konferencijos atidarymas. Lietuvos fenomenologų asociacijos prezidentas prof. Dalius […]

Pin It

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

1

Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame rašinyje, remiantis amerikiečių ir britų kino režisieriaus Terry Gilliam filmu «Teorema zero» (The Zero Theorem, 2013). Filmo pagrindinis herojus Qohen Leth – tai […]

Pin It

Heidegerio tiesa ir skaitmeniniai prekių kodai

qr-kodas

Žemiau pateiktas tekstas yra Heidegerio viešų paskaitų ciklo „Vom Wesen der Wahrheit“ santrauka bei savotiška interpretacija. Originalų tekstą lietuvių kalba galima rasti A. Šliogerio parengtuose M. Heidegerio „Rinktiniuose raštuose“ (1992, 291-312 psl.), skyrelis „Apie tiesos esmę“. Klausdami apie tiesos esmę užsiduodame sau klausimą: kas yra būdinga kiekvienai „tiesai“, kaip tokiai apskritai. „Sveikas“ žmogaus protas puikuojasi savo apčiuopiamos naudos […]

Pin It

Arvydo Šliogerio galaktika

galaktika

2014 spalio 27 d., pirmadienį, 19.00 val. Vilniaus planetariume (Konstitucijos pr. 12A, Vilnius) vykęs renginys skirtas Arvydo Šliogerio 70-mečiui. Vakaras skirtas Arvydo Šliogerio knygoms, draugams, skaitomi jo tekstai, pasisakymai, skamba muzika ir filmuota medžiaga. Renginį veda Leonidas Donskis, dalyvauja Algimantas Kunčius, Naglis Kardelis, Robertas Beinartas, Giedrė Kadžiulytė ir kiti. „Žmogus iš prigimties negali sukurti nė gabalėlio Tikrovės, net atomo ar […]

Pin It

Nerijus Milerius: Fotopadidinimas

Fotopadidinimas

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Aštunta paskaita-diskusija vykusi 2014 m. gruodžio 4 d., 17.30 val. “Prospekto” fotografijos galerijoje, šį kart su kino teoretiku Nerijum Mileriu. Fotografiją ir kiną įmanoma lyginti tiek abstrakčiai, per bendras šių dviejų menų struktūras, tiek ir per konkrečius kūrinius. Būtent antrasis kelias – M. Antonionio „Blow up“ (Fotopadidinimas) ir A. Kiarostami „Close up“ (Stambus planas) – šįkart […]

Pin It

Lietuvoje rengiamos žymaus Lenkijos filosofo ir vertėjo A. Pšybislavskio budizmo filosofijos paskaitos

Przybysławski

Gruodžio 8 d., 18 val. Kauno Vytauto Didžiojo Universitete ir gruodžio 10 d., 17 val. Vilniaus Universiteto Orientalistikos centre bus surengtos habil. dr. Arturo Pšybislavskio paskaitos „Budistinė meditacijos ir sąmoningumo samprata“ Paskaitose pateikiama sąlygoto ir pirmapradžio sąmoningumo – meditacijos pradinio taško ir tikslo – analizė, kur meditacija – sąmoningumo transformavimo procesas, pasitelkus atidumą (mindfulness) ir žinias. A. […]

Pin It

Kas yra metafizika?

tumblr_mc8mv4po0K1qap55ao1_500

„Kodėl apskritai yra esinys, o ne priešingai, Niekis?“ – Heideggerio moto-klausimas. Metafizika – tai pirminė filosofija, pirmapradė patirtis, pirmasis žmogaus sąlytis su tuo, kas nėra jis pats – su daiktais, su pasauliu, su kitais žmonėmis – ikikultūrinė Būtis. Heideggeris interpretuoja Descarte‘o laišką Piko apie filosofijos medį. Būties tiesa – tai dirva, o metafizika – filosofijos medžio šaknys, […]

Pin It

Tik po Jūsų, pone… prašom, pirma manęs

ziema_007

Žemiau pateikta kelių Emmanuelio Levino įžvalgų iš veikalo „Totalybė ir begalybė“ interpretacija. Levinas rašo: „Atskira būtybė gali užsisklęsti savame egoizme, įtvirtindama savo izoliaciją. Ir šis gebėjimas užmiršti apie Kito transcendenciją – nebaudžiamai išvaryti iš savo namų svetingumo dvasią (t. y. kalbą), išvaryti transcendentinį santykį, kuris tik vienas leidžia „aš“ užsidaryti viduje – liudija absoliučios tiesos ir […]

Pin It

Filosofui V. Bagdonavičiui įteikta Valstybinė J. Basanavičiaus premija

v.bagdonavicius

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją įteikė filosofui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjui, humanitarinių mokslų daktarui Vaclovui Bagdonavičiui. Premija skirta už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Anot premjero, V. Bagdonavičius – garsiausias Vydūno tyrinėtojas, neabejotinai esantis pavyzdžiu daugeliui jaunų mokslininkų ir tyrinėtojų. Tautos patriarchu […]

Pin It

Lietuviškos tapatybės pokyčiai emigracijos akivaizdoje (video)

santara-vilnius

2014 m. lapkričio 18 d. Venclovų namuose (Pamėnkalnio g. 34, Vilnius) vyko Vilniaus Santaros-Šviesos klubo diskusija. Šiandien vis dažniau galime girdėti kalbant apie lietuvių tautos “išsivaikšiojimą“. Skaičiuojant, kad už Lietuvos ribų gyvenantys tautiečiai greitai sudarys didesnę dalį lietuvių, sunku šį reiškinį laikyti antriniu ar neesminiu mūsų tautai. Diskusijoje siekiama suprasti migracijos fenomeną, aptariamos negatyvios ir […]

