170 Search results

For the term "Živilė Filmanavičiūtė".
0

Audrius Beinorius: „INDIJA HINDAMS!“: politinio hinduizmo grimasos Indijoje

2019 m. lapkričio 21 d. švęsime Pasaulinę filosofijos dieną, kurios metu turėsite galimybę išgirsti prof. dr. (hp) Audriaus Beinoriaus (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) pranešimą! A. Beinorius verčia iš sanskrito ir pali kalbų,...

Share Button
0

Kai regėjau absurdą

Visuomet jautriai reaguoju net į mažiausius kūno temperatūros pokyčius: krentu į patalus kaip lapas ir guliu būdravimo būsenoje – tarp realybės ir sapno… Nuo virusinio karščio pakinta suvokimas: galva pradeda gaminti keistus reginius, kurių...

Share Button
0

Pasaulinė Filosofijos diena: išminties meilė ir politika

Prieš 400 metų (1619) neramią lapkričio naktį žymų prancūzų mąstytoją Renė Dekartą aplanko trys sapnai, kurie padeda jam suformuluoti savo garsųjį filosofinio mąstymo metodą – abejoju, vadinasi mąstau (lot. dubito, ergo cogito). Gal neatsitiktinai...

Share Button
0

Apie tironiją

  Timothy Snyder „Apie tironiją“ Išleido: Hubris, 2019. Vertė: Viktoras Bachmetjevas Tai dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus, pritaikytos dabarčiai, remiantis JAV politinių lyderių – A. Hamiltono, J. Adamso, B. Franklino, J. Jay‘aus, T. Jeffersono,...

Share Button
0

Hana Arent ir jos mažasis teatras

Marion Muller-Colard „Hana Arent ir jos mažasis teatras“ (2019) Išleido: Jonas ir Jokūbas Puslapiai: 64 ISBN: 978-609-82360-4-0 Mamos, kurios augina mažas šiuolaikines mergaites, tiesiog negali joms nepapasakoti „Hanos Arent ir jos mažojo teatro“ pasakos,...

Share Button
0

Šliogeriškoji antropologinė katastrofa Pelevino kūryboje

Viktoras Pelevinas – rusų grožinės literatūros rašytojas, išsilavinęs humanitaras, postmoderniai parodijuoja, žongliruoja intelektualiomis įžvalgomis: romane „SNUFF“ (Kitos knygos, 2011) pradėtą dirbtinio intelekto temą tęsia naujoje (priešpaskutinėje, 2017 metais Rusijoje pasirodžiusioje ir vienoje geriausių iš...

Share Button
1

Rašytojas Marijus Gailius: ORO

  Žodžiai, žodžiai, žodžiai… Daug žodžių. Ne juodai ant balto užrašyti, o spalvoti: vaiskiai labai mėlyni (kaip knygos viršelis), raudoni, geltoni, oranžiniai, žali, gintariniai, mediniai, iš Baltijos vandens, iš smėlio, iš vėjo bei virtualiai...

Share Button
0

Y. N. Harari: kokia mūsų rūšies ateitis?

Labai abejoju, ar įmanoma įdomiau pristatyti Izraelio istoriko Harari kūrybą, nei tai padarė profesorius Zenonas Norkus šių metų (2019) Knygų mugėje. Todėl šis tekstas – tik dar vienas eilinis „pakalbėjimas“ apie plačiai pasaulyje skaitomą minimo...

Share Button
0

Apie nesantį filosofinį detektyvą „Varnų troboje“

Kai buvau filosofijos pirmo kurso studentė, viena lektorė išbraukė kažkurį iš pirmųjų mano referatų, teigdama, kad orientuotis turėčiau tik į mąstytojo filosofiją ir apeiti jo biografijos faktus. Vėliau bandžiau sekti tokiomis ir panašiomis rekomendacijomis,...

