Author: filotope

0

Filosofas Arvydas Juozaitis: OGINSKIS. POLONEZAS

1791–1822 metų istorijos drama Dramatis personae Oginskis – Mykolas Kleopas Oginskis Izabelė – pirmoji Oginskio žmona Marija – Marija de Neri, antroji Oginskio žmona Amelija – Oginskio duktė iš antrosios santuokos Kozlovskis – Oginskio mokytojas ir draugas Stanislovas Augustas –...

Share Button
0

Nekaltybė ir tiesa

Jacques’as Derrida mergystės plėvę laikė išorinio pasaulio ir vidinės šventovės ypatingu barjeru. Pasak Derrida, kuris savo ruožtu remiasi Nietzsche, Vakarų minties istorijoje egzistuoja metaforiškas moters ir tiesos ryšys. Jos abi esą tikrai nėra aiškiai...

Share Button
0

Kodėl mokykla kartais tampa sunkia ir nuobodžia našta?

Iš dalies todėl, kad ši institucija – visiškai dirbtinis reiškinys. Pamąstykite apie nepaprastą skirtumą: gimimas ir mokymasis vaikščioti yra natūralūs procesai, kurių beveik neįmanoma išvengti, o ėjimas į mokyklą yra pirmasis kultūriškai nulemtas gyvenimo...

Share Button
0

Filosofas Arvydas Juozaitis: Justino Marcinkevičiaus lietuvių ideologija

Pradėsiu iš atokiau — Henriko Radausko eilėraščiu „Žodis”. Jis man tapo nauju raktu į Justiną Marcinkevičių. Pamanyk! — vėl naujas raktas? Ir vėl tas pats per tą patį? Bet neskubėkime, atidžiai perskaitykime Henriką Radauską:...

Share Button
0

Mintys po Larso von Triero filmo premjeros Scanoramoje

Jei paklaustų, ar patiko naujasis Larso von Triero filmas „Namas, kurį pastatė Džekas“ (angl. TheHouse That Jack Built) ir atsakyčiau „taip“, sentimentalios humanistinės daugumos būčiau nesuprasta ir apšaukta psichopate. Visgi negaliu ištarti „ne“. Kodėl?...

Share Button
0

C. G. Jungo mintys apie žmogų ir gyvenimą

Žmogus yra psichinis procesas, kurio mes nevaldome arba valdome tik iš dalies. Todėl negalime nieko galutinai nuspręsti nei apie save, nei apie savo gyvenimą. Jei galėtume – žinotume apie save viską, tačiau geriausiu atveju...

Share Button
0

Arvydas Juozaitis ir Vincas Kudirka

„Chroniška baimė paverčia žmones į avis,“ – kažkada ištarė žymus lietuvių publicistas Vincas Kudirka (1858-1899). Tuometinis naujosios Lietuvos kultūros kūrybos projektas puikiai derėjo su jo pilietine aistra, analitiniu skvarbumu, sociologine nuovoka. Jaunystėje studijuodamas Seinų...

Share Button
0

Apie madą atliepiantį skonį

Natūralus žmogaus polinkis – savo elgesiu lygintis su kuo nors už save reikšmingesniu (vaiko – su suaugusiuoju, paprasto žmogaus – su kilmingu) ir mėgdžioti jo manieras. Šio mėgdžiojimo, kuriuo siekiama neatrodyti prastesniam už kitus,...

Share Button
0

Citatos iš Alan’o W. Watts’o knygos „Nesaugaus gyvenimo išmintis“

Alan‘as W. Watts‘as įnirtingai rijo knygas apie filosofiją, religiją, psichologiją, mokslą. 1951 m., išgyvendamas lūžį savo asmeniniame gyvenime (nustoja eiti JAV episkopatinės bažnyčios kunigo pareigas, išsiskiria su savo jaunąja žmona), atlieka metafizinį tyrimą ir...

