Adamas Smitas

Adamas Smitas (Adam Smith, 1723-1790 m. – škotų ekonomistas ir filosofas, sukurė pirminę politinės ekonomijos versiją, kuri iš esmės buvo klasikinis utilitarizmo principo pritaikymas, t.y. požiūrio, jog tikrasis doro elgesio tikslas yra visuotinis gėris ir visuotinė laimė. Jo teorija atskleidė, kad darbo pasidalijimas ir mainai sutaiko savanaudiškus individų veiksmus. Mainai buvo suprantami pirmiausia kaip nemalonumų (varginančio darbo) iškeitimas į malonumą. Į daiktų gamybą įdėtas darbas – tai daiktų vertės matas, kuris leidžia matematiškai tą vertę apibrėžti, duodamas tikslų pamatą moksliniam ūkinių reiškinių aiškinimui.
Iš pradžių Smithas manė, kad ūkinėje veikloje, kaip ir teisėje, tik tam tikras įsikišimas leidžia pasiekti individų savanaudiškumo harmonijos, ir tai – politikos uždavinys. „Politinės ekonomijos“ pavadinimas – tokio požiūrio pėdsakas. Bet vėliau jo nuomonė pasikeitė: esą ūkinėje veikloje, kitaip nei teisėje, individų savanaudiškumo harmonija atsiranda savaime, be valdžios įsikišimo, vadinasi, ji yra natūralaus, o ne dirbtino pobūdžio reiškinys. Vienas jo šalininkas netgi pasakys, kad ekonomikoje didžiausias menas – „sugebėti nieko nedaryti“. Kitaip nei politikoje, kur būtinas aktyvumas, čia išminties raiška yra kvietizmas. Valstybei tenka maksimalūs teisiniai ir minimalūs ekonominiai uždaviniai.
Smitas gimė Škotijos muitininko šeimoje. Buvo logikos profesorius; nuo 1752 m. Glazge dėstė ir filosofiją. Būdamas hercogo šeimos mokytojas, lankėsi Prancūzijoje (1764–1766 m.); čia susipažino su Švietimo epochos atstovais. Vėliau pasitraukė iš šios veiklos ir ėmėsi privačių studijų.
Veikalai – „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“, „Jausmų teorija“.
Smito darbai padėjo sukurti modernią akademinę ekonomikos discipliną bei padėjo pagrindą kapitalizmo ir laisvosios rinkos teorijoms.