Share Button
0

Vytis Silius: „Moralės” universalumo kritika

2019 m. sausio 28 d. VU Filosofijos fakultete Vytis Silius (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) pristatė paskutinių kelių metų, kartu su kolegomis Viliumi Dranseika ir Renatu Berniūnu, vykdytą tyrimą, komparatyvistinės ir eksperimentinės filosofijos...

Share Button
1

Politinis idiotas arba, kas yra žmogus?

Alvydas Jokubaitis „Politinis Idiotas“ (2019) Išleido: Tyto Alba Filosofo Alvydo Jokubaičio skandalingas knygos Politinis idiotas pavadinimas priminė garsiąją Erazmo satyrą Pagiriamasis žodis kvailybei. Kaip Roterdamiečio atveju, taip ir šiuo – tai kritika visuomenei ir...

Share Button
0

Alvydas Jokubaitis: kodėl žmogus netelpa visuomenėje?

„Pripažinus, jog žmogus netelpa visuomenėje, reikia iš naujo paaiškinti Aristotelio garsiąją mintį, kad jis yra politinis gyvūnas. Visiškai įmanoma, kad žmogus yra politinis gyvūnas būtent todėl, kad netelpa visuomenėje. Gali būti, kad politika būtinai...

Share Button
0

Vieši debatai „Aristotelis prieš Platoną“

2019 m. sausio 9 d. Klasikų asociacija ir Valdovų Rūmai surengė debatus, kurie skirti atskleisi dviejų didžių mąstytojų panašumą ir skirtumus. Tai pirmieji tokie Lietuvoje vykę klasikų debatai. Ar pavyks atsakyti į daugiau nei...

Share Button
0

Filosofas Tomas Kačerauskas: kūrybos visuomenė – laimingesnė visuomenė?

Monografijoje „Kūrybos visuomenė“ įvairiapusiškai, atlikdamas tiek horizontalius, tiek vertikalius pjūvius, aptariate pavadinime minimą fenomeną. Bet kuriam šiuolaikinės visuomenės nariui, siekiančiam būti  kūrybininku, manau, labai svarbu suvokti sąvokas, kurias apibrėžiate knygoje. Galbūt galėtumėte dar kartą...

Share Button
0

Filosofas Mintautas Gutauskas: Antropocenas ir nauja žmogaus savivoka

Tikima, kad žmogus kaip „evoliucijos viršūnė“ – tai tikinti (homo religiosus), kurianti pasakojimus (homo fabulator), svajojanti būtybė (homo demens) ir t.t., ir pan. Staiga, Jums kaip filosofui, parūpsta ne takoskyra tarp gyvūnų ir žmogaus,...

Share Button
0

Mokslinė konferencija „Šiuolaikinės fenomenologijos problemos ir tyrinėjimai“

Lietuvos fenomenologų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Filosofijos institutu surengė kasmetinę konferenciją, kurioje pristatomos ir diskutuojamos šiuolaikinės fenomenologinių tyrinėjimų temos. Aptariamos jausmų fenomenologijos, erdvės fenomenologijos, bendruomenės fenomenologijos, fenomenologinės psichoterapijos temos. Taip pat diskutuojama apie...

Share Button
0

Gustave Le Bon: Revoliucijos psichologija

„Keletui filosofų gali būti įdomu pažinti tiesą, tačiau liaudžiai chimeros visuomet atrodys patrauklesnės.“  Kitaip tariant, kai svajotojai pradeda vaikytis savo chimeras, pradeda kartu kurstyti ir minios troškimus bei aistras. Tiek dabartiniai jaunuoliai, tiek senjorai...

Share Button
0

Ivanas Turgenevas: kvailio teismas

„Kvailio teismą, minios juoką…“ [Puškinas] Kas nepatyrė ir vieno, ir kito? Visa tai galima – ir būtina ištverti; o kas turi jėgų – teniekina! Bet yra smūgiai, kurie labiausiai skaudina pačią širdį… Žmogus padarė...