Share Button
1

Niekuo netikiu ir tai man padeda

Pedro Niekuo netikiu ir tai man padeda. Netikiu D-vu, logika, medijom, horoskopais, globaliniu atšilimu, prietaisų instrukcijom, reliatyvumo teorija, gydytojų receptais ir diagnozėm, futurologų prognozėm, Newtono binomu ir valgių receptais. Netikiu priešais, bet kiek mažiau...

Share Button
0

Bonsoi, madames et monsieurs! Vous allez bien?

J’étudie le français, et toi? ХIХ a. pab. pastatytas Eifelio bokštas pasaulį stebina iki šių dienų. Tour Eiffel – pavadintas Alexandre Gustave Eiffel vardu, nors projektavo bokštą jo darbuotojai, kaip projekto autorius, užpatentavęs projektą,...

Share Button
0

Bonsoir, mes amis! Comment allez-vouz?

Tęsiu eksperimentą: mokausi prancūzų kalbos nuo nulio arba nuo tuščio balto popieriaus lapo. Bandau susikurti metodiką. Įvertinu motyvaciją. Šiuo atveju, stimulas – paprastas. Europoje vyrauja dvi pagrindinės kultūros – tai prancūziškoji ir vokiškoji. Prancūzai...

Share Button
0

Antikos tyrinėtoja Tatjana Aleknienė: Tautiškumas kaip asmeninė ir pilietinė dorybė

  Rubrikoje „Mano gyvenimo kalba“ svečiuojasi Tatjana Aleknienė – klasikinė filologė, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, vertėja iš senosios graikų kalbos, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė. Rubrikos kūrėjai pasiūlė parašyti „Gyvenimo kalbą“ (ne galutinę ir...

Share Button
0

Ar post-tiesa – tik šiuolaikinė problema?

Kantas kalbėjo apie transcendentalines sąlygas, t. y. apie daikto galimybę būti tiesa arba klaida. Post-tiesos koncepcija viešajam gyvenimui suteikia idėją, kad mūsų svarstymai apie politiką ir pasaulį nėra susiję su tiesos ir melo klausimais,...

Share Button
0

Logika kaip melo detektorius

„Šis teiginys yra melagingas,“ – tai klasikinė paradokso formuluotė. Jei manysime, kad teiginys yra teisingas, vadinasi, žmogus mums sako tiesą – jis prisipažįsta, kad meluoja. O jei teiginys yra klaidingas, tai žmogus mus apgaudinėja,...

Share Button
0

Pažinimas ar susipažinimas?

Arba, ką siūlo sąvoka, kai kažką matydami sąvoką jau turime? „Niekada sąvoka neduos mums to, ką duoda įspūdis, būtent: daiktų medžiagiškumo. Tai ne sąvokos trūkumas, ji to net nesiekia. O įspūdis niekada neduos to,...

Share Button
0

Intelektualai ir inteligencija

„Kaip malonu liautis žingsniavus priešakyje visų – kario, šventiko, industrijos boso, futbolininko – ir retkarčiais iššauti nuostabią, tikslią, gerai subrandintą, šviesos kupiną idėją!“- rašo  mąstytojas Jose Ortega y Gasset savo esė apie inteligenciją. Anot...

Share Button
0

Filosofinės būsenos arba filosofiniai blyksniai

Jausmų valdomas žmogus yra neregys. Jausmai – didžiausia filosofinio kelio kliūtis. Jie trukdo atsiverti transcendencijai, regėti ir praregėti. Kitaip tariant, jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes tai žmogaus būsenos kasdienybėje, reakcijos į įvairias kasdienės...

Share Button
0

Apie XXII a. normalų ir natūralų gyvenimo būdą

Jau po šimto metų būsime pusiau žmonės, pusiau mašinos – turėsime elektronines ausis ir specialius lęšius akyse, kurių pagalba matysime rentgeno ir gama spindulius. Tiesiai į mūsų smegenis bus implantuotos mikroschemos, kuriomis išsyk pasieksime...

