Kategorijos

Santara-Šviesa: antra diena (2015)

santara.Alanta

Pertrauka tarp sesijų. „Alantos technologijos ir verslo mokykla“, Molėtų rajonas, Naujasodis, Technikumo g. 2

1959 m. rytinės apygardos suvažiavime apibrėžta eksperimentaliai elitistinė Santaros kultūrinės veiklos samprata:

Remti kūrybos darbą, kuris neapsimoka: jaunųjų darbą, drąsiųjų darbą, masėse nepopuliarų darbą.

Mūsų ypatingas dėmesys turėtų tekti tiems dalykams, kurių reikia civilizuotam žmogui, bet kurie minioje nesuranda pakankamai atramos: instrumentinei muzikai, moderniajai dailei, eksperimentuojančiai poezijai, neįprastam teatrui, giliai intelektualinei analizei ir aštriai, bet kultivuotai kritikai. Mes turime tapti nepopuliariųjų dalykų agentūra, nes tik pas mus yra pakankamai individualistų, kad susižavėtume tuo, kuo nesižavi minios, ir suprastume tai, kas neįprasta. (V. Kavolis, Naujienos, kovo 7 d.)

Atgavus nepriklausomybę „Santaros-Šviesos“ suvažiavimai prasidėjo ir Lietuvoje. 2015 m. birželio 26-28 dienomis tradiciškai vyko kasmetinis, jau 22-asis, santariečių susitikimas. Liberalios minties ir moralinio jautrumo atmosferoje rinkosi įvairių kartų literatai, filosofai, kultūrologai, istorikai, rašytojai, poetai, dailininkai, muzikai, politikai ir tiesiog žingeidūs žmonės.

ŠEŠTADIENIS, Birželio 27 diena

I DALIS. Radvilas Juodasis: reformos
Moderuoja: Darius Kuolys

Jūratė Kiaupienė „Mikalojus Radvilas Juodasis: XVI amžiaus politiko portretas“

Dainora Pociūtė „Padorios lūpos, begėdės sielos: atviroji Radvilo Juodojo reforma“

Diskusija

II DALIS. Europietiška laikysena.
Moderuoja: Gintautas Mažeikis

Leonidas Donskis „Intelektualai ir kontrrevoliucija“

Emilija Pundziūtė-Gallois „Maži ir drąsūs: lietuvių diplomatija „Europos kvartale““

Antanas Šileika „Baltijos šalys keturiose naujose Amerikos ir Kanados knygose: nematomos tampa pastebimos“

Vytauto Kavolio premijos įteikimas

III DALIS. Alfonsas Nyka-Niliūnas
Moderuoja: Egidijus Aleksandravičius

Algis Mickūnas „A. Nyka-Niliūnas – permatomas fenomenas“

Giedrė Šmitienė „Aš norėčiau, kad mudu gyventumėm šiaurėje“

Arūnas Sverdiolas „A. Nykos-Niliūno gyvenimo projektas“

Intarpas Dalios Sruogaitės atminimui pagerbti:

Dalia Kuizinienė

Irena Veisaitė

Virginija Paplauskienė „Maironio lietuvių literatūros muziejaus parodos, skirtos A. Nykai-Niliūnui, pristatymas“

IV DALIS. Alfonso Nykos-Niliūno poezija

Skaito: Rolandas Rastauskas

V DALIS. Dokumentiniai filmai apie A. Nyką-Niliūną

Atšsiminimais dalijasi ir skaito poeziją Lidija Šimkutė

Santara-Šviesa: pirma diena (2015)

santara-sviesa

Santara – tai pasaulio ir individo laisvės išsiilgusių žmonių intelektualaus nerimo prieplauka, nehierarchizuotas sambūris, organizacija be organizacijos, tvarus darinys, gaivinantis nepatiklius protus ir įtarias širdis gyventi nepriimant jokių autoritetų it dievų iš mašinos. Santariečiai tiki, kad laisvė yra toks gyvenimo būdas, kada individo sąžinė laikoma galutiniu arbitru klausimuose, kurių protas negali išspręsti moksliniu objektyvumu. Santariečiai […]

