Kategorijos

Iš kur viskas randasi

10168093_10202227978716270_2330273075868742898_n

Iš tavęs paties. Ir įrodysiu labai paprastai. Kas yra visa tai? Ką matai, girdi, jauti ir mąstai šią akimirką. Tai sukurti galėjai tik tu ir daugiau niekas, nes mato tavo akys, girdi tavo ausys, jaučia tavo kūnas, o mąsto tavo galva. Kiti matys kitaip, nes jų akys bus kitoje vietoje. O jeigu net išvys tą patį, mąstys apie tai svetima galva, o joje viskas kitaip.

Kartais dar paisto, kad yra „apskritai pasaulis“, kuris vienodas visiems. Atsakau. „Apskritai pasaulis“ – tai mintis, ir kiekviena galva mąsto ją skirtingai. Todėl viskas bet kuriuo atveju kyla iš mūsų pačių.

Bet juk negali būti, kad aš pats būčiau susikūręs tokią kankynę? Todėl darau išvadą, kad visas šis samprotavimas tėra nuodingas proto įkandimas, o pats protas panašus į sergstintį mane žvėrį, ir mano jis yra tik tiek, kad priskirtas mano sargu. Toliau mirtingojo mintis niekada neįstengs nueiti.

(Pelevin V. Snuff. Utopija. Vilnius: Kitos knygos. 2013. P. 98)

Share Button

Kinas kaip veidrodis ir veidas

persona-bibi-andersson-liv-ullmann

„Galvoji aš tavęs nesuprantu? Aš tave suprantu. Kokia plyti bedugnė tarp to, kokią tave mato kiti ir kokia tu išties esi. Net galva sukasi nuo troškimo, kad tave demaskuotų, įmintų, pažemintų, o galbūt net ir sunaikintų. Kiekvienas žodis – melas, kiekvienas gestas – padirbtas, kiekviena šypsena – grimasa. Nusižudyti? Oi ne, tai vulgaru. Padorūs žmonės [...]

Share Button

Vaizduotė: tapatybės naikinimo ir terapijos funkcija

vaizduotes-funkcija

„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir pro“. Neseniai pasirodė tokius tarp kino ir filosofijos santykius analizuojanti bei sykiu kažką ir apie mūsų gyvenimą pasakanti kolektyvinė monografija „Kinas [...]

Share Button

Filosofijos trupiniai 2014. Ketvirtadienis

filosofijos-trupiniai

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) trečius metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių ir ja besidominčiųjų tarpusavio bendravimą, dalintis šiuo metu plėtojamomis idėjomis, taip pat skatinti dėstytojų, tyrėjų bei studentų dialogą. Filosofinės bulvės apdovanojimas už ženkliausią indėlį į filosofiją 2013 metais įteiktas profesorei Ritai Šerpytytei, ta proga [...]

Share Button

Filosofijos trupiniai 2014. Trečiadienis

filosofijos-trupiniai

VU Filosofijos studentų mokslinė draugija (FSMD) trečius metus iš eilės kviečia į renginių ciklą „Filosofijos trupiniai“. Filosofijos trupinių tikslas – skatinti filosofiją studijuojančių ir ja besidominčiųjų tarpusavio bendravimą, dalintis šiuo metu plėtojamomis idėjomis, taip pat skatinti dėstytojų, tyrėjų bei studentų dialogą. Mintautas Gutauskas „Filosofas gyvūno akivaizdoje“ Diskusija: Giedrė Malūkaitė „Estetikos transformacija į meno filosofiją: Kantas?“ Diskusija: Kristina Tamelytė „Grožio turinys I. Kanto [...]

Share Button

Generatyvi vaizduotės funkcija Romano Polankio filmuose (remiantis Kristupo Saboliaus tekstais)

525_pdvd001yy

Niekada negalima priversti, kad kas nors būtų tuo, kuo jis nėra. [Parmenido (apie 540-480 pr. Kr.) tapatybės dėsnis] Deleuze‘ui filosofijoje buvo labai svarbus veiksmažodis. Nes veiksmažodis, anot jo, atskleidžia įvykį (evenement). Tai viena pamatinių Deleuze‘o prasmės koncepcijos sąvokų. (Baranova J. Kantas ir transcendentalinis Deleuze‘o empirizmas // Žmogus ir žodis, 2013, IV, Nr. 15. Deleuze‘o prasmės teorija: transcendentalinė [...]