Share Button
0

Mintys po Larso von Triero filmo premjeros Scanoramoje

Jei paklaustų, ar patiko naujasis Larso von Triero filmas „Namas, kurį pastatė Džekas“ (angl. TheHouse That Jack Built) ir atsakyčiau „taip“, sentimentalios humanistinės daugumos būčiau nesuprasta ir apšaukta psichopate. Visgi negaliu ištarti „ne“. Kodėl?...

Share Button
0

Arvydas Juozaitis ir Imanuelis Kantas

Filosofija besidomintiems gerai žinomi trys pamatiniai Prūsijos mąstytojo Imanuelio Kanto, turinčio ir lietuviškų šaknų, klausimai, kuriuos apjungia ketvirtasis, esminis. Filosofas Arvydas Juozaitis mielai sutiko mums į juos atsakyti. Ką aš galiu žinoti? Žinoti aš...

Share Button
0

Ar post-tiesa – tik šiuolaikinė problema?

Kantas kalbėjo apie transcendentalines sąlygas, t. y. apie daikto galimybę būti tiesa arba klaida. Post-tiesos koncepcija viešajam gyvenimui suteikia idėją, kad mūsų svarstymai apie politiką ir pasaulį nėra susiję su tiesos ir melo klausimais,...

Share Button
0

Logika kaip melo detektorius

„Šis teiginys yra melagingas,“ – tai klasikinė paradokso formuluotė. Jei manysime, kad teiginys yra teisingas, vadinasi, žmogus mums sako tiesą – jis prisipažįsta, kad meluoja. O jei teiginys yra klaidingas, tai žmogus mus apgaudinėja,...

Share Button
0

Pažinimas ar susipažinimas?

Arba, ką siūlo sąvoka, kai kažką matydami sąvoką jau turime? „Niekada sąvoka neduos mums to, ką duoda įspūdis, būtent: daiktų medžiagiškumo. Tai ne sąvokos trūkumas, ji to net nesiekia. O įspūdis niekada neduos to,...

Share Button
0

Intelektualai ir inteligencija

„Kaip malonu liautis žingsniavus priešakyje visų – kario, šventiko, industrijos boso, futbolininko – ir retkarčiais iššauti nuostabią, tikslią, gerai subrandintą, šviesos kupiną idėją!“- rašo  mąstytojas Jose Ortega y Gasset savo esė apie inteligenciją. Anot...

Share Button
0

Filosofinės būsenos arba filosofiniai blyksniai

Jausmų valdomas žmogus yra neregys. Jausmai – didžiausia filosofinio kelio kliūtis. Jie trukdo atsiverti transcendencijai, regėti ir praregėti. Kitaip tariant, jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes tai žmogaus būsenos kasdienybėje, reakcijos į įvairias kasdienės...

Share Button
0

Apie XXII a. normalų ir natūralų gyvenimo būdą

Jau po šimto metų būsime pusiau žmonės, pusiau mašinos – turėsime elektronines ausis ir specialius lęšius akyse, kurių pagalba matysime rentgeno ir gama spindulius. Tiesiai į mūsų smegenis bus implantuotos mikroschemos, kuriomis išsyk pasieksime...

Share Button
0

Emmanuel’is Levinas: Būti sąmoningam, tai būti atitrūkusiam nuo il y a

Levinas mąstė apie Kito (Autrui) konceptą ir realybę. Etikoje jis labiausiai domėjosi Kitu, kaip pirminiu bet kokio veiksmo atžvilgiu. Filosofas gimė 1906 m. Lietuvoje, Kauno žydų šeimoje. Jau vaikystėje išmoko skaityti rusų ir hebrajų...

Share Button
0

Baudrillard‘o klonuojamos socialinės tikrovės versija

Jean Baudrillard‘as gimė 1929 m. Reimse. Jo seneliai buvo valstiečiai, tačiau jo paties šeima persikėlė į miestą ir tapo valstybės tarnautojais. Aplinka nebuvo intelektuali, ir Baudrillard‘ui teko atkakliai mokytis licėjuje, kad kompensuotų išsilavinimo stoką...

