Kategorijos

Kantas apie IQ

sprendimo-galiaNors intelektas sugeba pasimokyti iš taisyklių ir jas perimti, vis dėlto sprendimo galia yra ypatingas gabumas, kurio negalima išmokti, kurį galima tik lavinti. Todėl sprendimo galia yra vadinamojo įgimto sumanumo specifinis bruožas, kurio trūkumo negali atstoti jokia mokykla, nes nors mokykla ir ribotam intelektui gali duoti ir tarsi įkalti kiek tik nori taisyklių, pasiskolintų iš svetimos sampratos, tačiau sugebėjimas teisingai jomis naudotis turi būti būdingas pačiam mokiniui, ir jei nėra šios gamtos dovanos, tai jokios taisyklės, kurios jam šiuo tikslu būtų skirtos, neapsaugotų jo nuo klaidingo jų taikymo.

Sprendimo galios stoka iš esmės yra tai, kas vadinama kvailumu, ir nuo šio negalavimo niekuo negalima pagelbėti. Buka arba ribota galva, kuriai trūksta tik deramo lygio intelekto ir savokų, mokydamasi gali pasiekti gana daug, netgi mokslingumo. Bet kadangi tokiu atveju paprastai trūksta sprendimo galios (secunda Petri), tai nėra nieko neįprasta sutikti labai mokytus vyrus, kurie, taikydami savo mokslą, dažnai išsiduoda turį šį nepataisomą trūkumą.

Ištrauka: Imanuelis Kantas (2013) „Grynojo proto kritika“, 164 psl.

Mokymai apie alternatyvią ekonomiką – Nidoje

demos

DEMOS kritinės minties institutas (Vilnius) ir Rosa Luxemburg fondas skelbia konkursą Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams dalyvauti 2014 m. rugsėjo 11-14 dienomis Nidoje organizuojamuose mokymuose „Demos ekonomikos mokykla“. Dviems studentams/studentėms organizatoriai užtikrins transportą, apgyvendinimą ir maitinimą. Vienintelis reikalavimas konkurso dalyviams – atsiųsti motyvacinį laišką, nurodant į savo atliktus rašto darbus (referatus, kursinius ar kitus rašto darbus). Pirmenybė [...]

Arvydas Šliogeris: Ideologija – Grynojo Žodžio stabmeldystė

Computer brain computing concept

Hegelis – schemų, absrakčių minčių kūrėjas ir sistemintojas. Jo užmojis – visas filosofines problemas susieti į sistemą ir jas išspręsti vadovaujantis vienu principu, ne tik pavyko, bet, manau, ir viršijo visus mąstytojo puoselėtus lūkesčius su kaupu. Hegelis pakartojo Aristotelį sakydamas, kad žmogus nuo gyvulio skiriasi tuo, kad mąsto, tačiau neapsiribodamas tuo, dar jį papildė teigdamas, kad [...]

Tomas Kavaliauskas. Blynų hermeneutika

blyn

Ginčų gali kilti svarstant, ar filosofuoti galima apie viską ar tik apie solidžias temas kaip etika, estetika, logika. Žinome Ludwigo Witgensteino ištarą: „Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti“, bet niekas mums netrukdo prabilti kiek „prižemintai“ – pavyzdžiui, apie blynus. Kadangi blynų filosofija fenomenologiniu metodu jau atlikta1, šiame tekste apie juos bus filosofuojama hermeneutiniu [...]

Bendrųjų tendencijų gydytojams

Vincent_van_Gogh_GOV007

„Nesgi žinokite, mielieji, kad kiekvienas iš mūsų yra neabejotinai kaltas dėl visų šioje žemėje, ne tiktai todėl, kad mes visi esame kalti, bet kad ir kiekvienas atskirai yra kaltas dėl visų žmonių ir dėl kiekvieno atskirai šioje žemėje“.[1] ( Fiodoras Dostojevskis) Medijose pasirodė žinia apie aktoriaus Robino Williamso savižudybę, užvirusi gausias diskusijas ir žmonių teismą komiko poelgiui. [...]

Krizės ir katastrofos – tikros ar dirbtinai sukeltos?

logo

Kalbame ir apie finansų krizes, ir apie gamtos katastrofas, nes ir vienas, ir kitas valdo panašūs dėsniai, kuriuos nesunkiai galėtų atskleisti populiaraus TV serialo „Skaičiai“ („Numb3rs“) genijai. Tačiau neatskleidžia. Vis dėlto nerimauti yra ko. Kad pasaulis sunerimęs dėl galimos didžiulės ekologinės katastrofos, rodo 2009 m. gruodžio 7-18 dienomis Danijos sostinėje Kopenhagoje įvykęs viršūnių susitikimas (COP 15) [...]