Share Button

Meno ir psichologijos sąlyčiai su estetika ir meno filosofija (3)

gerve

2014 kovo 22 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute vyko 12-oji respublikinė estetikos ir meno filosofijos konferencija. „Meno ir psichologijos sąlyčiai su estetika ir meno filosofija“ Konferencijos organizatoriai: Pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, Nariai: dr. Žilvinė Gaižutytė, dr. Valdas Jaskūnas, dr. Salomėja Jastrumskytė, dr. Naglis Kardelis, prof. Algis Mickūnas, dr. Stanislovas Mostauskis, prof. habil. dr. Juozas Mureika, dr. Loreta Poškaitė, dr. Vytautas [...]

Share Button

Kinas, idėjų dokumentika bei dorovinis ugdymas

1

Technokratiškoje visuomenėje gausu įvairios medijos terpių – muzikos industrija, internetas, kinas bei socialiniai tinklai. Bent vieną iš jų – kiną – vertėtų išskirti iš kitų jau vien dėl to, kad tai yra puikus kino studijų įrankis valstybinei propagandai skleisti, nes jis pritraukia ištisas žiūrovų mases ir sumaitina tai, ką žiūrovas nori (ir ko nenori) matyti. [...]

Share Button

Meno ir psichologijos sąlyčiai su estetika ir meno filosofija (2)

gerve

2014 kovo 22 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute vyko 12-oji respublikinė estetikos ir meno filosofijos konferencija. „Meno ir psichologijos sąlyčiai su estetika ir meno filosofija“ Konferencijos organizatoriai: Pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, Nariai: dr. Žilvinė Gaižutytė, dr. Valdas Jaskūnas, dr. Salomėja Jastrumskytė, dr. Naglis Kardelis, prof. Algis Mickūnas, dr. Stanislovas Mostauskis, prof. habil. dr. Juozas Mureika, dr. Loreta Poškaitė, dr. Vytautas [...]

Share Button

Interpretacija kaip derealizacija

paskaita

2014 kovo 28 d. VU Filosofijos fakultete prof. dr. (hp) Rita Šerpytytė skaityė pranešimą „Interpretacija kaip derealizacija“. Keliamas klausimas, kaip hermeneutiškai orientuota ontologija traktuoja pačią Būties sąvoką? Ką reiškia interpretuoti? Kokią prasmę realybei/tikrovei gali suteikti hermeneutiškai transformuota ontologija? Kaip galėtume traktuoti „naujųjų realizmų“ atsaką hermeneutinei ontologijai? Šie klausimai bus svarstomi Martino Heideggerio, Gianni Vattimo bei „naujojo realizmo“ [...]

Share Button

Deleuze’o interpretacija: menas, kaip afektų fabrikas

piesinys

Savo knygoje „Cinema I“ Deleuz’as afektą apibrėžia kaip reakciją į laiką, erdvę, epochą, aplinką… Naujos afektų rūšys dažnai kuriamos ir atrandamos mene. Tai ką afektas išreiškia galima pavadinti veidu, veidas ir afektas sykiu vadinami „ikona“. Bet kuri ikona turi šiuos du polius – savybes ir išgyvenimą arba vaizdinio-išgyvenimo bipolinį darinį, kitaip tariant. Įprastai veidui priskiriamos trys funkcijos: individualizacijos, socializacijos [...]

Share Button

Aš bijau pačios baimės

taip

„Žmonės yra tokie išprotėję, kad nebuvimas išprotėjusiu prilygsta kitai beprotybės formai. “ Pascalis Wimo Wenderso filmuose „Alisa miestuose“ („Alice in den Städten“, 1973) ir „Klaidingas judesys“ („Falsche Bewegung“, 1975) tvyro nerimo, nesaugumo, susvetimėjimo jausmas, vyksta nuolatinės tapatybės paieškos. Ką reiškia, bijoti pačios baimės? Baimė priskiriama prie negatyvių, t. y. su minuso ženklu susijusių jausmų. Analogiją galime įžvelgti matematikoje: [...]

Share Button

Kelios mintys apie Aleksejaus Germano filmą „Sunku būti Dievu“

Sunku-buti-Dievu

Filmas vainikuoja Germano aistringą pasinėrimą į Stalinistinės epochos tyrinėjimą. Nors paskutinis filmas sukurtas tarsi fantastinės literatūros motyvais, jis taip pat kaip ir ankstesni tiria žmogaus buvimą beviltiškoje situacijoje, kurioje naikinamas asmenybės autonomiškumas. Filme „Sunku būti Dievu“ kaip ir ankstesniuose yra laužomi įprastinės kinemotografinės konvencijos. Fenomenologiškai kalbant tai nuolatinis figūros ir fono, pirminio plano ir antrinio, paviršiaus [...]

