Cognosce te ipsum
LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA VILNIUS TECH LIETUVOS KOMUNIKACIJOS DRAUGIJA 2023 m. vasario 2 d. 9.00–14.40 val. vyko mokslinė konferencija „(Post)tiesa ir žinojimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“. Konferencija organizuota nuotoliniu būdu, Zoom platformoje bei transliuota...
Pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika apie jo filosofijos pradžią, kas lėmė šios disciplinos pasirinkimą, apie neformalius projektus „Filosofija Lietuvoje“, „Gėris, grožis ir tiesa“ bei visokius kitokius dalykus. Kalbina Edvardas Šidlauskas.
Žodžio laisvė reiškiant savo nuomonę pripažįstama pagrindine žmogaus teise Jungtinių Tautų organizacijoje. Kita vertus, tai neatsiejama nuo pareigų ir atsakomybės tiek kitam žmogui, tiek visuomenei. Žodžio laisvė neturi būti naudojama neapykantai ar net karui...
Argi ne iš kosminio dangaus kūnų trajektorijų skambesio kyla didžioji misterija, esanti vis dar neįminta Čiurlionio kūrinių mistinė pagava, kurią patiria kiekvienas, skaidria mintimi ir atvira širdimi skaitąs šio didžiojo menininko kūrybą iš jo...
XVII amžiaus filosofas Benediktas Spinoza į Prancūzijos karaliaus pasiūlymą už pensiją iki gyvos galvos paskirti jam vieną iš savo darbų atsakė: „Aš savo kūrinius skiriu tik Tiesai“. Tačiau filosofas dar laikė visiškai natūraliu dalyku,...
LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS *** KOMPARATYVISTINIŲ KULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS *** CIVILIZACIJŲ IR KULTŪRŲ KOMPARATYVISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS 2020 m. spalio 10 d rengia. atidėtą devynioliktą nacionalinę estetikos ir meno filosofijos ciklo konferenciją MENINĖS KŪRYBOS...
Jacques‘as Lacanas (1901.04.13 – 1981.09.09) – prancūzų psichoanalitikas, psichiatras ir filosofas. Ko gero, joks klinikinės praktikos psichiatras spaudoje nėra sulaukęs tiek dėmesio. Net pats S. Freudas neišprovokavo tiek prieštaringų nuomonių. Niekas kitas taip nebuvo...
Nuo pat Vakarų mąstymo tradicijos ištakų graikų antikinėje filosofijoje išryškėjo skirtis tarp gamtos daiktų ir techninių žmogaus artefaktų (Aristotelis). Matematinės eksperimentinės gamtotyros atsiradimas ir iškilimas naujaisiais amžiais atveria naują ontologinių klausimų horizontą. Neišvengiamai pakitusios...
Šių metų gruodžio pradžioje pasitaikė galimybė aplankyti Mecą (Metz), turtingą savo istorine praeitimi ir kultūros artefaktais miestą šiaurės rytų Prancūzijoje, šalia Vokietijos. Kažkada tai buvo Lotaringijos regiono sostnė, bet po 2016 metų reformos, apjungus...
Netolimoje ateityje Jungtinių Robotų Modelių Organizacija (JRMO) sušaukė neeilinę konferenciją Homo sapiens išnykimo klausimu. Vienas iš pranešėjų, jo retenybė nendartalietis, kalbėjo pakankamai glaustai, bet iš esmės. Tai buvo keli trumpi ir keli pratisi riauktelėjimai,...
2019 m. sausio 28 d. VU Filosofijos fakultete Vytis Silius (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) pristatė paskutinių kelių metų, kartu su kolegomis Viliumi Dranseika ir Renatu Berniūnu, vykdytą tyrimą, komparatyvistinės ir eksperimentinės filosofijos...
2019 m. sausio 9 d. Klasikų asociacija ir Valdovų Rūmai surengė debatus, kurie skirti atskleisi dviejų didžių mąstytojų panašumą ir skirtumus. Tai pirmieji tokie Lietuvoje vykę klasikų debatai. Ar pavyks atsakyti į daugiau nei...
Įprasta, kad žodžiai „grožis“ ir „literatūra“ jau taip ilgai ir patikimai suaugę, kad ausyse nuskamba it seni geri kaimynai, apie kuriuos vargu bau ar viliesi išgirsti ką nors nauja, tačiau imi ir išgirsti, išgirsti...
Iliustracija: Allen Taylor / unsplash.com Eugenas Finkas (1905 – 1975) yra solidi Vakarų fenomenologinės filosofijos figūra. Kažkurį laiką artimai bendradarbiavo su Edmundu Husserliu, o vėliau ir su Martinu Heideggeriu. E. Finkas vertinamas kaip vienas...