Share Button
0

Emmanuel’is Levinas: Būti sąmoningam, tai būti atitrūkusiam nuo il y a

Levinas mąstė apie Kito (Autrui) konceptą ir realybę. Etikoje jis labiausiai domėjosi Kitu, kaip pirminiu bet kokio veiksmo atžvilgiu. Filosofas gimė 1906 m. Lietuvoje, Kauno žydų šeimoje. Jau vaikystėje išmoko skaityti rusų ir hebrajų...

Share Button
0

Baudrillard‘o klonuojamos socialinės tikrovės versija

Jean Baudrillard‘as gimė 1929 m. Reimse. Jo seneliai buvo valstiečiai, tačiau jo paties šeima persikėlė į miestą ir tapo valstybės tarnautojais. Aplinka nebuvo intelektuali, ir Baudrillard‘ui teko atkakliai mokytis licėjuje, kad kompensuotų išsilavinimo stoką...

Share Button
0

Jean-Francois Lyotard‘as: kontrolė lėtina žinių pritaikymą

Postmodernizmas pabrėžia visišką nepritarimą totalitariniam mąstymui, kurį propagavo marksizmas ir ne tik marksizmas. Vienas iš jo atstovų – Jean-Francois Lyotard‘as (1924-1998), kitaip tariant nemarksistinis postmodernizmo filosofas. Jo mąstymas, dėl kurio išgarsėjo, perteikiamas knygose Postmodernus...

Share Button
0

Jameso Joyce’o (1882-1941) didysis įnašas į XX a. literatūrą

Derrida pastebi, kad Joyce‘as iš pagrindų paveikia literatūrą ir literatūros kritiką Vakarų šalyse ir pateikia idėjas, kurios XX a. buvo naujas požiūris į rašymą kaip jėgą, privertusią pervertinti meno ir realybės santykį. Anot to...

Share Button
0

Georgo Simmelio modernioji realizmo kritika

Georgas Simmelis (1858-1918) pripažintas už sociologinį modernios sąmonės, suvokusios save kaip autonomišką individualybę, portretą. Jis novatoriškas ir originalus mąstytojas, įžvelgęs poreikį tiek analizuoti socialinius fenomenus, tiek ir būti filosofu. Simmelis yra Saussure‘o, Freudo, Durkheimo...

Share Button
0

A. J. Greimo diskurso reikšmės projektas

1975 m. A. J. Greimas rašo apie savo darbų sąsajas su Vladimiru Proppu: Nors šiandien jo euristinė vertė yra kiek sumažėjusi, o nuostata nebe tokia originali, vis dar jaučiame pagundą sekti Proppo pavyzdžiu ir...

Share Button
0

Skirtumų filosofo Gilles Deleuze‘o stilius

Gilles Deleuze‘as (1925-1995) – prancūzų filosofinės scenos autsaideris, visiškai abejingas mokytojo-mokinio santykiui. Vakarų šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) drauge su Foucault, Derrida labiausiai cituojamas šiuolaikinis prancūzų mąstytojas. Deleuze‘o logika – neimituojamumo logika, kai mintys –...

Share Button
0

Pierre Bourdieu: dominuojanti klasė nedominuoja atvirai

Antropologijos ir sociologijos filosofo Pierre‘o Bourdieu (1930-2002) pagrindinė tezė: „Dominuojanti klasė nedominuoja atvirai.“ Atsižvelgiant į Bourdieu darbų sudėtingumą, visuomet tvyro pavojus jo projektą suprasti klaidingai. Todėl pradžiai labai svarbu pabrėžti, kad Bourdieu skatina: nelygybę...

Share Button
0

Jacques’as Lacanas – burtininkas be magijos, guru be hipnozės, pranašas be dievo

  Jacques‘as Lacanas (1901- 1981) pakeitė visą psichoanalizės orientaciją. Psichoanalizės istorikė Elizabeth Roudinesco įspūdingai pasakoja apie jo seminarų performansus: „… jo rengimosi stilius atitiko jo barakinę sintaksę. Netrukus po pirmojo skilimo jis persikėlė į...