Share Button
0

Jean-Francois Lyotard‘as: kontrolė lėtina žinių pritaikymą

Postmodernizmas pabrėžia visišką nepritarimą totalitariniam mąstymui, kurį propagavo marksizmas ir ne tik marksizmas. Vienas iš jo atstovų – Jean-Francois Lyotard‘as (1924-1998), kitaip tariant nemarksistinis postmodernizmo filosofas. Jo mąstymas, dėl kurio išgarsėjo, perteikiamas knygose Postmodernus...

Share Button
0

Jameso Joyce’o (1882-1941) didysis įnašas į XX a. literatūrą

Derrida pastebi, kad Joyce‘as iš pagrindų paveikia literatūrą ir literatūros kritiką Vakarų šalyse ir pateikia idėjas, kurios XX a. buvo naujas požiūris į rašymą kaip jėgą, privertusią pervertinti meno ir realybės santykį. Anot to...

Share Button
0

Georgo Simmelio modernioji realizmo kritika

Georgas Simmelis (1858-1918) pripažintas už sociologinį modernios sąmonės, suvokusios save kaip autonomišką individualybę, portretą. Jis novatoriškas ir originalus mąstytojas, įžvelgęs poreikį tiek analizuoti socialinius fenomenus, tiek ir būti filosofu. Simmelis yra Saussure‘o, Freudo, Durkheimo...

Share Button
0

A. J. Greimo diskurso reikšmės projektas

1975 m. A. J. Greimas rašo apie savo darbų sąsajas su Vladimiru Proppu: Nors šiandien jo euristinė vertė yra kiek sumažėjusi, o nuostata nebe tokia originali, vis dar jaučiame pagundą sekti Proppo pavyzdžiu ir...

Share Button
0

Skirtumų filosofo Gilles Deleuze‘o stilius

Gilles Deleuze‘as (1925-1995) – prancūzų filosofinės scenos autsaideris, visiškai abejingas mokytojo-mokinio santykiui. Vakarų šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) drauge su Foucault, Derrida labiausiai cituojamas šiuolaikinis prancūzų mąstytojas. Deleuze‘o logika – neimituojamumo logika, kai mintys –...

Share Button
0

Pierre Bourdieu: dominuojanti klasė nedominuoja atvirai

Antropologijos ir sociologijos filosofo Pierre‘o Bourdieu (1930-2002) pagrindinė tezė: „Dominuojanti klasė nedominuoja atvirai.“ Atsižvelgiant į Bourdieu darbų sudėtingumą, visuomet tvyro pavojus jo projektą suprasti klaidingai. Todėl pradžiai labai svarbu pabrėžti, kad Bourdieu skatina: nelygybę...

Share Button
0

Merleau-Ponty fenomenologija ir kalba

Maurice Merleau – Ponty (1908 – 1961) – prancūzų sąmonės filosofas. Savo apmąstymuose apie kalbą rėmėsi Saussure‘u. 1945 m. išleido pagrindinį savo veikalą „Suvokimo fenomenologija“. Jam yra tekę ne tik kariauti Antrajame pasauliniame kare,...

Share Button
0

Dar kartą apie Freudą

Pirmiausia svarbu pabrėžti, jog vertėtų skaityti ne apie Freudą, bet būtina skaityti patį Freudą. Antra, šiuolaikiniam skaitytojui iki šiol Freudas aktualus, nes visi  jo tekstai šaukiasi interpretavimo. [Freudo vertimai į lietuvių kalbą: Anapus malonumo...

Share Button
0

Kas yra karnavalas?

Socialinis filosofas Michail Bachtin (1895-1975) – kultinė Rusijoje figūra, atstovaujanti ankstyvąjį struktūralizmą, Vakaruose geriausiai žinomas dėl „karnavalo“ sąvokos, suformuluotos studijuojant Rablė (Francois Rabelais (1494-1553); prancūzų rašytojas kartais apibūdinamas kaip juokdarys ir filosofas). [Priminsime, kad...

