Antonis Ešlis Kuperis Šaftsberis

Antonis Ešlis Kuperis ŠaftsberisAntonis Ešlis Kuperis Šaftsberis (Anthony Ashley Cooper, earl of Shafttesbury [Šaftsberio grafas] 1671-1713 m.) pirmasis anglų filosofas, susidomėjęs estetika, žavėjosi senovės graikų kultūra, sielos ir kūno harmonijos, grožio ir gėrio vienybės idealu. Jo trumpas, bet harmoningas gyvenimas praėjo itin šviesioje aplinkoje, tad nenuostabu, kad gyvenimas – ne vien jo paties, bet apskritai – Šaftsberiui rodėsi esąs gražus ir lengvas. Šaftsberis buvo veikiau filosofas poetas nei filosofas mokslininkas, tikrovę regėjo menininko žvilgsniu. Nors Šaftsberio mokytojas buvo Lokas, tačiau empirizmas jo nepatraukė; iš Loko perėmė tik priešiškumą racionalizmui.
Šaftsberis priklausė platonizmo pakraipai, laikėsi principinės nuostatos, kad pasaulis nėra negyvas mechanizmas; užtat jo esmės negali aprėpti nei sustingusi proto formulė, nei paprasta potyrių suma. Tam labiau tinkanti kontempliacija. Kontempliacija – tipiška menininko pozicija; estetinė pozicija turinti būti pavyzdžiu mokslinei pozicijai. Šaftsberio tikrovės koncepcija būtų gana panaši į Bruno, tačiau liko neišplėtota, nes jį labiau domino ne gamta, o vaidmuo, kuris joje tenka žmogui. Jo filosofija iš esmės buvo sutelkta į dorovės filosofiją. Šaftsberis į ją gilinosi tvirtai tikėdamas, kad dorovės pažinimas nepriklauso nuo išorinio pasaulio pažinimo; nuo to, ar pasaulis yra reali būtis ar sapnas, visiškai nepriklauso dorybės ir nuopelno, kaltės ir bausmės, grožio ir tobulumo santykis. Jis kėlė etines problemas, pirmas suformulavo tezę, kad dorovės filosofija yra savarankiška tyrinėjimų sritis. Gėris yra kažkas savaimininga, jį galima paaiškinti remiantis juo pačiu. Rėmėsi prielaida, kad dori poelgiai kelia žmonėms tokį pat pasigėrėjimą ir malonumą kaip ir grožis. Kadangi grožio esmė glūdi harmonijoje, tad harmonija išreiškia ir gėrio esmę. Galiausiai visa gamta, Šaftsberio įsitikinimu, yra harmoninga, tad plaukia išvada, kad visa, kas natūralu, yra gera; gera yra kiekviena esybė, kuri elgiasi paklusdama natūraliems polinkiams. Savanaudiškumas esąs toks pat natūralus ir, vadinasi, priimtinas polinkis kaip ir altruizmas. Blogi esą tik nenatūralūs polinkiai, tokie kaip pyktis ar žiaurumas, kurie yra ne tik niekam nenaudingi, bet kažkam kenksmingi. Tačiau virš šio natūralaus gėrio dar yra aukštesnė gėrio pakopa – dorybė. Dorybė būdinga tik žmogui, nes būdamas protinga esybė jis supranta, kas yra geriausia, bei sugeba savo polinkius apmąstyti ir valdyti. Dorybė, kaip ir natūralus gėris, yra paremta harmonija, kai visi natūralūs polinkiai – ir egoistiniai, ir visuomeniški – dera tarpusavyje ir yra išlaikoma proporcija tarp individo ir visuomenės teisių. Pasiekti harmonijos ne tik su savimi, bet ir su visu pasauliu individui padeda ne tiek blaivus protas, kiek jo priešybė – entuziazmas.
Aiškindamas pasaulį ir žmogų, Šaftsberis iškėlė estetinius ir iracionalius veiksnius; jis suformulavo filosofiškai poetinį požiūrį į pasaulį. Taip jis atitrūko ne tik nuo racionalizmo, bet ir nuo Apšvietos epochoje viešpatavusio empirizmo ir suteikė šiai epochai naujų spalvų.
Aišku, labiausiai Šaftsberis veikė poetus bei visus tuos, kurie pripažino filosofijos ir meno tarpusavio ryšį. Nors su Apšvieta jį siejo daugybė gijų, jo požiūris į pasaulį jau nokino ateinančios epochos vaisių – romantizmą.
Šaftsberis augo apsišvietusiuose savo senelio, didiko ir garsaus Anglijos valstybės vyro, namuose. Jo auklėjimui vadovavo Lokas, ilgą laiką gyvenęs Šaftsberio dvare. Išsilavinimą gilino daugelį metų trukusiose kelionėse po Olandiją, Italiją, Prancūziją, Vokietiją. Subrendęs ėmėsi literatūrinės bei politinės veiklos. 1695 m. tapo parlamento nariu. Iš pradžių rašė tik sau, neketindamas skelbti savo darbų. Pirmąjį veikalą be autoriaus žinios paskelbė Tolandas. Prasta sveikata trukdė jam nuosekliau atsidėti darbui. 1711 m. Šaftsberis išvyko į Italiją taisyti sveikatos ir iš ten nebegrįžo; mirtis jį užklupo Neapolyje.

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code