Share Button
0

Merleau-Ponty fenomenologija ir kalba

Maurice Merleau – Ponty (1908 – 1961) – prancūzų sąmonės filosofas. Savo apmąstymuose apie kalbą rėmėsi Saussure‘u. 1945 m. išleido pagrindinį savo veikalą „Suvokimo fenomenologija“. Jam yra tekę ne tik kariauti Antrajame pasauliniame kare,...

Share Button
0

Dar kartą apie Freudą

Pirmiausia svarbu pabrėžti, jog vertėtų skaityti ne apie Freudą, bet būtina skaityti patį Freudą. Antra, šiuolaikiniam skaitytojui iki šiol Freudas aktualus, nes visi  jo tekstai šaukiasi interpretavimo. [Freudo vertimai į lietuvių kalbą: Anapus malonumo...

Share Button
0

Kas yra karnavalas?

Socialinis filosofas Michail Bachtin (1895-1975) – kultinė Rusijoje figūra, atstovaujanti ankstyvąjį struktūralizmą, Vakaruose geriausiai žinomas dėl „karnavalo“ sąvokos, suformuluotos studijuojant Rablė (Francois Rabelais (1494-1553); prancūzų rašytojas kartais apibūdinamas kaip juokdarys ir filosofas). [Priminsime, kad...

Share Button
0

Mano gyvenimo kalba: filosofas Augustinas Dainys

Filosofija.info tęsia naująją rubriką – „Mano gyvenimo kalba“! Priminsime šio sumanymo idėją: autorius pristato savo pasaulėžiūrą, t. y. kalba laisvai pasirinkta, jam aktualia tema ir mano, kad Kitiems pravartu ją išgirsti. „Gyvenimo kalba“ –...

Share Button
0

Valdovas – lyderis ir vadovas

„… nieko nėra nepastovesnio ir trapesnio už šlovę galybės, nesiremiančios savo jėga.“ (Citata iš Tacito „Analų“ (XIII, 19)) Šiandien šiek tiek pažaisime. Paskaitysiu Jums Niccolo Machiavellio veikalo „Valdovas“ ištraukas. Skaitysiu šiek tiek kitaip: kai...

Share Button
0

Kodėl Ch. Ortega I Gassetas vadina žmogų drama?

Mąstymas anaiptol nebuvo nuo pat pradžios duotas žmogui, ir dalyko esmė, kurią dabar galiu tik deklaruoti, o ne pagrįsti, ta, jog jam teko paugdyti ir kultivuoti darbuojantis tūkstantmečius, ir netgi dabar šitas darbas toli...

Share Button
0

Filosofinių knygų TOP 5-ukas pagal Leviną

Prancūzų filosofas Emmanuelis Levinas – etikos filosofas, mąstytojas moralistas. Anot jo, etika yra pirmoji filosofija, suteikianti prasmę kitoms metafizikos šakoms. Kokias knygas skaitė šis filosofas? Kurie kūriniai formavo jo asmenybę? – pirmi klausimai, kurie...

Share Button
0

Lygūs tarp lygių

Kodėl šiandien aprašinėju Ch. Ortegos I Gasseto pasaulėžiūrą? Nes atrodo, kad jo tema mūsų dienomis  ypač aktuali ir reikalaujanti kiekvieno Jūsų dėmesio. Dar paprašysiu mažo dalyko: skaitydami apie Gasseto „masės“ sampratą (1929, 1930), asmeniškai...

Share Button
0

Žmogus – mašina

  „Mes mąstome ir esame dori žmonės tik tada, kai būname gerai nusiteikę ir žvalūs; viskas priklauso nuo to, kaip dirba mūsų mašina.“ Judėjimas, miegas, maistas – ne tik fiziologiniai, bet ir žmogaus sielos...