Share Button
0

Mano gyvenimo kalba: filosofas Augustinas Dainys

Filosofija.info tęsia naująją rubriką – „Mano gyvenimo kalba“! Priminsime šio sumanymo idėją: autorius pristato savo pasaulėžiūrą, t. y. kalba laisvai pasirinkta, jam aktualia tema ir mano, kad Kitiems pravartu ją išgirsti. „Gyvenimo kalba“ –...

Share Button
0

Valdovas – lyderis ir vadovas

„… nieko nėra nepastovesnio ir trapesnio už šlovę galybės, nesiremiančios savo jėga.“ (Citata iš Tacito „Analų“ (XIII, 19)) Šiandien šiek tiek pažaisime. Paskaitysiu Jums Niccolo Machiavellio veikalo „Valdovas“ ištraukas. Skaitysiu šiek tiek kitaip: kai...

Share Button
0

Filosofinių knygų TOP 5-ukas pagal Leviną

Prancūzų filosofas Emmanuelis Levinas – etikos filosofas, mąstytojas moralistas. Anot jo, etika yra pirmoji filosofija, suteikianti prasmę kitoms metafizikos šakoms. Kokias knygas skaitė šis filosofas? Kurie kūriniai formavo jo asmenybę? – pirmi klausimai, kurie...

Share Button
0

Lygūs tarp lygių

Kodėl šiandien aprašinėju Ch. Ortegos I Gasseto pasaulėžiūrą? Nes atrodo, kad jo tema mūsų dienomis  ypač aktuali ir reikalaujanti kiekvieno Jūsų dėmesio. Dar paprašysiu mažo dalyko: skaitydami apie Gasseto „masės“ sampratą (1929, 1930), asmeniškai...

Share Button
0

Žmogus – mašina

  „Mes mąstome ir esame dori žmonės tik tada, kai būname gerai nusiteikę ir žvalūs; viskas priklauso nuo to, kaip dirba mūsų mašina.“ Judėjimas, miegas, maistas – ne tik fiziologiniai, bet ir žmogaus sielos...

Share Button
2

Ar filosofija yra reikalinga?

„Filosofas, prisitaikydamas prie pragmatinės kasdienybės reikalavimų, nuolat iškrenta iš filosofinės būsenos…“ Filosofas visada jaučiasi šiek tiek svetimas kasdienybės ir populiariosios kultūros erdvėje. Bet apie tai nuo pat „pradžių“… Nors filosofija pretenduoja į universalumą, t.y....

Share Button
0

Ponai ir ponios, galvoti apie mąstymą labai sunku!

„Ponai ir ponios! Galvoti apie mąstymą labai sunku,“ – įspėja Piatigorskij. Kažkada gyveno mąstymo filosofas Descarte‘as, kuris pirmasis savęs paklausė: „Kaip aš mąstau, kai mąstau apie šį bei tą?“ Vėliau Husserlis – fenomenologijos tėvas,...

Share Button
0

Laisvė – kaip visų vertybių pagrindas

Kodėl ėmiausi aprašinėti Sartre‘o doktriną? Priežastis paprasta: dabar žmonės tiek jaučiasi laisvi, kiek esti išties nelaisvi; tiek susipainioję savo teisėse, jog nepastebi skęsta vergijoje, o jų savivalė skandina užmarštin  atsakomybę… Žmonijai šiandien kaip niekada...

Share Button
2

Mano gyvenimo kalba: filosofas Ervinas Koršunovas

Filosofija.info pradeda naują rubriką – „Mano gyvenimo kalba“, kurioje autorius pristato savo pasaulėžiūrą. Kalba laisvai pasirinkta aktualia, rūpima tema, pagal tai, kas atrodo svarbu, jog būtų išgirsta ir Kitų. „Gyvenimo kalba“ – tai ne galutinis...

