Author: filotope

0

Audrius Beinorius: „INDIJA HINDAMS!“: politinio hinduizmo grimasos Indijoje

2019 m. lapkričio 21 d. švęsime Pasaulinę filosofijos dieną, kurios metu turėsite galimybę išgirsti prof. dr. (hp) Audriaus Beinoriaus (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) pranešimą! A. Beinorius verčia iš sanskrito ir pali kalbų,...

Share Button
0

Kai regėjau absurdą

Visuomet jautriai reaguoju net į mažiausius kūno temperatūros pokyčius: krentu į patalus kaip lapas ir guliu būdravimo būsenoje – tarp realybės ir sapno… Nuo virusinio karščio pakinta suvokimas: galva pradeda gaminti keistus reginius, kurių...

Share Button
0

Apie tironiją

  Timothy Snyder „Apie tironiją“ Išleido: Hubris, 2019. Vertė: Viktoras Bachmetjevas Tai dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus, pritaikytos dabarčiai, remiantis JAV politinių lyderių – A. Hamiltono, J. Adamso, B. Franklino, J. Jay‘aus, T. Jeffersono,...

Share Button
0

Umberto Eco: O viskas dėl raidžių galybės!

– Jakopai, aš guliu lovoje ir negaliu matyti, kas vyksta lauke. Kiek suprantu, tai, ką man pasakoji, arba vyksta tavyje, arba vyksta aplink tave. Ir vienu, ir kitu atveju jokio skirtumo – išprotėjai tu...

Share Button
0

Hana Arent ir jos mažasis teatras

Marion Muller-Colard „Hana Arent ir jos mažasis teatras“ (2019) Išleido: Jonas ir Jokūbas Puslapiai: 64 ISBN: 978-609-82360-4-0 Mamos, kurios augina mažas šiuolaikines mergaites, tiesiog negali joms nepapasakoti „Hanos Arent ir jos mažojo teatro“ pasakos,...

Share Button
0

Šiuolaikinių kairiųjų intelektualų Posse

Žodis, kuriuo norime nusakyti politinę autonomiją turinčią daugybę ir jos produktyvią veiklą, yra lotynų kalbos sąvoka  poste, reiškianti galią kaip veiksmažodį, kaip aktyvumą. Renesanso humanizme triada esse, nosse, posse (buvimas, žinojimas, galios turėjimas) išreiškė...

Share Button
0

Šliogeriškoji antropologinė katastrofa Pelevino kūryboje

Viktoras Pelevinas – rusų grožinės literatūros rašytojas, išsilavinęs humanitaras, postmoderniai parodijuoja, žongliruoja intelektualiomis įžvalgomis: romane „SNUFF“ (Kitos knygos, 2011) pradėtą dirbtinio intelekto temą tęsia naujoje (priešpaskutinėje, 2017 metais Rusijoje pasirodžiusioje ir vienoje geriausių iš...

Share Button
0

Viskas vyksta atvirkščiai

– Vis tiek nesuprantu, kuo čia dėta „Begalinė procesija“, – Riči, atrodė, sprogs iš vidaus. Užtat ji pagaliau iškodavo religinę ir tikslinę sąvoką „Weialala“ – Didžiojo Septyneto Atsitiktinumo psalmyne minimą Lietuvos žmonių išdavystę, kai...

Share Button
0

Gorgijo menas – retorika

„Sokratas. O dabar tu, Gorgijau. „Retorika yra vienas iš menų, kurie viską nuveikia ir įvykdo kalba“. Juk taip? Gorgijas. Taip ir yra. Sokratas. Tuomet sakyk: „Vienas iš menų“ apie ką? Kas yra tas dalykas, kuriam skirtos tos...

Share Button
1

Rašytojas Marijus Gailius: ORO

  Žodžiai, žodžiai, žodžiai… Daug žodžių. Ne juodai ant balto užrašyti, o spalvoti: vaiskiai labai mėlyni (kaip knygos viršelis), raudoni, geltoni, oranžiniai, žali, gintariniai, mediniai, iš Baltijos vandens, iš smėlio, iš vėjo bei virtualiai...

Share Button
0

V. Pelevin: Ar ką nors išmanai apie meną? Ypač apie šiuolaikinį?

„- Taigi, Porfirijau, klausykis. Šiuolaikinio meno neįmanoma apibrėžti, jį galima tik aprašyti. Priklausomai nuo mūsų tikslų tie aprašymai gali būti labai įvairūs. Nesigilinsiu į teoriją, tik pamėginsiu paaiškinti, kaip viską suprantu aš. Veide pavaizdavau...

