Filosofijai skirtas tinklaraštis

0

Nekaltybė ir tiesa

Jacques’as Derrida mergystės plėvę laikė išorinio pasaulio ir vidinės šventovės ypatingu barjeru. Pasak Derrida, kuris savo ruožtu remiasi Nietzsche, Vakarų minties istorijoje egzistuoja metaforiškas moters ir tiesos ryšys. Jos abi esą tikrai nėra aiškiai...

Share Button
0

Turėti per daug proto ir doros yra kenksminga

Alfredas Žičkus [Fredis] vertino jį kaip žmogų, kokiu tikrai neverta būti. Nuoširdžiai norėjo pagelbėti Tomui Kelertui. Jis net nubalęs nuo protingumo ir dorybės. Kasdien vis smarkiau bąla, jo veidas vis labiau tįsta, skruostikauliai vis...

Share Button
0

Kodėl mokykla kartais tampa sunkia ir nuobodžia našta?

Iš dalies todėl, kad ši institucija – visiškai dirbtinis reiškinys. Pamąstykite apie nepaprastą skirtumą: gimimas ir mokymasis vaikščioti yra natūralūs procesai, kurių beveik neįmanoma išvengti, o ėjimas į mokyklą yra pirmasis kultūriškai nulemtas gyvenimo...

Share Button
0

Filosofas Arvydas Juozaitis: Justino Marcinkevičiaus lietuvių ideologija

Pradėsiu iš atokiau — Henriko Radausko eilėraščiu „Žodis”. Jis man tapo nauju raktu į Justiną Marcinkevičių. Pamanyk! — vėl naujas raktas? Ir vėl tas pats per tą patį? Bet neskubėkime, atidžiai perskaitykime Henriką Radauską:...

Share Button
0

Mintys po Larso von Triero filmo premjeros Scanoramoje

Jei paklaustų, ar patiko naujasis Larso von Triero filmas „Namas, kurį pastatė Džekas“ (angl. TheHouse That Jack Built) ir atsakyčiau „taip“, sentimentalios humanistinės daugumos būčiau nesuprasta ir apšaukta psichopate. Visgi negaliu ištarti „ne“. Kodėl?...

Share Button
0

C. G. Jungo mintys apie žmogų ir gyvenimą

Žmogus yra psichinis procesas, kurio mes nevaldome arba valdome tik iš dalies. Todėl negalime nieko galutinai nuspręsti nei apie save, nei apie savo gyvenimą. Jei galėtume – žinotume apie save viską, tačiau geriausiu atveju...

Share Button
0

Žmogus be savybių [II tomas]

Robert Musil „Žmogus be savybių“, II tomas (2018) Leidėjas: Sofoklis Vertė Teodoras: Četrauskas Puslapiai: 384 Bene intelektualiausio XX a. romano II tome tęsiama Ulricho – žmogaus be savybių – filosofinė savęs pažinimo kelionė. Gavęs...

Share Button
0

Arvydas Juozaitis ir Vincas Kudirka

„Chroniška baimė paverčia žmones į avis,“ – kažkada ištarė žymus lietuvių publicistas Vincas Kudirka (1858-1899). Tuometinis naujosios Lietuvos kultūros kūrybos projektas puikiai derėjo su jo pilietine aistra, analitiniu skvarbumu, sociologine nuovoka. Jaunystėje studijuodamas Seinų...

Share Button
0

Arvydas Juozaitis ir Imanuelis Kantas

Filosofija besidomintiems gerai žinomi trys pamatiniai Prūsijos mąstytojo Imanuelio Kanto, turinčio ir lietuviškų šaknų, klausimai, kuriuos apjungia ketvirtasis, esminis. Filosofas Arvydas Juozaitis mielai sutiko mums į juos atsakyti. Ką aš galiu žinoti? Žinoti aš...