Jei dabar imčiau girti elektrą, kokia ji gera, kaip nušviečia gyvenimą, kokiu laimingu ji padaro žmogų, o jūs tuo patikėję imtumėte ją ragauti it biblinis Adomas, turbūt 220 V įtampa paliktų neišdildomus prisiminimus ir...
Artėjant Makso Vėberio gimtadieniui (1864.04.21) prisiminiau lentynoje rymantį ir dulkes renkantį jo veikalą „Religijos sociologija“ (2000) , kurį kažkada sau pasižadėjau susisteminti ir pateikti glaustame tekste, bent pagrindines mintis. Gal ir ne tik sau,...
Kviečiame skaityti pokalbį su kunigu, psichologu, religijotyrininku, publicistu, vienuoliu pranciškonu, Bernardinų parapijos vikaru, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionu – Arūnu Peškaičiu, kuris mielai susitiko ir priėmė mus Bernardinų bažnyčioje. Arūnas Peškaitis – myli ir atjaučia; ieško,...
2017 m. spalio 22 d. susitikome su gerbiamu prof. habil. dr. Antanu Andrijausku. Kviečiame klausytis pokalbio: 1. Kaip pakomentuotumėte mintį, jog gyvenimo prasmė randama labai kasdieniuose dalykuose? Kokia Jūsų kasdienybė? (Gyvenimo prasmė?) 0:06 >>...
LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS KOMPARATYVISTINIŲKULTŪROS TYRIMŲ SKYRIUS CIVILIZACIJŲ IR KULTŪRŲ KOMPARATYVISTINIŲ STUDIJŲ CENTRAS Konferencija “TRADICINĖS IR NAUJOS CIVILIZACINIŲ SĄVEIKŲ SISTEMOS” 2017 m. spalio 21 d. Lietuvos kultūros tyrimo instituto Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius surengė devynioliktą ciklo „Rytai-Vakarai:...
Pastebėjau, kad jei kažko tikimės iš kito žmogaus ir manome, kad jis ar ji daug deda pastangų, bet visgi nesigauna, mažiau nusiviliame ir pykstame, nei tada, kai nesėkmės atveju dar stebėjome ir žmogaus atsainumą....
2017 m. gegužės 6 d., šeštadienį, Laisvasis universitetas (LUNI) surengė kelionę po pramoninį Kirtimų rajoną. Ekskursijos organizatorius ir pagrindinis lektorius – Darius Pocevičius. Patekus į buv. Vilniaus dailės kombinato teritoriją apima jausmas, kad atsidūrei...
2016 m. lapkričio 05 d. LKTI aplankėme filosofą Naglį Kardelį, kuis maloniai sutiko atsakyti į mums rūpimus klausimus. 1. Kas yra filosofija? 0h 00:19 >> 2. Kaip Jūs patekote į filosofijos pasaulį? 0h 23:55 >> 3. Ar įmanoma objektyvi patirtis...
Ž.: Kas yra postmodernizmas? Kaip apibrėžtumėte šį terminą Jūs? A.: Nežinau… Šitas žodis per 40 ar beveik 50 metų yra įgavęs tiek daug vartojimo aspektų, kad sutalpinti viską į vieną apibrėžimą būtų sudėtinga. Juolab,...
2014 m. rugsėjo 17 – spalio 9 d. LEU Lituanistikos fakultete vyko Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos paskaitų ciklas pavadinimu „Kaip skaityti eilėraštį (Jurijaus Lotmano poetika)“. Tai poezijai, rusų literatūrai, semiotikai ir kultūros fenomenų...
Etinis incestas (arba kraujomaiša) – kai vadovaujamasi ne profesine ar kitokia etika, bet giminės ir tiesiog asmeninių ryšių pragmatika. Prisimenu gūdžius devyniasdešimtuosius, kai savo smulkiame versle, į pagalbą pasišaukęs kelis draugus ir giminaičius, turėjau...
Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....
Tuo metu kai „aš“ didesne dalimi miegojo, smegenys intensyviai dūzgė ir audė mintį apie deskripcijos ir kritinės analizės vertę. Pradėjo nuo lango ir rėmo metaforos, pamėgtos kino teoretikų. Langas – tai dokumentika arba fenomenologinis...
Kaip pastebi Maxas Weberis, savo veikale „Religijos sociologija“, „Dievai“ yra dažniausiai atsitiktinai atsiradusių vaizdinių chaosas, kurie palaikomi tradicijos, kulto. Tie vaizdiniai, tai reakcija į tam tikras istorines aplinkybes, iššūkius, sukrėtimus, tokius kaip karas, badas,...
