45 Search results

For the term "Edvardas Šidlauskas".
0

(Post)tiesa ir žinojimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA VILNIUS TECH LIETUVOS KOMUNIKACIJOS DRAUGIJA 2023 m. vasario 2 d. 9.00–14.40 val. vyko mokslinė konferencija „(Post)tiesa ir žinojimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“. Konferencija organizuota nuotoliniu būdu, Zoom platformoje bei transliuota...

0

Filosofas Vilius Dranseika

Pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika apie jo filosofijos pradžią, kas lėmė šios disciplinos pasirinkimą, apie neformalius projektus „Filosofija Lietuvoje“, „Gėris, grožis ir tiesa“ bei visokius kitokius dalykus. Kalbina Edvardas Šidlauskas.

0

Konferencija „Politiškumas, ideologija ir žodžio laisvė filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“

Žodžio laisvė reiškiant savo nuomonę pripažįstama pagrindine žmogaus teise Jungtinių Tautų organizacijoje. Kita vertus, tai neatsiejama nuo pareigų ir atsakomybės tiek kitam žmogui, tiek visuomenei. Žodžio laisvė neturi būti naudojama neapykantai ar net karui...

0

Tarptautinė konferencija „Sonatiniai Čiurlionio garsovaizdžiai“ / International conference “Sonata Soundscapes of Čiurlionis”

Argi ne iš kosminio dangaus kūnų trajektorijų skambesio kyla didžioji misterija, esanti vis dar neįminta Čiurlionio kūrinių mistinė pagava, kurią patiria kiekvienas, skaidria mintimi ir atvira širdimi skaitąs šio didžiojo menininko kūrybą iš jo...

0

Kam nereikia filosofijos?

XVII amžiaus filosofas Benediktas Spinoza į Prancūzijos karaliaus pasiūlymą už pensiją iki gyvos galvos paskirti jam vieną iš savo darbų atsakė: „Aš savo kūrinius skiriu tik Tiesai“. Tačiau filosofas dar laikė visiškai natūraliu dalyku,...

0

Mokslinė konferencija „TECHNIKA, TECHNOLOGIJOS, ONTOLOGIJA: filosofiniai, sociologiniai ir komunikaciniai aspektai“

Nuo pat Vakarų mąstymo tradicijos ištakų graikų antikinėje filosofijoje išryškėjo skirtis tarp gamtos daiktų ir techninių žmogaus artefaktų (Aristotelis). Matematinės eksperimentinės gamtotyros atsiradimas ir iškilimas naujaisiais amžiais atveria naują ontologinių klausimų horizontą. Neišvengiamai pakitusios...

0

Nendartaliečio ataskaita

Netolimoje ateityje Jungtinių Robotų Modelių Organizacija (JRMO) sušaukė neeilinę konferenciją Homo sapiens išnykimo klausimu. Vienas iš pranešėjų, jo retenybė nendartalietis, kalbėjo pakankamai glaustai, bet iš esmės. Tai buvo keli trumpi ir keli pratisi riauktelėjimai,...

0

Vytis Silius: „Moralės” universalumo kritika

2019 m. sausio 28 d. VU Filosofijos fakultete Vytis Silius (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) pristatė paskutinių kelių metų, kartu su kolegomis Viliumi Dranseika ir Renatu Berniūnu, vykdytą tyrimą, komparatyvistinės ir eksperimentinės filosofijos...

0

12 kartų trumpesnis laikas

Įprasta, kad žodžiai „grožis“ ir „literatūra“ jau taip ilgai ir patikimai suaugę, kad ausyse nuskamba it seni geri kaimynai, apie kuriuos vargu bau ar viliesi išgirsti ką nors nauja, tačiau imi ir išgirsti, išgirsti...

0

Eugenas Finkas: gyvenimo prasmė

Iliustracija: Allen Taylor / unsplash.com Eugenas Finkas (1905 – 1975) yra solidi Vakarų fenomenologinės filosofijos figūra. Kažkurį laiką artimai bendradarbiavo su Edmundu Husserliu, o vėliau ir su Martinu Heideggeriu. E. Finkas vertinamas kaip vienas...

0

Bučiuok laidus

Jei dabar imčiau girti elektrą, kokia ji gera, kaip nušviečia gyvenimą, kokiu laimingu ji padaro žmogų, o jūs tuo patikėję imtumėte ją ragauti it biblinis Adomas, turbūt 220 V įtampa paliktų neišdildomus prisiminimus ir...

0

Maxas Weberis: religija ir filosofija

Artėjant Makso Vėberio gimtadieniui (1864.04.21) prisiminiau lentynoje rymantį ir dulkes renkantį jo veikalą „Religijos sociologija“ (2000) , kurį kažkada sau pasižadėjau susisteminti ir pateikti glaustame tekste, bent pagrindines mintis. Gal ir ne tik sau,...

0

Kunigas Arūnas Peškaitis: jeigu mes žinotume, mes netikėtume

Kviečiame skaityti pokalbį su kunigu, psichologu, religijotyrininku, publicistu, vienuoliu pranciškonu, Bernardinų parapijos vikaru, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionu – Arūnu Peškaičiu, kuris mielai susitiko ir priėmė mus Bernardinų bažnyčioje. Arūnas Peškaitis – myli ir atjaučia; ieško,...

0

Išskirtinis pokalbis su akademiku Antanu Andrijausku apie gyvenimą, meną ir istoriją

2017 m. spalio 22 d. susitikome su gerbiamu prof. habil. dr. Antanu Andrijausku. Kviečiame klausytis pokalbio: 1. Kaip pakomentuotumėte mintį, jog gyvenimo prasmė randama labai kasdieniuose dalykuose? Kokia Jūsų kasdienybė? (Gyvenimo prasmė?) 0:06 >>...