Filosofas: soc. tinklų sėkmę lemia mūsų noras pripažinimą gauti saugia forma

social-networking-business

Mes visi jaučiame vaikišką norą pabėgti nuo tiesioginio bendravimo keliamos įtampos, sako VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius filosofas Algirdas Davidavičius. Būtent šiuo mūsų noru sėkmingai naudojasi socialinių tinklų kūrėjai – jie tarsi pasiūlo terpę, kur žmonės pripažinimo ir kitų dėmesio gali sulaukti socialiai saugia forma. Tačiau, atkreipia dėmesį pašnekovas, mes tik susikuriame iliuziją, kad patenkiname pripažinimo [...]

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

kelyje

  Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo mąstymo salelių. Filosofas aprašo melancholijos būseną, kaip intensyviausias betarpiškumo akimirkas, kurios perduoda tai, kas niekada ir niekaip nekomunikuojama. Melancholija gali priartinti transcendencijos [...]

Fizika – tai gyvenimo filosofija

edis

2014 m. pavasarį, mokslo metų pabaigoje, vyko projekto „Šlovės laboratorija“ finalas, jame trylika jaunųjų mokslininkų varžėsi tarpusavyje, kas aiškiau ir įdomiau per tris minutes žiūrovams pristatys painiausias mokslo idėjas. Tarp iškalbingiausių mokslo talentų – ir LEU fizikos ir taikomosios kompiuterijos studijų programos studentas Edis Galvonas. Jis dar prieš baigdamas studijas dalyvavo projekte ir pateko į [...]

Juokas

juokas

Henri Bergsonas „Juokas“ (2014) Išleido: Vaga; vertė Goda Bulybenko Visiems mums patinka juoktis ir niekas mūsų taip nenuginkluoja kaip juokas. Tai savitas reiškinys, kuris kelia nuostabą. Jau Platonas teigė, kad filosofijos šaltinis yra nuostaba. Taigi juokas gali būti viena iš filosofijos versmių. Neklasikinės filosofijos atstovas – prancūzų filosofas Henri Bergsonas (1859-1941) veikale „Juokas“ (1900, „Le rire“) tyrinėja [...]

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

3

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo Deleuze‘o. Taigi pats Šliogeris naudojasi postmodernizmo įrankiais,[i] Kas suteikia teisę į diskursą pasikviesti priešingos stovyklos atstovus. Lietuvos filosofijos profesorius, kultūros teoretikas, antropologas [...]

Šarlatanizmas Lietuvoje (II dalis)

10377164_10204637133237471_9029035620201764673_n

Kaip žinia, mūsų įspūdžius pagyvina, sustiprina, paryškina netikėtos, nesuplanuotos komiškos situacijos. Kurios pasižymi kartais ne tiek linksmumu, kiek graudumu. To nepavyko išvengti šį kartą „dvasinėje“ savaitgalio išvykoje – festivalyje „Mandala“ . Tikriausiai daugelis iš mūsų vaikystėje buvome auklėjami tėvų elgtis padoriai: slapta nesiklausyti svetimų pokalbių. Tačiau gyvenime kartais taip nutinka, kai netyčia, prieš savo valią, tampi [...]

Šarlatanizmas Lietuvoje (I dalis)

4

Šio straipsnio tema – socialinis fenomenas, apie kurį yra mažai kalbama arba kuris išvis yra nepastebimas. Tai bandymas kritiškai apžvelgti smulkių sektų (sąvoka „sekta“ vartojama įvairiausioms „dvasinėms grupelėms“ apibūdinti) veiklą. Poreikis išsakyti nuomonę šio reiškinio atžvilgiu brendo palaipsniui, stebint judėjimus, skelbiančius išminties kelius. Retorinis straipnio klausimas – „Kodėl žmonės, atsidūrę gyvenimo kryžkelėje, puola gelbėtis priemonėmis, [...]