Tonalinis balansas kaip naratyvų analizės priemonė

Soviets Landing on Unknown Planet --- Image by © Found Image Press/Corbis

2014 m. rugsėjo 17 – spalio 9 d. LEU Lituanistikos fakultete vyko Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos paskaitų ciklas pavadinimu „Kaip skaityti eilėraštį (Jurijaus Lotmano poetika)“. Tai poezijai, rusų literatūrai, semiotikai ir kultūros fenomenų analizei skirtas kursas, paįvairintas lektoriaus asmeniniais atsiminimais, istorijomis, anekdotais bei eilėraščių skaitymais. Aštuntoje savo paskaitoje, atsimindamas M. Cvetajavą ir jos biografijos […]

Rytoj Alantoje renkasi „Santaros-Šviesos

santara

Birželio 26-ąją, penktadienį, Molėtų rajone, Alantoje, prasideda kasmetinis „Santaros-Šviesos” suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. 1954 metais lietuvių studentų Vytauto Kavolio, Valdo Adamkaus ir bičiulių išeivijoje sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia ir Lietuvoje. „Santara-Šviesa“ šiandien jungia lietuvybės likimui neabejingus Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą. Šiųmetinėje Santaroje bus gręžiamasi į „kitą Lietuvą“: pranešimus apie […]

Ar įmanoma susapnuoti tai, ko trokštame realiame gyvenime?

Woman Sleeping in Vertical Bed --- Image by © Coco Amardeil/Corbis

Visi esame girdėję apie istorines asmenybes, kurias dideliems darbams pastūmėjo sapnai. Prisiminti galime, kad ir legendą apie garsųjį Gedimino sapną, todėl šis darbo skirsnis skirtas sapno sampratai, kurio pradžioje aptarsime sapną kaip psichoanalitinio tyrimo objektą, remiantis Z. Freudo „Psichoanalizės įvado“ paskaitomis. Savo įžvalgas psichoanalitikas Z. Freudas pradeda nuo sunkumų, su kuriais susiduria psichoanalizė pradėdama sapnų […]

Ar gali būti kas nors bendro tarp Adorno, Hėgelio ir „Naktinių vilkų“?

jazz-499879_640

Klausimas gali pasirodyti keistas tik iš pirmo žvilgsnio. Tačiau pažiūrėkime į viską atidžiau ir nuo pradžių. Žmogaus gebėjimas mąstyti, suvokti reiškinius, jį supančią aplinką ar net istoriją, ne visada pasireiškia žmogiškojo proto gebėjimu žvelgti į visus šiuos dalykus objektyviai. Teodoras Adorno savo knygoje „Negatyvioji dialektika“, remdamasis ir kritikuodamas Hėgelį (kuriam „faktai patys savaime neturi jokios […]

Festivalis „Kultūros naktis": daugiau nei 100 renginių per vieną naktį

mikroskopas

Jau šį penktadienį, birželio 19 d., sostinėje vyksiantis vienos nakties kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“ šiandien pristatė šių metų renginių programą. Joje – daugiau nei 100 įvairių meno ir kultūros renginių, tarp kurių gausybė pripažintų užsienio menininkų projektų, kino, teatro, muzikos, cirko ir vizualiųjų menų bei technologiniai projektai. „Noriu pasidžiaugti, kad festivalis „Kultūros naktis“ kasmet […]

Etinis incestas

27 Mar 2008, London, England, UK --- Banksy, London, England, United Kingdom, Europe --- Image by © Neil Farrin/Robert Harding World Imagery/Corbis