Share Button
0

10 Harario įžvalgų iš XXI amžiui skirtų pamokų

10 Harario įžvalgų iš XXI amžiui skirtų pamokų arba, kaip rašytojas sako: „Gebėjimas orientuotis yra kaip raumuo – nenaudodami jį prarandame.“ „… dirbtinio intelekto įsigalėjimas gali nubraukti daugumos žmonių ekonominę vertę ir politinę galią....

Share Button
0

Y. N. Harari: kokia mūsų rūšies ateitis?

Labai abejoju, ar įmanoma įdomiau pristatyti Izraelio istoriko Harari kūrybą, nei tai padarė profesorius Zenonas Norkus šių metų (2019) Knygų mugėje. Todėl šis tekstas – tik dar vienas eilinis „pakalbėjimas“ apie plačiai pasaulyje skaitomą minimo...

Share Button
0

Filosofas Viktoras Bachmetjevas: Kvėpuoti – mąstyti – gyventi

Rubrikoje „Mano gyvenimo kalba“ svečiuojasi filosofijos mokslų daktaras, buvęs kultūros ministrės patarėjas, Emmanuelio Levino instituto vadovas – Viktoras Bachmetjevas. Man atrodo, kad svarbiausia – kvėpuoti. Niekada nepamiršti kvėpuoti. Kai nežinai kaip pasielgti – iškvepi įkvepi....

Share Button
0

Socialinis miegas Nikolajaus Krainskio kūryboje

„Kai jūs paklausite, kas gi konkrečiai atsitiko, jums bus atsakyta: – Na, konkrečiai nieko. Žinote, tiesiog sunkus charakteris! Su juo sunku gyventi!“ (Nikolajus Krainskis „Mergaitė Maška, kalaitė Džilda             ...

Share Button
0

Honkongo universiteto profesorius Saulius Geniušas: Fenomenologija kaip specifinis mąstymo stilius

Rubrikoje“Mano gyvenimo kalba“svečiuojasi Honkoge profesoriaujantis lietuvis filosofas, fenomenologas Saulius Geniušas. Ką galėtų reikšti jūsų kvietimas parašyti “gyvenimo kalbą,” pasidalinti mintimis man rūpima tema – tomis mintimis, kurias, kaip jūs sakote, “būtinai turi išgirsti Kiti”?...

Share Button
0

Kavos fenomenologija

Pavyzdžiui, pažvelkime į puoduką kavos. (Husserlis mėgo kavą. Seniai, prieš Aronui prabylant apie abrikosų kokteilį, Husserlis per seminarus sakydavo studentams: „Paduokite man puoduką kavos, kad galėčiau iš to padaryti fenomenologiją.“) Tai kas gi tas...

Share Button
0

Egzistencialistų kavinėje

… kitu požiūriu egzistencializmo gimtadieniu galima laikyti vieną vakarą arti 1932-1933 metų sandūros, kai trys jauni filosofai, sėdintys „Bec-de-Gaz“ bare Monparnaso gatvėje Paryžiuje, dalijosi gandais ir gėrė firminį abrikosų kokteilį. Vėliau šią istoriją išsamiai...

Share Button
1

Politinis idiotas arba, kas yra žmogus?

Alvydas Jokubaitis „Politinis Idiotas“ (2019) Išleido: Tyto Alba Filosofo Alvydo Jokubaičio skandalingas knygos Politinis idiotas pavadinimas priminė garsiąją Erazmo satyrą Pagiriamasis žodis kvailybei. Kaip Roterdamiečio atveju, taip ir šiuo – tai kritika visuomenei ir...

Share Button
0

Alvydas Jokubaitis: kodėl žmogus netelpa visuomenėje?

„Pripažinus, jog žmogus netelpa visuomenėje, reikia iš naujo paaiškinti Aristotelio garsiąją mintį, kad jis yra politinis gyvūnas. Visiškai įmanoma, kad žmogus yra politinis gyvūnas būtent todėl, kad netelpa visuomenėje. Gali būti, kad politika būtinai...

Share Button
0

Etnocentrizmas

Kultūrų skirtingumą žmonės retai, kada laikė tuo, kuo jis yra: natūraliu fenomenu, tiesioginių ar netiesioginių ryšių tarp visuomenių pasekme; jiems tai veikiau atrodė kažkaip išsigimėliška ar skandalinga. Seniausias požiūris, kuris remiasi solidžiu psichologiniu pagrindu,...