Share Button
0

Apie madą atliepiantį skonį

Natūralus žmogaus polinkis – savo elgesiu lygintis su kuo nors už save reikšmingesniu (vaiko – su suaugusiuoju, paprasto žmogaus – su kilmingu) ir mėgdžioti jo manieras. Šio mėgdžiojimo, kuriuo siekiama neatrodyti prastesniam už kitus,...

Share Button
0

Nesaugaus gyvenimo išmintis

Alan Wilson Watts „Nesaugaus gyvenimo išmintis“ (2018) Išleido: Vaga Vertė: Laurynas Barkauskas Puslapiai: 176 ISBN: 978-5-415-02529-9 „[M]ano tikslas yra, atsigręžiant atgal, parodyti, kad galima apginti tas esmines religines bei metafizines tikroves, jų atsisakant ir...

Share Button
0

Citatos iš Alan’o W. Watts’o knygos „Nesaugaus gyvenimo išmintis“

Alan‘as W. Watts‘as įnirtingai rijo knygas apie filosofiją, religiją, psichologiją, mokslą. 1951 m., išgyvendamas lūžį savo asmeniniame gyvenime (nustoja eiti JAV episkopatinės bažnyčios kunigo pareigas, išsiskiria su savo jaunąja žmona), atlieka metafizinį tyrimą ir...

Share Button
0

Faustas

Johann Wolfgang Goethe „Faustas“ (2018) Išleido: Tyto alba Iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas Puslapiai: 629 Dailininkė: Asta Puikienė Goethės “Faustas” – dviejų dalių poetinė pasaulio enciklopedija. Tai viena garsiausių visų laikų tragedijų,...

Share Button
1

Niekuo netikiu ir tai man padeda

Pedro Niekuo netikiu ir tai man padeda. Netikiu D-vu, logika, medijom, horoskopais, globaliniu atšilimu, prietaisų instrukcijom, reliatyvumo teorija, gydytojų receptais ir diagnozėm, futurologų prognozėm, Newtono binomu ir valgių receptais. Netikiu priešais, bet kiek mažiau...

Share Button
0

Bonsoi, madames et monsieurs! Vous allez bien?

J’étudie le français, et toi? ХIХ a. pab. pastatytas Eifelio bokštas pasaulį stebina iki šių dienų. Tour Eiffel – pavadintas Alexandre Gustave Eiffel vardu, nors projektavo bokštą jo darbuotojai, kaip projekto autorius, užpatentavęs projektą,...

Share Button
0

Camille Riquier paskaita: Henri Bergsonas, tarp technikos ir mistikos

Prancūzų mąstytojas Henri Bergsonas (1859-1941) šiandien vėl grįžta į filosofinių ir politinių apmąstymų centrą visame pasaulyje. Jo trukmės intuicijos sąvoka daugybei žmonių, filosofų ar ne, yra tarsi „atvėrusi akis“. 2018.09.25 Paryžiaus Katalikų instituto prorektorius,...

Share Button
0

Bonsoir, mes amis! Comment allez-vouz?

Tęsiu eksperimentą: mokausi prancūzų kalbos nuo nulio arba nuo tuščio balto popieriaus lapo. Bandau susikurti metodiką. Įvertinu motyvaciją. Šiuo atveju, stimulas – paprastas. Europoje vyrauja dvi pagrindinės kultūros – tai prancūziškoji ir vokiškoji. Prancūzai...

Share Button
1

Salut, ça va? Vous parlez français?

Sakoma, kad mokantis naujos kalbos, svarbu pirmiausiai įsisavinti veiksmažodžių struktūrą. Veiksmažodžiai žymi veiksmus. O sąrašas veiksmažodžių, kuriuos būtina išmokti, norint sudarinėti žodžių junginius teiginiuose, sakiniuose, ne toks jau ir ilgas. Statistika byloja, kad 60...