Etinis incestas (arba kraujomaiša) – kai vadovaujamasi ne profesine ar kitokia etika, bet giminės ir tiesiog asmeninių ryšių pragmatika. Prisimenu gūdžius devyniasdešimtuosius, kai savo smulkiame versle, į pagalbą pasišaukęs kelis draugus ir giminaičius, turėjau didelių problemų. Užsakovas buvo stambus verslininkas su šaltakraujiško žudiko išvaizda, tarptautiniu mastu vystęs gamybą. Tai, už ką jis sumokėjo, ir tai ką […]

Konferencija „Dabartinės estetikos, meno filosofijos ir meno sociologijos virsmai“

24 Oct 2013, Manhattan, New York City, New York State, USA --- USA, New York City. Street artist Banksy wall painting, October 20th 2013, on 79th Street/Broadway (Upper West Side), "Better out than in" an artists residency on the streets of New York --- Image by © Till Jacket/Photononstop/Corbis

2015 m. gegužės 30 d., Lietuvos kultūros tyrimų institute, vyko keturiolikta respublikinė estetikos ir meno filosofijos ciklo konferencija. Konferencijos organizatoriai: LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS, KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS, LIETUVOS ESTETIKŲ ASOCIACIJA. Pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, nariai: dr. Nida Gaidauskienė, dr. Žilvinė Gaižutytė, dr. Salomėja Jastrumskytė, dr. Naglis Kardelis, dr. Rasius Makselis, prof. Algis Mickūnas, […]

Magistro baigiamojo darbo recenzija

IMG_9113

Lietuvos Edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto, Filosofijos specialybės studentės, Živilės Filmanavičiūtės magistrinio darbo „Arvydo Šliogerio filosofijos tyrinėjimo prieigos“ recenzija (audio versija): Darbo Įvade nerandame tinkamai pagrįstos darbo temos ir aiškiai suformuluotų tyrimo klausimų. Skirsnyje Darbo struktūra dalys kažkodėl vadinamos „prieigomis“. Didžioji dalis skirsnio Darbo metodai skirta ne metodams, bet Šliogerio asmenybei ir kūrybai charakterizuoti. Skirsnyje Darbo naujoviškumas […]

Diskusija „Orientalistika, civilizacinė ir kultūrinė komparatyvistika Lietuvoje: iš sovietmečio į ateitį“

Diskusija_MA_2015-05-12_atsklanda

Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje 2015 m. gegužės 12 d. vyko diskusija „Orientalistika, civilizacinė ir kultūrinė komparatyvistika Lietuvoje: iš sovietmečio į ateitį“. Dalyvauja: LMA tikrasis narys prof. Antanas ANDRIJAUSKAS, prof. Audrius BEINORIUS, dr. Valdas JASKŪNAS, dr. Naglis KARDELIS, dr. Loreta POŠKAITĖ, dr. Vytautas RUBAVIČIUS, dr. Aivaras STEPUKONIS. Diskusijai vadovauja dr. Vytautas RUBAVIČIUS.

Nepadori filosofija

11297898_10207080088109816_1106049597_n (1)

Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu. Nors lakštingala gimtum saulėta, drįsti žvirbliu išlikt paprastu. Necenzūriškai blankiai ištirpti Ir išeit, kaip išeina visi. Be ženklų svetimiems, testamento, priklausyti tik tiems ką myli… Autorius: Edvardas Šidlauskas

KARO PLACEBAS: INFORMACINIS KARAS

21 Nov 2013, Dallas, Texas, USA --- Josh Owens, center left, Rob Jacobson, center right, and Wes Perkins, far right, photograph, record and take video of Alex Jones of infowars.com at Dealey Plaza on November 21, 2013 in Dallas. November 22, 2013 will be the 50th anniversary of the assassination of President John F. Kennedy. (Sarah Hoffman/The Dallas Morning News) JFK JFK50 -- MANDATORY CREDIT; NO SALES; MAGS OUT; TV OUT; INTERNET USE BY AP MEMBERS ONLY --- Image by © Sarah Hoffman/Dallas Morning News/Corbis