Share Button
0

A. Škėma „Izaokas“: laisva valia

      Kai įėjau pro duris, pakliuvau į visai malonią raštinę. Blondinės tarškino plieno spalvos mašinėles, dideli langai rodė vešlų parką, ant sienų buvo iškabinti plakatai su gražiais ir nelaimingais žmonėmis, daugiausia vaikais...

Share Button
0

Filosofas Tomas Kačerauskas: kūrybos visuomenė – laimingesnė visuomenė?

Monografijoje „Kūrybos visuomenė“ įvairiapusiškai, atlikdamas tiek horizontalius, tiek vertikalius pjūvius, aptariate pavadinime minimą fenomeną. Bet kuriam šiuolaikinės visuomenės nariui, siekiančiam būti  kūrybininku, manau, labai svarbu suvokti sąvokas, kurias apibrėžiate knygoje. Galbūt galėtumėte dar kartą...

Share Button
0

Filosofas Mintautas Gutauskas: Antropocenas ir nauja žmogaus savivoka

Tikima, kad žmogus kaip „evoliucijos viršūnė“ – tai tikinti (homo religiosus), kurianti pasakojimus (homo fabulator), svajojanti būtybė (homo demens) ir t.t., ir pan. Staiga, Jums kaip filosofui, parūpsta ne takoskyra tarp gyvūnų ir žmogaus,...

Share Button
0

Gustave Le Bon: Revoliucijos psichologija

„Keletui filosofų gali būti įdomu pažinti tiesą, tačiau liaudžiai chimeros visuomet atrodys patrauklesnės.“  Kitaip tariant, kai svajotojai pradeda vaikytis savo chimeras, pradeda kartu kurstyti ir minios troškimus bei aistras. Tiek dabartiniai jaunuoliai, tiek senjorai...

Share Button
2

Grožis ir bjaurumas

Vieną kartą gyveno šviesiaplaukė mergelė, tokia dailutė, tokia meilutė. Ji sėdėjo ir žiūrėjo į tvenkinį, ir staiga ten pamatė auksinę žuvelę. Mergelė pasilenkė prie vandens ir ją sugavo! O auksinė žuvelė jai sako: „Paleisk...

Share Button
0

Filosofas Arvydas Juozaitis: OGINSKIS. POLONEZAS

1791–1822 metų istorijos drama Dramatis personae Oginskis – Mykolas Kleopas Oginskis Izabelė – pirmoji Oginskio žmona Marija – Marija de Neri, antroji Oginskio žmona Amelija – Oginskio duktė iš antrosios santuokos Kozlovskis – Oginskio mokytojas ir draugas Stanislovas Augustas –...

Share Button
0

Nekaltybė ir tiesa

Jacques’as Derrida mergystės plėvę laikė išorinio pasaulio ir vidinės šventovės ypatingu barjeru. Pasak Derrida, kuris savo ruožtu remiasi Nietzsche, Vakarų minties istorijoje egzistuoja metaforiškas moters ir tiesos ryšys. Jos abi esą tikrai nėra aiškiai...

Share Button
0

Kodėl mokykla kartais tampa sunkia ir nuobodžia našta?

Iš dalies todėl, kad ši institucija – visiškai dirbtinis reiškinys. Pamąstykite apie nepaprastą skirtumą: gimimas ir mokymasis vaikščioti yra natūralūs procesai, kurių beveik neįmanoma išvengti, o ėjimas į mokyklą yra pirmasis kultūriškai nulemtas gyvenimo...

Share Button
0

Filosofas Arvydas Juozaitis: Justino Marcinkevičiaus lietuvių ideologija

Pradėsiu iš atokiau — Henriko Radausko eilėraščiu „Žodis”. Jis man tapo nauju raktu į Justiną Marcinkevičių. Pamanyk! — vėl naujas raktas? Ir vėl tas pats per tą patį? Bet neskubėkime, atidžiai perskaitykime Henriką Radauską:...

Share Button
0

Mintys po Larso von Triero filmo premjeros Scanoramoje

Jei paklaustų, ar patiko naujasis Larso von Triero filmas „Namas, kurį pastatė Džekas“ (angl. TheHouse That Jack Built) ir atsakyčiau „taip“, sentimentalios humanistinės daugumos būčiau nesuprasta ir apšaukta psichopate. Visgi negaliu ištarti „ne“. Kodėl?...

Share Button
0

C. G. Jungo mintys apie žmogų ir gyvenimą

Žmogus yra psichinis procesas, kurio mes nevaldome arba valdome tik iš dalies. Todėl negalime nieko galutinai nuspręsti nei apie save, nei apie savo gyvenimą. Jei galėtume – žinotume apie save viską, tačiau geriausiu atveju...