Share Button
0

Konferencija „Mito pirmapradiškumas ir instrumentinės sąmonės nuosmukis“

2018 m. spalio 1–2 dienomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas organizuoja tarptautinę konferenciją: „Mito pirmapradiškumas ir instrumentinės sąmonės nuosmukis“ (angl. “Preeminence of Myth and the Decline of Instrumental Reason”). Konferencijoje įvairių sričių Lietuvos ir užsienio...

Share Button
0

Masonai — įsipareigoję Lietuvai ir žmonijai

Iliustracijoje: kabalistinis „Gyvybės medis“ vaizduojantis Adomą Kadmoną, pirmapradę dievišką būtybę [ W. Kirko MacNulty knyga „Laisvoji mūrininkija: simboliai, paslaptys, reikšmė“, 69 p.] Daugelio tyrėjų nuomone, masonerijos filosofija kyla iš renesanso, permąstant hermetizmo, kabalos, neoplatonizmo...

Share Button
0

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių

Iliustracija: Lís Clíodhna / Unsplash Rugsėjo 20 d., prieš atvykstant į Lietuvą Romos Katalikų Bažnyčios vadovui Popiežiui Pranciškui, Senojo baltų tikėjimo tęsėjai išplatino jam skirtą sveikinimo laišką. Šį laišką pasirašė Lietuvos ir Latvijos senojo baltų tikėjimo...

Share Button
0

Kunigas A. Peškaitis: „Žinojimas atima pasirinkimą, o tikėjimas visada bus pasirinkimas“

Iliustracija: Wendy van Zyl / pexels.com Besiruošiant išskirtiniam popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje, Vilniaus universitetas (VU) ir advokatų kontora GLIMSTEDT pakvietė į pirmąją šio semestro atvirų paskaitų ciklo LEAD paskaitą, skirtą tikėjimo temai aptarti. Vakar...

Share Button
0

DEMOS instituto renginys apie literatūros ir politikos santykį

Iliustracija: rawpixel.com Š.m. rugsėjo 20-22 dienomis, Thomo Manno kultūros centre Nidoje, DEMOS kritinės minties institutas organizuoja tarptautinį kolokviumą tema „Literatūra ir politika. Thomas Mannas ir kritinė teorija“. Literatūros, kaip vaizduotės ir estetinės fikcijos, susidūrimas...

Share Button
0

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai svečiuose pas Čiurlionį su filosofu Nerijumi Mileriumi

M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje įvyks trečiasis pokalbių – susitikimų ciklo „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai svečiuose pas Čiurlionį su filosofu Nerijumi Mileriumi“ vakaras Rugsėjo 24 dieną, pirmadienį, 18 val., M. K. Čiurlionio...

Share Button
0

12 kartų trumpesnis laikas

Įprasta, kad žodžiai „grožis“ ir „literatūra“ jau taip ilgai ir patikimai suaugę, kad ausyse nuskamba it seni geri kaimynai, apie kuriuos vargu bau ar viliesi išgirsti ką nors nauja, tačiau imi ir išgirsti, išgirsti...

Share Button
0

Sofijos pasaulis

Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis. Romanas apie filosofijos istoriją“ (2018) Išleido: Tyto alba Vertė: Eglė Išganaitytė Puslapiai: 463 „Sofijos pasaulis“ – romanas mąstančiam jaunimui. Ir kiekvienam, kas bent kartą yra savęs paklausęs – kas aš...

Share Button
0

Antikos tyrinėtoja Tatjana Aleknienė: Tautiškumas kaip asmeninė ir pilietinė dorybė

  Rubrikoje „Mano gyvenimo kalba“ svečiuojasi Tatjana Aleknienė – klasikinė filologė, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, vertėja iš senosios graikų kalbos, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė. Rubrikos kūrėjai pasiūlė parašyti „Gyvenimo kalbą“ (ne galutinę ir...

Share Button
0

Ar post-tiesa – tik šiuolaikinė problema?