Individualumas

2075_avys

Mažai tikėtina, kad vilko akis skiria ožiuką nuo ėriuko; vilkui tai yra dvi tapačios aukos, vienodai lengvai pagaunamos, vienodai skanios suryti. Tačiau mes ožką nuo avies skiriame; bet ar skiriame vieną ožką nuo kitos ožkos, vieną avį nuo kitos avies? Daiktų ir būtybių individualumas praslysta pro mūsų akis kiekvieną kartą, kai mums nėra naudinga jį [...]

Filosofijos kaltė dėl kultūros žlugimo

kultura-visuomene

Mes gyvename kultūros žlugimo laikais. Ir ne karo kaltė, kad šitaip atsitiko, priešingai – jis pats yra kultūros nuopolio padarinys. Kas slypėjo dvasioje, dabar virto faktais, kurie savo ruožtu visais atžvilgiais neigiamai veikia dvasinį pradą. Materialaus ir dvasinio pradų sąveika įgavo pragaištingą pobūdį. Įveikdami didžiulius slenksčius, mes iriamės upe, kur pilna baisių verpetų. Tik didžiulės pastangos [...]

Legendinis Mighty Mo Rodgers kuria bliuzą apie Lietuvą

mighty_mo_rodgers__1069

Čikagos bliuzo legenda Mighty Mo Rodgers (JAV), išleidęs šešis albumus ir laimėjęs 7 JAV ir Europos muzikos apdovanojimus, kuria bliuzą apie Lietuvą. „Kaip žinote, aš esu rašytojas ir aš žadu sukurti Lietuvos bliuzo dainą“, – sakė atlikėjas. Jis neprisipažino, ar pagros ją, kai liepos 30-31 d. pirmą kartą lankysis Lietuvoje, bet atskleidė, kad jau turi [...]

Šį šeštadienį Vilniuje pirmą kartą minima Mėnulio užkariavimo diena

menulio-diena

Liepos 19 d. teatrą, balkanų muziką ir kabaretą savo kūryboje derinantis kolektyvas „Antikvariniai kašpirovskio dantys“ kviečia plačiąją visuomenę į susitikimą baro „Artistai“ terasoje, kuris dedikuojamas 1969 m. liepos 16-24 d. erdvėlaivio „Apollo 11″ misijos sėkmėms ir pasekmėms. „Neilo Armstrongo įkvėpti liepos 19 d. pritrauksime mėnulį arčiau svetingos „Artistų“ terasos ir skrisime, apdainuodami nusikalstamumą, buitines realijas, absurdišką [...]

Labdaros koncerte – pasaulio jaunimo chorų laureatai iš JAV

Photo_main

Liepos 14 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje įvyks Detroito jaunimo choro (JAV) labdaros koncertas. Šis kolektyvas yra tituluojamas vienu geriausiu pasaulio jaunimo choru. Detroito jaunimo choro repertuaras apimagospel irMotown (soul pirmtakas) muzikos stilius. Detroito jaunimo chorą sudaro 26 moksleiviai iš Mičigano valstijos Detroito miesto. Šio choro vienas didžiausių laimėjimų – 2012 m. pasaulio jaunimo chorų žaidynėse [...]

Prancūzų semiotikas: skaitmeninio amžiaus realybė – informacija preinama tik trečdaliui pasaulio

Semiotikos profesorius Peteris Stockingeris

„Pardon, entschuldigen Sie bitte, sorry“, – semiotikos profesorius Peteris Stockingeris, neseniai viešėjęs Kauno technologijos universitete (KTU), luktelėti sutarto interviu paprašė trimis kalbomis. Tarptautinio semiotikos instituto (ISI) „Naujųjų humanitarinių mokslų“ kongreso aplinkoje daugiakalbystė nenustebino – čia pranešimus skaitė per 100 mokslininkų iš 17 pasaulio šalių. Skaitmeninė atskirtis, skaitmeninė ir laikraštinė žiniasklaida, humanitarų indėlis į technologijas ir kultūriniai skirtumai – [...]

Kančia

baime

Kentėti reiškia būti individualiam; būti individualiam reiškia būti kančioje. Kančia ir išsiskiriantis individualumas yra sinonimai. Kas anonimiška – anapus kančios. Visuma nesikankina. Kančia yra egzistencinis mąstymo sinonimas. Mąstančiame žmoguje kaip išsiskiriančiame individe kančia pasiekia aukščiausią intensyvumo laipsnį. Juo individualesnis žmogus net psichologiškai, juo giliau jis nugrimzdęs į kančią, juo labiau jis apimtas kančios virpulio. Bet [...]