Filonas
Filonas, Aleksandrijos žydas, gimė apie 25 m. pr. m. e., o mirė apie 50 m. e. m. Jo sistema sukurta vartojant graikų sąvokas, tačiau ant žydų tikėjimo pamato. Iš graikų doktrinų didžiausią jam įtaką turėjo Platono ir pitagorininkų, taip pat stoikų filosofija. Filono pirmtakas Aristobulas. Jis graikų filosofiją taikė Penkiaknygės egzegezei, taip pat aiškindamas nežinomo autoriaus tekstą „Saliamono išmintis“.
Filonas buvo vienas iš tų, kuriems rūpėjo vienintelis objektas – Dievas. Jis pirmasis aiškiai suformulavo filosofijos uždavinį – pažinti Dievą. Pasaulis jį domino tik kaip Dievo kūrinys ir apsireiškimas. Mąstysena buvo dualistinė. Dievas ir pasaulis – pamatinė priešprieša. Dvasia ir materija – antroji priešprieša, o gėris ir blogis – trečioji. Įžvelgti pasaulio vienovę, Dievo ir kūrinio, dvasios ir materijos, gėrio ir blogio vienovę – štai filosofijos užduotis. Kaip Filonas suprato Dievą? Tai absoliučioji būtis – nepriklausoma, pati savaime egzistuojanti, viena ir nedaloma, nekintanti ir amžina, virš laiko ir erdvės. Visus šiuos bruožus perėmė iš Platono, Aristotelio. Tačiau drauge jo Dievas buvo asmuo – geraširdis, galingas, visažinis. Šie bruožai perimti iš Senojo Testamento. Maža to, Filono Dievas – nepasiekiamas ir nesuprantamas. Jis yra anapus pasaulio. Žmogus turi įveikti kelią, vedantį atgal prie Dievo; susiliejimas su Dievu yra jo tikslas. Jis pasiekiamas, kai žmogaus protas yra išsivadavęs iš kūno, o tai būna tik ekstazės ir kontempliacijos būsenose. Vienintelis pažinimo šaltinis – Šventasis Raštas, skelbiantis apreiškimo tiesas.
Naujausi komentarai