Kantas kalbėjo apie transcendentalines sąlygas, t. y. apie daikto galimybę būti tiesa arba klaida. Post-tiesos koncepcija viešajam gyvenimui suteikia idėją, kad mūsų svarstymai apie politiką ir pasaulį nėra susiję su tiesos ir melo klausimais,...

Share Button
0

Logika kaip melo detektorius

„Šis teiginys yra melagingas,“ – tai klasikinė paradokso formuluotė. Jei manysime, kad teiginys yra teisingas, vadinasi, žmogus mums sako tiesą – jis prisipažįsta, kad meluoja. O jei teiginys yra klaidingas, tai žmogus mus apgaudinėja,...

Share Button
0

Pažinimas ar susipažinimas?

Arba, ką siūlo sąvoka, kai kažką matydami sąvoką jau turime? „Niekada sąvoka neduos mums to, ką duoda įspūdis, būtent: daiktų medžiagiškumo. Tai ne sąvokos trūkumas, ji to net nesiekia. O įspūdis niekada neduos to,...

Share Button
0

Intelektualai ir inteligencija

„Kaip malonu liautis žingsniavus priešakyje visų – kario, šventiko, industrijos boso, futbolininko – ir retkarčiais iššauti nuostabią, tikslią, gerai subrandintą, šviesos kupiną idėją!“- rašo  mąstytojas Jose Ortega y Gasset savo esė apie inteligenciją. Anot...

Share Button
0

Filosofinės būsenos arba filosofiniai blyksniai

Jausmų valdomas žmogus yra neregys. Jausmai – didžiausia filosofinio kelio kliūtis. Jie trukdo atsiverti transcendencijai, regėti ir praregėti. Kitaip tariant, jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes tai žmogaus būsenos kasdienybėje, reakcijos į įvairias kasdienės...

Share Button
0

Kelionės su Epikūru

Daniel Klein „Kelionės su Epikūru: į Graikijos salą, ieškant gyvenimo pilnatvės“ (2018) Išleido: Vaga Vertė: Matas Geležauskas Puslapių: 176 Amerikiečių rašytojas, filosofas, dvidešimt penkių knygų autorius ir bendraautoris Danielis Kleinas išvyksta atostogauti į Graikiją,...

Share Button
1

Filosofas Arvydas Juozaitis: ŽEMĖ — GAMTA — TAUTA — VALSTYBĖ

Iliustracija: pixabay.com Dainų švenčių 100-čio vizija Po gausios puotos, perkūno ir žaibų PIRMOJI DAINA — ŽEMĖ Žmogaus laimė vaikščioti žeme yra nulemta jo gimimo vietos, vietovės, kurią išvysta praplėštos kūdikio akys. Ant žemės gimstama...

Share Button
0

Atsitiktinė visata

Alan Lightman „Atsitiktinė visata: pasaulis, kurį maneisi pažįstąs“ (2018) Išleido: Sofoklis Vertė: Irena Jomantienė Puslapiai: 192 Kai kurios konkrečios mūsų visatos savybės tėra atsitiktinumai – taip iškrito kosminiai kauliukai. Knygoje daug dėmesio skiriama revoliuciniams...

Share Button
0

Eugenas Finkas: gyvenimo prasmė

Iliustracija: Allen Taylor / unsplash.com Eugenas Finkas (1905 – 1975) yra solidi Vakarų fenomenologinės filosofijos figūra. Kažkurį laiką artimai bendradarbiavo su Edmundu Husserliu, o vėliau ir su Martinu Heideggeriu. E. Finkas vertinamas kaip vienas...

Share Button
0

Epikūro laimės filosofija: džiaugtis gyvenimu, nesibaiminant bėgančio laiko

„Amžinai jaunas“ tapo šiuolaikinės visuomenės šūkiu. Išties nesunku įžvelgti amžinos jaunystės žavesį, norime būti gražūs, sėkmingi ir nuolat siekiantys vis naujų tikslų. Kodėl gi nepasiėmus iš gyvenimo dar daugiau gero? Paskui dar? Ir taip...