Šiuolaikiniai žiniasklaidos fabrikai gamina „karo placebą“, kurio viena iš rūšių yra „informacinio karo“ vaizdas. Šiuo pavadinimu parduodamas pakeistinis malonumas – karo desublimacija . Šis komunikacinis placebas turi visus fetišo bruožus, o jo gamintojai, amarai, yra vieši intelektualai, kuriuos nusiurbia veiklios rinkos skruzdės. Informacinio karo be realių mūšių, kovinių lauko akistatų, tema šiandien yra itin eskaluojama ne […]

LEU filosofai – daugiausia uždirbantys savo srityje

SOL_3938 (2)

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko aukštųjų mokyklų absolventų integracijos į darbo rinką stebėseną. Paaiškėjo, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) filosofai yra daugiausia uždirbantys savo srityje. LEU Filosofijos katedros vedėjas doc. dr. Liutauras Degėsys sako, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro pateikti rezultatai yra puikus pavyzdys, kuris įrodo, jog LEU filosofijos […]

Konferencija „Misija – Lietuva“: nuo tapatybės iki darnios gerovės

misija-Lietuva

Gegužės 14 d., trečiadienį, 9.30–14.30 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose įvyks konferencija „Misija – Lietuva“. Žinomi Lietuvos žmonės – ekonomistas Gitanas Nausėda, istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, lenktynininkas Benediktas Vanagas, filosofas Mindaugas Kubilius, „Darom“, „Global Lithuanian Leadership“ įkūrėjas Tadas Langaitis, architektas Algirdas Kaušpėdas ir kiti – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose […]

FILOSOFIJA, KOMUNIKACIJA, KRITIKA (II diena)

konferencija

Lietuvos filosofų draugija, VDU Filosofijos katedra bei Socialinės ir politinės teorijos katedra KTU Filosofijos ir psichologijos katedra surengė mokslinę konferenciją „FILOSOFIJA, KOMUNIKACIJA, KRITIKA“, kuri vyko 2015 metų gegužės 8-9 d., Kaune. Milda Paulikaitė „Komunikatyviosios hermeneutinio supratimo prigimties radikalumas: asmeninis hermeneutinio supratimo objekto pobūdis“ Lina Šulcienė „Slėpinio nekomunikabilumas: pirmųjų penkių krikščionybės šimtmečių pamokos“ Dalia Marija Stančienė „Peterio Sloterdijko mediofilosofija: […]

R. AŠKINYTĖ skaito fragmentus iš naujos knygos (video)

rasa

Gegužės 11 d., Rašytojų sąjungoje įvyko ciklo „Iš būsimų knygų rankraščių“ sezono uždarymas. Ciklo metu savo rankraščius skaitė: Laura Sintija Černiauskaitė, Renata Šerelytė, Birutė Jonuškaitė, Herkus Kunčius, Jurga Tumasonytė, Andrius Jakučiūnas ir Rasa Aškinytė… Tai visai nauja, dar nebaigta R. Aškinytės knyga, kuri tikimasi pasirodys šį rudenį ir bus jau penktoji (iki šiol išleistos: „Rūko nesugadinti“, […]

FILOSOFIJA, KOMUNIKACIJA, KRITIKA (I diena)

konferencija

Lietuvos filosofų draugija, VDU Filosofijos katedra bei Socialinės ir politinės teorijos katedra KTU Filosofijos ir psichologijos katedra surengė mokslinę konferenciją „FILOSOFIJA, KOMUNIKACIJA, KRITIKA“, kuri vyko 2015 metų gegužės 8-9 d., Kaune. Įvadinis žodis Skirmantas Jankauskas „Gorgijo trečioji tezė, arba komunikacijos problema antikos filosofijoje“ Gintautas Vyšniauskas „Klasikinio utilitarizmo kritika Thomo Hodsking’o veikaluose“ Jurga Jonutytė „Komunikacijos tankis ir P. Virilio „pilkoji […]