Share Button
1

Matematikas Rimas Norvaiša: matematikos filosofijai užgimti reikalinga aukšta matematikos branda

Iliustracija: Roman Mager / Unsplash Visuotinai priimta pirmuoju Graikijos filosofu laikyti Talį iš Mileto, kuriam priskiriamas ir pirmasis įrodymas apie matematines teorijas. Klausimas: kiek šiuolaikinis matematikas yra filosofas, kiek – metafizikas? Foto: Rimas Norvaiša...

Share Button
1

Rašytojas Sigitas Parulskis: ir filosofija, ir literatūra viso labo tik iliuzionisto atributika

Pristatome interviu su Sigitu Parulskiu – talentingu šiuolaikiniu Lietuvos rašytoju. Prieš dešimt metų savo romane „Murmanti siena“ jis rašė: „Pagrindinis literatūros tikslas – miglos archeologija; filosofija kasinėja tą pačią substanciją, tačiau šį procesą vadina...

Share Button
0

Amžinybė manęs nejaudina

Sigitas Parulskis „Amžinybė manęs nejaudina“ (2018) Išleido: Alma littera Puslapiai: 240 Pirmoji perskaityta Sigito Parulskio knyga – „Sraigė su beisbolo lazda: trumpos istorijos“ – 2007 metais pripažinta geriausia. Tuo metu buvo labai populiari, galima...

Share Button
0

Žmogaus ir mašinos sąmonė, arba ar turi robotai kentėti?

– Koks neurologijos ir filosofijos sankirtos taškas? – Dažniausia pozicija šio klausimo atžvilgiu yra ta, kad sąmonės filosofija ne studijuoja žmogaus psichinę būklę, jo sąmonę ir intelektą, bet studijuoja sąvokas, kurias naudojame norėdami apibūdinti...

Share Button
1

Filosofas Povilas Aleksandravičius: laisvas būnu tada, kai atpažįstu tiesą, kai ji ima smelktis į mano sąmonę

Povilas Aleksandravičius 2008 metais Paryžiaus Katalikų Institute apsiginė disertaciją tema „Laikas ir amžinybė pagal Tomą Akvinietį ir Martyną Heideggerį“, jo monografiją „Europos mąstymo kryptys ir ateitis“ (2015) galima paskaityti internete. O šiandien filosofas savo mintimis mielai...

Share Button
0

Sokratas, Dekartas, Heideggeris, Freudas ateina pas vaikus

Gyvename nuostabioje šalyje, bet keistoje valstybėje, kurioje filosofija nėra dėstoma mokyklose. Tačiau dabar jūs turite unikalią galimybę savarankiškai pasirūpinti mažųjų filosofų ugdymu. Leidykla Jonas ir Jokūbas išleido jau keturias filosofinių pasakų knygeles. Pirmoji, atspėkite...

Share Button
0

Homo deus

Yuval Noah Harari „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“ Leidėjas: Kitos knygos, 2018 Vertė iš anglų k. T. Juras. „Mūsų protas į pasiekimus dažniausiai reaguoja ne pasitenkindamas, o imdamas geisti dar daugiau,“ [i]– primena skaitytojams...

Share Button
0

Kunigas Arūnas Peškaitis: jeigu mes žinotume, mes netikėtume

Kviečiame skaityti pokalbį su kunigu, psichologu, religijotyrininku, publicistu, vienuoliu pranciškonu, Bernardinų parapijos vikaru, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionu – Arūnu Peškaičiu, kuris mielai susitiko ir priėmė mus Bernardinų bažnyčioje. Arūnas Peškaitis – myli ir atjaučia; ieško,...

Share Button
0

Filosofas, roko muzikantas Jonas Čiurlionis: filosofija nėra kvailybė

Jonas Čiurlionis – garsaus kompozitoriaus ir dailininko K. M. Čiurlionio brolio Jono anūkas; filosofas, mokslų daktaras, dėstantis Vilniaus universitete; vokalas ir pagrindinė gitara roko grupėje, neegzistuojančio žodžio – „dangūs“ – pavadinimu, „The Skys“. Tačiau...

Share Button