Share Button
0

Apie XXII a. normalų ir natūralų gyvenimo būdą

Jau po šimto metų būsime pusiau žmonės, pusiau mašinos – turėsime elektronines ausis ir specialius lęšius akyse, kurių pagalba matysime rentgeno ir gama spindulius. Tiesiai į mūsų smegenis bus implantuotos mikroschemos, kuriomis išsyk pasieksime...

Share Button
0

Jausmų archyvas

Foto: Artūras Tereškinas (autorė – Eglė Navickaitė) Akivaizdu, jog Artūras Tereškinas yra puikiai visiems žinomas ir nereikalauja kažkokio specialaus pristatymo, tyrinėdamas popkultūrą nejučia ir pats tapo popikona. Kita vertus, sakoma, jog kartojimas mokslų motina,...

Share Button
0

Dalius Jonkus: įvadas į fenomenologiją

Foto: Dalius Jonkus (iš asmeninio archyvo) Prof. Dalius Jonkus yra žinomas kaip vienas iš kelių pagrindinių fenomenologinės filosofijos atstovų mūsų krašte, Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas, nuolat skelbiantis straipsnius Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose, aktyviai...

Share Button
0

Konferencija „KOMPARATYVIZMAS, GLOBALIZACIJA IR DABARTINIŲ ESTETIKOS BEI MENO FILOSOFIJOS DISKURSŲ KAITA“

Iliustracija: Joel Filipe / Unsplash LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS LIETUVOS ESTETIKŲ ASOCIACIJA 2018 m. gegužės 4-5 d. vyko septyniolikta respublikinė estetikos ir meno filosofijos ciklo konferencija. Dėkojame Andriui Kulikauskui ir...

Share Button
0

Ponas Manis

Abraham B. Yehoshua „Ponas Manis“ (2018) Išleido: Sofoklis Vertė: Kristina Gudelytė Puslapiai: 512 „Ponas Manis“ – bene geriausias kada nors parašytas romanas hebrajų kalba. Jis neįprastas savo forma – pokalbiais, kuriuos jungia paslaptingojo pono...

Share Button
0

Trečioji knyga: tarp fizikos ir metafizikos

  „Šioje knygoje vyrauja amžinos, laikui nepavaldžios būties prasmės ir kūrybingos asmenybės egzistencijos temos, kurių neblėstantį aktualumą lemia nuolatinės priešingų kategorijų – gėrio ir blogio, tiesos ir melo, grožio ir bjaurasties, šlovės ir užmaršties,...

Share Button
0

Apskritojo stalo diskusija „Estetika ir menas dabartiniuose civilizacijų virsmuose“ (video)

  2018 m. balandžio 5 d. vyko apskritojo stalo diskusija, pasitinkant tris LMA tikrojo nario prof. Antano Andrijausko monografijas: Artimųjų Rytų, Indijos ir Islamo pasaulių estetika ir meno teorija (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017)...

Share Button
0

Emmanuel’is Levinas: Būti sąmoningam, tai būti atitrūkusiam nuo il y a

Levinas mąstė apie Kito (Autrui) konceptą ir realybę. Etikoje jis labiausiai domėjosi Kitu, kaip pirminiu bet kokio veiksmo atžvilgiu. Filosofas gimė 1906 m. Lietuvoje, Kauno žydų šeimoje. Jau vaikystėje išmoko skaityti rusų ir hebrajų...

Share Button
0

Baudrillard‘o klonuojamos socialinės tikrovės versija

Jean Baudrillard‘as gimė 1929 m. Reimse. Jo seneliai buvo valstiečiai, tačiau jo paties šeima persikėlė į miestą ir tapo valstybės tarnautojais. Aplinka nebuvo intelektuali, ir Baudrillard‘ui teko atkakliai mokytis licėjuje, kad kompensuotų išsilavinimo stoką...