Pin It

Heidegeris ir drugeliai

drugeliai

Kas pasakoma kalboje įprasta suprasti kaip tai, kas atsiskleidžia, kažką mums atveria, parodo. Tačiau nepagrįsto sakymo ir persakymo pakanka, kad atvertis virstų užvertimi (daß sich das Erschließen verkehrt zu Verschließen), šnekalais. Šnekalai (das Gerede) neturi būti suprasti paniekinama prasme. Šnekalai, tai galimybė kalbėti apie viską, tarsi suprastum, ir taip apsisaugoti nuo pavojaus pralaimėti, stengiantis įsisavinti, išties […]

Pin It

Konkurso „Mano laisvė“ apdovanojimų popietė

Logotipas

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rengiami X–XII klasių moksleivių trumposios prozos konkursai – „Gyvenimas – tai sapnas“ (2013), „Mano laisvė“ (2014) – jau tampa tradicija. 2013 metais buvo gauta virš 40 apsakymų, šiemet – 75. Kasmet pasiūlydami kurti, fantazuoti vis kita tema, moksleivius skatiname kūrybiškai žvelgti į savo ateitį. Konkursų rengėjai tikisi, jog ši tradicija taps prasmingo ir brandaus moksleivių ir akademinės bendruomenės dialogo pradžia. Konkurso […]

Pin It

Mindaugas Peleckis. Nežinomos (anti)utopijos

utopija

2014 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į susitikimą su rašytoju ir publicistu Mindaugu Peleckiu, kuris papasakos apie mažiau žinomas (anti)utopijas. Renginys vyks nuo 18 val. Venclovų namuose, Pamėnkalnio g. 34, Vilniuje. Apie George’o Orwello ir Aldouso Huxley’io antiutopijas (distopijas), dažnai priešpastatomas viena kitai, esame girdėję daugelis. Taip pat galima sakyti, kad visi […]

Pin It

Prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografijos „Aisčiai. Raida“ pristatymas

AISČIAI II_ viršelis

Monografijos pristatymas vyks 2014 m. lapkričio 14 d. 2014 m. lapkričio 14 d. (penktadienį) 15 val. kviečiame į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrojo nario, archeologo, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografijos „Aisčiai. Raida“ pristatymą, kuris vyks Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Vakarą ves prof. dr. Albinas Kuncevičius […]

Pin It

Prisiminimai apie dabartį

file_667

  Retai pastebime, kad esama dviejų būdų įeiti į tą pačią vietą, kurioje sutelktas prisiminimas, arba tai, ką pats Algimantas Kunčius vadina lotynišku žodžiu reminiscencijos. Vienas, pats banaliausias, labiausiai nuzulintas, bet lyg ir savaime suprantamas būdas įsismelkti į prisiminimo akimirką reikalauja atitrūkti nuo vadinamojo išorės pasaulio, nuo daiktų, užsimerkti, pasinerti į tylą, susitelkti vadinamajame viduje, įlįsti […]

Pin It

Deleuze’as ir Andrejus Tarkovskis: nuo įspausto laiko prie laiko kristalų

default

„Laikas nėra mūsų viduje ir visgi tai interioriškumas, kuriame mes egzistuojame ir keičiamės, ir kuriame judame.“ (H. Bergsonas) Keldami klausimą apie laiką, susiduriame su viena iš seniausių ir mįslingiausių filosofinių problemų. Jau viduramžių mąstytojas Aurelijus Augustinas pastebėjo: „Kai manęs neklausia, kas yra laikas, tada aš žinau, o kai klausia – jau nebežinau.“ Fenomenologas Dalius Jonkus sako, kad […]

Pin It

LEU LF vyks susitikimas su rašytoju profesoriumi Vytautu Martinkumi

2014 m. spalio 30 d. (ketvirtadienį) 12.15 val. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto (LEU LF) A1 auditorijoje (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks susitikimas su filosofu, rašytoju, literatūros kritiku, literatūrologu, visuomenės veikėju, Lietuvos mokslų akademijos nariu ir LEU dėstytoju profesoriumi Vytautu Martinkumi. Kviečiame visus į pokalbį apie novelių knygą „Dvylika lieptų“, šiuolaikinę lietuvių literatūrą, rašytojo statusą […]

Pin It

Škotų poetas Jimas Stewartas: gera vaizduotė būtina ir mokslininkui, ir rašytojui

jim_stewart

Kauno technologijos universitete (KTU) kūrybinio rašymo dirbtuves vedęs škotų poetas ir akademikas Jimas Stewartas tikina, jog lietuvių studentai niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių Škotijoje ar kitose šalyse. Dėstytojas džiaugėsi, kad į labiau merginų mėgstamas kūrybinio rašymo paskaitas Lietuvoje atėjo ir daug vaikinų. Vieno iš kūrybinio rašymo studijų programų koordinatorių Dundee universitete (Škotija, Jungtinė Karalystė) J. Stewarto […]

Pin It

Andrejus Tarkovskis ir Deleuze’o kristalai

solaris

Modernus meninis kinas, apie kurį kalba Deleuze’as, atsisako vaizdo-judesio schemos ir „filmuoja“ mąstymą. Žvelgiant į Andrėjaus Tarkovskio kino juostą „Soliaris“ (1972) galima pagalvoti, jog prieš mane ne atskiro subjekto mintis atvaizduojantis kino montažas, bet kolektyvinės sąmonės, o gal net sakyčiau kažkokio psy ar telepatinio lauko pavyzdys. Krisas Kelvinas į Soliario orbitą besiruošiantis psichologas, Henris Bertonas iš ten jau […]

Pin It