Share Button
1

Ar filosofija yra reikalinga?

„Filosofas, prisitaikydamas prie pragmatinės kasdienybės reikalavimų, nuolat iškrenta iš filosofinės būsenos…“ Filosofas visada jaučiasi šiek tiek svetimas kasdienybės ir populiariosios kultūros erdvėje. Bet apie tai nuo pat „pradžių“… Nors filosofija pretenduoja į universalumą, t.y....

Share Button
0

Ponai ir ponios, galvoti apie mąstymą labai sunku!

„Ponai ir ponios! Galvoti apie mąstymą labai sunku,“ – įspėja Piatigorskij. Kažkada gyveno mąstymo filosofas Descarte‘as, kuris pirmasis savęs paklausė: „Kaip aš mąstau, kai mąstau apie šį bei tą?“ Vėliau Husserlis – fenomenologijos tėvas,...

Share Button
0

Laisvė – kaip visų vertybių pagrindas

Kodėl ėmiausi aprašinėti Sartre‘o doktriną? Priežastis paprasta: dabar žmonės tiek jaučiasi laisvi, kiek esti išties nelaisvi; tiek susipainioję savo teisėse, jog nepastebi skęsta vergijoje, o jų savivalė skandina užmarštin  atsakomybę… Žmonijai šiandien kaip niekada...

Share Button
2

Mano gyvenimo kalba: filosofas Ervinas Koršunovas

Filosofija.info pradeda naują rubriką – „Mano gyvenimo kalba“, kurioje autorius pristato savo pasaulėžiūrą. Kalba laisvai pasirinkta aktualia, rūpima tema, pagal tai, kas atrodo svarbu, jog būtų išgirsta ir Kitų. „Gyvenimo kalba“ – tai ne galutinis...

Share Button
1

Matematikas Rimas Norvaiša: matematikos filosofijai užgimti reikalinga aukšta matematikos branda

Iliustracija: Roman Mager / Unsplash Visuotinai priimta pirmuoju Graikijos filosofu laikyti Talį iš Mileto, kuriam priskiriamas ir pirmasis įrodymas apie matematines teorijas. Klausimas: kiek šiuolaikinis matematikas yra filosofas, kiek – metafizikas? Foto: Rimas Norvaiša...

Share Button
0

Judėjimas arba dvasinis perversmas

Todėl gali būti naudinga prisiminti, kad blogais laikais bjauriausi namai ir eilėraščiai kuriami pagal nė kiek ne prastesnius principus kaip ir geriausiais; kad visi žmonės, naikinantys praėjusiojo gerojo periodo laimėjimus, mano juos tobuliną; kad...

Share Button
1

Rašytojas Sigitas Parulskis: ir filosofija, ir literatūra viso labo tik iliuzionisto atributika

Pristatome interviu su Sigitu Parulskiu – talentingu šiuolaikiniu Lietuvos rašytoju. Prieš dešimt metų savo romane „Murmanti siena“ jis rašė: „Pagrindinis literatūros tikslas – miglos archeologija; filosofija kasinėja tą pačią substanciją, tačiau šį procesą vadina...

Share Button
0

Žmogaus ir mašinos sąmonė, arba ar turi robotai kentėti?

– Koks neurologijos ir filosofijos sankirtos taškas? – Dažniausia pozicija šio klausimo atžvilgiu yra ta, kad sąmonės filosofija ne studijuoja žmogaus psichinę būklę, jo sąmonę ir intelektą, bet studijuoja sąvokas, kurias naudojame norėdami apibūdinti...

Share Button
1

Filosofas Povilas Aleksandravičius: laisvas būnu tada, kai atpažįstu tiesą, kai ji ima smelktis į mano sąmonę

Povilas Aleksandravičius 2008 metais Paryžiaus Katalikų Institute apsiginė disertaciją tema „Laikas ir amžinybė pagal Tomą Akvinietį ir Martyną Heideggerį“, jo monografiją „Europos mąstymo kryptys ir ateitis“ (2015) galima paskaityti internete. O šiandien filosofas savo mintimis mielai...