Share Button
0

Jean-Francois Lyotard‘as: kontrolė lėtina žinių pritaikymą

Postmodernizmas pabrėžia visišką nepritarimą totalitariniam mąstymui, kurį propagavo marksizmas ir ne tik marksizmas. Vienas iš jo atstovų – Jean-Francois Lyotard‘as (1924-1998), kitaip tariant nemarksistinis postmodernizmo filosofas. Jo mąstymas, dėl kurio išgarsėjo, perteikiamas knygose Postmodernus...

Share Button
0

Žmogus be savybių [I tomas]

Robert Musil „Žmogus be savybių“, I tomas (2018) Leidėjas: Sofoklis Vertė Teodoras: Četrauskas Puslapiai: 646 „Žmogus be savybių“ – bene intelektualiausias XX a. romanas, tapęs moderniosios literatūros klasika. Jis toks pat reikšmingas kaip J....

Share Button
0

Jameso Joyce’o (1882-1941) didysis įnašas į XX a. literatūrą

Derrida pastebi, kad Joyce‘as iš pagrindų paveikia literatūrą ir literatūros kritiką Vakarų šalyse ir pateikia idėjas, kurios XX a. buvo naujas požiūris į rašymą kaip jėgą, privertusią pervertinti meno ir realybės santykį. Anot to...

Share Button
0

Georgo Simmelio modernioji realizmo kritika

Georgas Simmelis (1858-1918) pripažintas už sociologinį modernios sąmonės, suvokusios save kaip autonomišką individualybę, portretą. Jis novatoriškas ir originalus mąstytojas, įžvelgęs poreikį tiek analizuoti socialinius fenomenus, tiek ir būti filosofu. Simmelis yra Saussure‘o, Freudo, Durkheimo...

Share Button
0

A. J. Greimo diskurso reikšmės projektas

1975 m. A. J. Greimas rašo apie savo darbų sąsajas su Vladimiru Proppu: Nors šiandien jo euristinė vertė yra kiek sumažėjusi, o nuostata nebe tokia originali, vis dar jaučiame pagundą sekti Proppo pavyzdžiu ir...

Share Button
0

Skirtumų filosofo Gilles Deleuze‘o stilius

Gilles Deleuze‘as (1925-1995) – prancūzų filosofinės scenos autsaideris, visiškai abejingas mokytojo-mokinio santykiui. Vakarų šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) drauge su Foucault, Derrida labiausiai cituojamas šiuolaikinis prancūzų mąstytojas. Deleuze‘o logika – neimituojamumo logika, kai mintys –...

Share Button
0

Pierre Bourdieu: dominuojanti klasė nedominuoja atvirai

Antropologijos ir sociologijos filosofo Pierre‘o Bourdieu (1930-2002) pagrindinė tezė: „Dominuojanti klasė nedominuoja atvirai.“ Atsižvelgiant į Bourdieu darbų sudėtingumą, visuomet tvyro pavojus jo projektą suprasti klaidingai. Todėl pradžiai labai svarbu pabrėžti, kad Bourdieu skatina: nelygybę...

Share Button
0

Jacques’as Lacanas – burtininkas be magijos, guru be hipnozės, pranašas be dievo

  Jacques‘as Lacanas (1901- 1981) pakeitė visą psichoanalizės orientaciją. Psichoanalizės istorikė Elizabeth Roudinesco įspūdingai pasakoja apie jo seminarų performansus: „… jo rengimosi stilius atitiko jo barakinę sintaksę. Netrukus po pirmojo skilimo jis persikėlė į...

Share Button
0

Merleau-Ponty fenomenologija ir kalba

Maurice Merleau – Ponty (1908 – 1961) – prancūzų sąmonės filosofas. Savo apmąstymuose apie kalbą rėmėsi Saussure‘u. 1945 m. išleido pagrindinį savo veikalą „Suvokimo fenomenologija“. Jam yra tekę ne tik kariauti Antrajame pasauliniame kare,...

Share Button