Share Button

Meno psichologijos sąlyčiai su estetika ir meno filosofija (1)

gerve

2014 kovo 22 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute vyko 12-oji respublikinė estetikos ir meno filosofijos konferencija. „Meno ir psichologijos sąlyčiai su estetika ir meno filosofija“ Konferencijos organizatoriai: Pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, Nariai: dr. Žilvinė Gaižutytė, dr. Valdas Jaskūnas, dr. Salomėja Jastrumskytė, dr. Naglis Kardelis, prof. Algis Mickūnas, dr. Stanislovas Mostauskis, prof. habil. dr. Juozas Mureika, dr. Loreta Poškaitė, dr. Vytautas [...]

Share Button

Veido nihilizmas ir bežadė baimė

riteris-ir-mirtis

Veido nihilizmą Deleuze’as įvardina kaip susvetimėjimą, kurį anot jo pavyko Bergmanui išryškinti savo filmuose. Tai galimybės užmegzti ryšį su kitu nebuvimas. Baimė, kaip nurodo Heideggeris (Furcht), jei ji nereflektuojama, gali tapti viena iš tokių veido išnykimo priežasčių, neautentiškos būties katalizatoriumi. Siaubas sukausto sąmonę, užšaldo autentiškumo likučius įjungdamas savisaugos ar kitokias instinktų schemas, paversdamas žmogų bežade mašina, [...]

Share Button

Lietuvos žydų kultūros paveldas: kasdienybės pasaulis

2013zydukulturospaveldas

2014 m. kovo 18 d. 17.30 val.Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje vyko prof. Antano Andrijausko sudarytos knygos „Lietuvos žydų kultūros paveldas: kasdienybės pasaulis“ pristatymas. Tai antroji Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimų serijos knyga skirta litvakų kultūros paveldo ir kasdienybės problematikos aptarimui. Tenka pripažinti, kad litvakų kultūra, religija, menas daugeliui mūsų šalies gyventojų iki šiol lieka menkai pažįstami. Leidinį [...]

Share Button

Kultūra ir vertė

virselis

Ludwig Wittgenstein „Kultūra ir vertė“, iš vokiečių k. vertė Saulenė Pučiliauskaitė Leidykla: Kitos knygos (2013) Palikimo tvarkytojai tarp L.W. rankraščių aptiko pastabų, kurios turiniu niekaip nederėjo su jo įprastosios filosofijos temomis. Leidėjas G.H. von Wrightas, padedamas Heikki Nymano, tas pastabas surinko ir išleido rinkiniu „Pabiros pastabos“, o netrukus pasirodęs vertimas į anglų kalbą atsižvelgus į tematiką pavadintas [...]

Share Button

Kaip atsiranda filosofija?

filosofija

… prasta filosofija (o tai išvis nėra filosofija) iš tikrųjų atsiranda iš filosofijos kaip svetimų tekstų retransliavimas arba komentavimas … Tuo tarpu tikra … filosofija atsiranda … iš pirmapradžio žmogaus sąlyčio su daiktais, kuriame žmogus gyvena taip natūraliai kaip žuvis vandenyje … Gerai visiems žinoma, kad graikai filosofijos ir kiekvieno žinojimo pradžią laikė nuostabą, o Rytų [...]

Share Button

Martino Heideggerio knygos „Būtis ir laikas“ vertimo pristatymas

butis-laikas

Tomo Kačerausko (vertėjo) pratarmė Iš gausaus M. Heideggerio palikimo (102 tomai) iki šiol į lietuvių kalbą išversta: 1) „Meno kūrinio prigimtis“ (1980, vert. J. Girdzijauskas), 2) „Helderlinas ir poezijos esmė“ (1988, vert. A. Sverdiolas), 3) Rinktiniai raštai“, kuriuose šalia kitų tekstų pateikti 25-27, 35-38 „Būties ir laiko“ paragrafai (1992, vert. A. Šliogeris), 4) „Meno kūrinio ištaka“ [...]

Share Button

Esė: žmogus-lėlė ir lėlė-žmogus: ar egzistuoja skirtumas? arba, mintys, įkvėptos filmo „Air doll“

Air Doll

Ar galėjo tokį filmą, kaip Hirokazu Koreeda’os „Air doll“ [liet. „Pripučiama lėlė“], sukurti europietis? Nedrįsčiau atsakyti nei Taip, nei Ne, tačiau akivaizdu, jog tokios mintys, įkurdinančios sielą objekte – negyvame kūne – lėlėje, labiausiai artimos japonų kultūrai. Japonų požiūris į pasaulį bei jo elementus ganėtinai skiriasi nuo europietiškojo. Ilgą laiką izoliuotai gyvavusi japonų kultūra, dar [...]

Share Button