Share Button
0

Balsai arba žingsnis tylos link

Gana dėtis vaiku, kuris, šitiek kartų girdėjęs, kaip buvo rastas po kopūstu, galiausiai ima prisiminti, kuriam daržo kampe tai atsitiko ir kaip jis ten gyveno prieš ateidamas į pasaulį. Nebekalbėsiu apie kūną ir trajektorijas,...

Share Button
0

Neįvardijamasis

Samuel Beckett „Neįvardijamasis“ (2007) Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla Vertėja: Violeta Tauragienė Samuelis Beckettas (1906–1989) – airių absurdo literatūros klasikas. 1928 m. dirbo  J. Joyce‘o sekretoriumi. Parašė romanų trilogiją „Molojus“ (1951), „Malonas miršta“ (1951)...

Share Button
0

Sokratas, Dekartas, Heideggeris, Freudas ateina pas vaikus

Gyvename nuostabioje šalyje, bet keistoje valstybėje, kurioje filosofija nėra dėstoma mokyklose. Tačiau dabar jūs turite unikalią galimybę savarankiškai pasirūpinti mažųjų filosofų ugdymu. Leidykla Jonas ir Jokūbas išleido jau keturias filosofinių pasakų knygeles. Pirmoji, atspėkite...

Share Button
0

Homo deus

Yuval Noah Harari „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“ Leidėjas: Kitos knygos, 2018 Vertė iš anglų k. T. Juras. „Mūsų protas į pasiekimus dažniausiai reaguoja ne pasitenkindamas, o imdamas geisti dar daugiau,“ [i]– primena skaitytojams...

Share Button
0

Kunigas Arūnas Peškaitis: jeigu mes žinotume, mes netikėtume

Kviečiame skaityti pokalbį su kunigu, psichologu, religijotyrininku, publicistu, vienuoliu pranciškonu, Bernardinų parapijos vikaru, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionu – Arūnu Peškaičiu, kuris mielai susitiko ir priėmė mus Bernardinų bažnyčioje. Arūnas Peškaitis – myli ir atjaučia; ieško,...

Share Button
0

Filosofas, roko muzikantas Jonas Čiurlionis: filosofija nėra kvailybė

Jonas Čiurlionis – garsaus kompozitoriaus ir dailininko K. M. Čiurlionio brolio Jono anūkas; filosofas, mokslų daktaras, dėstantis Vilniaus universitete; vokalas ir pagrindinė gitara roko grupėje, neegzistuojančio žodžio – „dangūs“ – pavadinimu, „The Skys“. Tačiau...

Share Button
0

Kam reikalinga filosofija?

Gyvenimas su savo sudėtinga mokslo ir kultūros kolizija (kuri apima visus mokslus, visas meno rūšis, religiją ir, žinoma, filosofiją), su savo gigantiškais pasiekimais reikalauja iš mūsų, ir visų pirma iš jaunimo – tobulinimosi, energingo...

Share Button
0

Kas yra sąmonės filosofija? (III dalis)

Sudėtinga sąmonės problema „Sudėtingą problemą“ geriausiai apibendrina klausimas: kaip psichikos būsenų kokybiniai aspektai susiję su neuroniniais procesais, ir kodėl jie apskritai egzistuoja? Anksčiau nurodyti klausimai vargu ar gali būti išaiškinti empiriniais metodais. Žinoma, patirtis...

Share Button
0

Kas yra sąmonės filosofija? (II dalis)

  John Searle ir kinų kambarys John Searle – vienas iš pirmaujančių filosofų dirbtinio intelekto srityje. Didžiąją savo gyvenimo dalį domėjosi kalbos filosofijos problemomis, tame tarpe intencionalumo problema. Tai autorius mintinio eksperimento „kinų kambarys“,...

Share Button