Pagal vieną senovės egiptiečių legendą, pasaulio viešpačiui nuo pat pasaulio pradžios dėl nežinomos priežasties buvo atimta akis. Jis įpareigojo Šu ir Tefnut jam ją atnešti. Šiedu taip ilgai negrįžio, kad Ra buvo priverstas į...
Samuelis Beckettas ir Gilles’is Deleuze’as: kodėl išėjęs pasivaikščioti šizofrenikas yra geriau negu neurotikas gulintis ant kušetės? Molojaus kelionė dviračiu… Kaip teigia Mišelis Fucault’o savo pratarmėje amerikietiškam „Anti-Edipo“ leidimui – pokarinėje Europoje, esmiškai apie vykstančius...
Atskira būtybė gali užsidaryti savo egoizme, taip įtvirtindama savęs izoliaciją. Ir ši galimybė, pamiršti kito transcendentiškumą – nebaudžiamai išvyti svetingumą (visą kalbą) iš savo namų, išvyti transcendentinį santykį, kuris vienintelis ir teleidžia „Aš“ savyje...
Žemiau pateiktas tekstas yra Heidegerio viešų paskaitų ciklo „Vom Wesen der Wahrheit” santrauka bei savotiška interpretacija. Originalų tekstą lietuvių kalba galima rasti A. Šliogerio parengtuose M. Heidegerio „Rinktiniuose raštuose” (1992, 291-312 psl.), skyrelis „Apie tiesos...
Kas pasakoma kalboje įprasta suprasti kaip tai, kas atsiskleidžia, kažką mums atveria, parodo. Tačiau nepagrįsto sakymo ir persakymo pakanka, kad atvertis virstų užvertimi (daß sich das Erschließen verkehrt zu Verschließen), šnekalais. Šnekalai (das Gerede)...
Modernus meninis kinas, apie kurį kalba Deleuze’as, atsisako vaizdo-judesio schemos ir „filmuoja” mąstymą. Žvelgiant į Andrėjaus Tarkovskio kino juostą „Soliaris“ (1972) galima pagalvoti, jog prieš mane ne atskiro subjekto mintis atvaizduojantis kino montažas, bet kolektyvinės sąmonės,...
Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...
„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...
Savo knygoje „Cinema I“ Deleuz’as afektą apibrėžia kaip reakciją į laiką, erdvę, epochą, aplinką… Naujos afektų rūšys dažnai kuriamos ir atrandamos mene. Tai ką afektas išreiškia galima pavadinti veidu, veidas ir afektas sykiu vadinami...
Veido nihilizmą Deleuze’as įvardina kaip susvetimėjimą, kurį anot jo pavyko Bergmanui išryškinti savo filmuose. Tai galimybės užmegzti ryšį su kitu nebuvimas. Baimė, kaip nurodo Heideggeris (Furcht), jei ji nereflektuojama, gali tapti viena iš tokių veido...
Filmas „Altonos atsiskyrėliai“, tai Sartre’o pjesės tuo pačiu pavadinimu ekranizacija. Milijonierius Albrechtas Gerlachas sužino, jog serga ir greit mirs. Į savo vilą jis pasikviečia sūnų Vernerį su žmona, jog aptartų palikimo reikalus. Netikėtai paaiškėja,...
Analizuojant sąmonės intencionalumą yra labai palanki dialogo metafora. Dialogą suprantant kiek plačiau nei vien kalbėjimą žodžiais galime išskirti tris galimas jo dalyvių pozicijas vienas kito atžvilgiu: žemiau, tokia pati, aukščiau. Husserlio intencionalumo teorija grindžiama...
Lietingą lapkričio antradienį stoviniavau autobusų laukimo aikštelėje ir mintimis skubėjau į paskaitą aukštojo mokslo įstaigoje, pasiklausyti racionalių argumentų apie tai kaip viskas yra. Pažvelgiau į tvarkaraštį. Ten buvo žadama, kad daugiavietis transportas atvyks septynios...
Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...
„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...
Gyveno kartą ant Žemės veido tokia lieptuvių tautelė. Sako, mėgę jie viens kitam liepti, turėjo tokią silpnybę, o gal viens kitam ant galvos lipti, metraščiuose apie tai žodžiai kiek išplaukę. Ir taip jie į...
Medžiaga Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros istorijai: dokumentai, liudijimai, komentarai Marija Oniščik Medžiaga Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros istorijai: dokumentai, liudijimai, komentarai Čia skelbiama medžiaga skirta papildyti Lietuvos filosofijos istorijai, kuri, kaip kiekviena įvairių...
Naujausi komentarai