0

Konferencija “TRADICINĖS IR NAUJOS CIVILIZACINIŲ SĄVEIKŲ SISTEMOS” (video)

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS  KOMPARATYVISTINIŲKULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS CIVILIZACIJŲ IR KULTŪRŲ KOMPARATYVISTINIŲ STUDIJŲ CENTRAS Konferencija “TRADICINĖS IR NAUJOS CIVILIZACINIŲ SĄVEIKŲ SISTEMOS” 2017 m. spalio 21 d. Lietuvos kultūros tyrimo instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius surengė devynioliktą ciklo „Rytai-Vakarai:...

0

Filosofas Naglis Kardelis: kas yra filosofija?

2016 m. lapkričio 05 d. LKTI aplankėme filosofą Naglį Kardelį, kuis maloniai sutiko atsakyti į mums rūpimus klausimus.  1. Kas yra filosofija? 0h 00:19 >>  2. Kaip Jūs patekote į filosofijos pasaulį? 0h 23:55 >>  3. Ar įmanoma objektyvi patirtis...

0

Etinis incestas

Etinis incestas (arba kraujomaiša) – kai vadovaujamasi ne profesine ar kitokia etika, bet giminės ir tiesiog asmeninių ryšių pragmatika. Prisimenu gūdžius devyniasdešimtuosius, kai savo smulkiame versle, į pagalbą pasišaukęs kelis draugus ir giminaičius, turėjau...

0

Nepadori filosofija

Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....

0

Sapnas apie deskripciją

Tuo metu kai „aš“ didesne dalimi miegojo, smegenys intensyviai dūzgė ir audė mintį apie deskripcijos ir kritinės analizės vertę. Pradėjo nuo lango ir rėmo metaforos, pamėgtos kino teoretikų. Langas – tai dokumentika arba fenomenologinis...

0

[Religinės] pasaulėžiūros revizija

Kaip pastebi Maxas Weberis, savo veikale „Religijos sociologija“, „Dievai“ yra dažniausiai atsitiktinai atsiradusių vaizdinių chaosas, kurie palaikomi tradicijos, kulto. Tie vaizdiniai, tai reakcija į tam tikras istorines aplinkybes, iššūkius, sukrėtimus, tokius kaip karas, badas,...

0

Šizoanalizė v. s. psichoanalizė

Samuelis Beckettas ir Gilles’is Deleuze’as: kodėl išėjęs pasivaikščioti šizofrenikas yra geriau negu neurotikas gulintis ant kušetės? Molojaus kelionė dviračiu… Kaip teigia Mišelis Fucault’o savo pratarmėje amerikietiškam „Anti-Edipo“ leidimui – pokarinėje Europoje, esmiškai apie vykstančius...

0

Heidegeris ir drugeliai

Kas pasakoma kalboje įprasta suprasti kaip tai, kas atsiskleidžia, kažką mums atveria, parodo. Tačiau nepagrįsto sakymo ir persakymo pakanka, kad atvertis virstų užvertimi (daß sich das Erschließen verkehrt zu Verschließen), šnekalais. Šnekalai (das Gerede)...

0

Andrejus Tarkovskis ir Deleuze’o kristalai

Modernus meninis kinas, apie kurį kalba Deleuze’as, atsisako vaizdo-judesio schemos ir „filmuoja” mąstymą. Žvelgiant į Andrėjaus Tarkovskio kino juostą „Soliaris“ (1972) galima pagalvoti, jog prieš mane ne atskiro subjekto mintis atvaizduojantis kino montažas, bet kolektyvinės sąmonės,...

0

Niekio terapija

Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...

0

Vaizduotė: tapatybės naikinimo ir terapijos funkcija

„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...

0

Veido nihilizmas ir bežadė baimė

Veido nihilizmą Deleuze’as įvardina kaip susvetimėjimą, kurį anot jo pavyko Bergmanui išryškinti savo filmuose. Tai galimybės užmegzti ryšį su kitu nebuvimas. Baimė, kaip nurodo Heideggeris (Furcht),  jei ji nereflektuojama, gali tapti viena iš tokių veido...

0

Altonos atsiskyrėliai: Sąžinės revizija

Filmas „Altonos atsiskyrėliai“, tai Sartre’o pjesės tuo pačiu pavadinimu ekranizacija. Milijonierius Albrechtas Gerlachas sužino, jog serga ir greit mirs. Į savo vilą jis pasikviečia sūnų Vernerį su žmona, jog aptartų palikimo reikalus. Netikėtai paaiškėja,...

0

Kazino Tanato

Lietingą lapkričio antradienį stoviniavau autobusų laukimo aikštelėje ir mintimis skubėjau į paskaitą aukštojo mokslo įstaigoje, pasiklausyti racionalių argumentų apie tai kaip viskas yra. Pažvelgiau į tvarkaraštį. Ten buvo žadama, kad daugiavietis transportas atvyks septynios...

0

Septyni samurajai

Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...

0

Žmogus meška

„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...

0

Lieptuviai

Gyveno kartą ant Žemės veido tokia lieptuvių tautelė. Sako, mėgę jie viens kitam liepti, turėjo tokią silpnybę, o gal viens kitam ant galvos lipti, metraščiuose apie tai žodžiai kiek išplaukę. Ir taip jie į...

1

Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros istorija

Medžiaga Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros istorijai: dokumentai, liudijimai, komentarai Marija Oniščik Medžiaga Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros istorijai: dokumentai, liudijimai, komentarai Čia skelbiama medžiaga skirta papildyti Lietuvos filosofijos istorijai, kuri, kaip kiekviena įvairių...