Medijų filosofija – praktinis mokslas

Nerijus Cepulis_04

„Žmonės taip apsėsti manijos kuo daugiau uždirbti, tiek daug laiko praleidžia darbe, kad dažnai net neturi laiko išradingai, su fantazija pinigų išleisti“, – mano filosofas Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentas. Pasak jo, fantazija būtina kiekvienam – ir odontologui, ir inžinieriui, ir verslininkui, ir paslaugų sferoje dirbančiajam […]

E. Aleksandravičius: „Nesame jokia pasmerktoji žemė“

DSC_0028

Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus […]

Du Nepriklausomybės tarpsniai: kultūros dydžių kaita

diskusija

Balandžio 16 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – Pasaulinei kultūros dienos proga „Nemuno“ savaitraštis pakvietė į atvirą diskusiją „Du Nepriklausomybės tarpsniai: kultūros dydžių kaita“. Įvadinis diskusiją moderavusios savaitraščio „Nemunas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojos Viktorijos Gražinos Petrošienės žodis: Kompozitorius Giedrius Kuprevičius: Filosofas, kultūrologas, akademikas Antanas Andrijauskas: Menotyrininkė Salomėja Jastrumskytė: Žurnalistė, poetė, politinė bei visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė: Kino […]

Respublikinė konferencija „HEIDEGGERIO IŠŠŪKIS VAKARŲ MĄSTYMO TRADICIJAI“

konferencija

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTO, lyginamųjų kultūros studijų skyrius sukvietė į štuonioliktą ciklo „Neklasikinė ir XX a. filosofija“ respublikinę konferenciją „Heideggerio iššūkis vakarų mąstymo tradicijai“. Įvadinis žodis Naglis Kardelis. Klasikinis ir neklasikinis mąstymo registrai M. Heideggerio filosofijoje. Tomas Kačerauskas. Ar M. Heideggeris atsakingas už filosofijos griuvėsius? Antanas Andrijauskas. M. Heideggeris ir „kelio“ samprata skirtingose mąstymo tradicijose Vytautas Rubavičius. „Žmogiškieji ištekliai“ prieš […]

Tomo Venclovos poezijos skaitymo metodai lietuvių poetų kūryboje

1847_577243718952555_543786987_n

Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip savo objektyvacijų pavidalą. Lietuvių kalba savotiška ir archajiška. Antanas Maceina savo veikale „Didysis inkvizitorius“ rašė, kad poezijos objektas, giliausia šio žodžio […]

Meletė: savasties technologijos

zmogus

Bernardas Stiegleris, vienas įdomiausių šiandienos filosofų, buvo nuteistas už ginkluotą apiplėšimą. Nelaisvėje įgijęs daug laisvo laiko, jis susidomėjo filosofija. Pirmiausiai uždara erdvė jį privertė permąstyti, kaip ir kam skiriamas laikas. Perskaitęs Epikteto raštus, Stiegleris nusprendė pradėti eksperimentą su savimi, kurio esmę sudarė jau Platono dialoguose sutinkama ir stoikų išplėtota meletės technika. Meletė, mąstymo ir kontempliacijos mūza, […]

Tomas Kačerauskas: fenomenologija, kūryba ir Arvydas Šliogeris

T.Kacerauskas

Prof. dr. Tomas Kačerauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, filosofijos ir politologijos katedros vedėjas, žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos narys bei tiesiog produktyvus autorius, vertėjas, nuolat rašantis filosofijos, kūrybiškumo temomis. 2015 kovo 19 d. vykusiame pokalbyje aptariami kai kurie fenomenologijos klausimai, Arvydo Šliogerio filosofijos ypatumai, skaitytų knygų ir asmeninės bendravimo patirties kontekste, plėtojama postmodernizmo ir kitos spontaniškai […]