Share Button
0

Arvydas Juozaitis ir Vincas Kudirka

„Chroniška baimė paverčia žmones į avis,“ – kažkada ištarė žymus lietuvių publicistas Vincas Kudirka (1858-1899). Tuometinis naujosios Lietuvos kultūros kūrybos projektas puikiai derėjo su jo pilietine aistra, analitiniu skvarbumu, sociologine nuovoka. Jaunystėje studijuodamas Seinų...

Share Button
0

Apie madą atliepiantį skonį

Natūralus žmogaus polinkis – savo elgesiu lygintis su kuo nors už save reikšmingesniu (vaiko – su suaugusiuoju, paprasto žmogaus – su kilmingu) ir mėgdžioti jo manieras. Šio mėgdžiojimo, kuriuo siekiama neatrodyti prastesniam už kitus,...

Share Button
0

Citatos iš Alan’o W. Watts’o knygos „Nesaugaus gyvenimo išmintis“

Alan‘as W. Watts‘as įnirtingai rijo knygas apie filosofiją, religiją, psichologiją, mokslą. 1951 m., išgyvendamas lūžį savo asmeniniame gyvenime (nustoja eiti JAV episkopatinės bažnyčios kunigo pareigas, išsiskiria su savo jaunąja žmona), atlieka metafizinį tyrimą ir...

Share Button
1

Niekuo netikiu ir tai man padeda

Pedro Niekuo netikiu ir tai man padeda. Netikiu D-vu, logika, medijom, horoskopais, globaliniu atšilimu, prietaisų instrukcijom, reliatyvumo teorija, gydytojų receptais ir diagnozėm, futurologų prognozėm, Newtono binomu ir valgių receptais. Netikiu priešais, bet kiek mažiau...

Share Button
0

Bonsoi, madames et monsieurs! Vous allez bien?

J’étudie le français, et toi? ХIХ a. pab. pastatytas Eifelio bokštas pasaulį stebina iki šių dienų. Tour Eiffel – pavadintas Alexandre Gustave Eiffel vardu, nors projektavo bokštą jo darbuotojai, kaip projekto autorius, užpatentavęs projektą,...

Share Button
0

Bonsoir, mes amis! Comment allez-vouz?

Tęsiu eksperimentą: mokausi prancūzų kalbos nuo nulio arba nuo tuščio balto popieriaus lapo. Bandau susikurti metodiką. Įvertinu motyvaciją. Šiuo atveju, stimulas – paprastas. Europoje vyrauja dvi pagrindinės kultūros – tai prancūziškoji ir vokiškoji. Prancūzai...

Share Button
0

Antikos tyrinėtoja Tatjana Aleknienė: Tautiškumas kaip asmeninė ir pilietinė dorybė

  Rubrikoje „Mano gyvenimo kalba“ svečiuojasi Tatjana Aleknienė – klasikinė filologė, Antikos kultūros ir filosofijos tyrinėtoja, vertėja iš senosios graikų kalbos, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė. Rubrikos kūrėjai pasiūlė parašyti „Gyvenimo kalbą“ (ne galutinę ir...

Share Button
0

Ar post-tiesa – tik šiuolaikinė problema?

Kantas kalbėjo apie transcendentalines sąlygas, t. y. apie daikto galimybę būti tiesa arba klaida. Post-tiesos koncepcija viešajam gyvenimui suteikia idėją, kad mūsų svarstymai apie politiką ir pasaulį nėra susiję su tiesos ir melo klausimais,...

Share Button
0

Logika kaip melo detektorius

„Šis teiginys yra melagingas,“ – tai klasikinė paradokso formuluotė. Jei manysime, kad teiginys yra teisingas, vadinasi, žmogus mums sako tiesą – jis prisipažįsta, kad meluoja. O jei teiginys yra klaidingas, tai žmogus mus apgaudinėja,...

Share Button
0

Pažinimas ar susipažinimas?

Arba, ką siūlo sąvoka, kai kažką matydami sąvoką jau turime? „Niekada sąvoka neduos mums to, ką duoda įspūdis, būtent: daiktų medžiagiškumo. Tai ne sąvokos trūkumas, ji to net nesiekia. O įspūdis niekada neduos to,...

Share Button
0

Intelektualai ir inteligencija

„Kaip malonu liautis žingsniavus priešakyje visų – kario, šventiko, industrijos boso, futbolininko – ir retkarčiais iššauti nuostabią, tikslią, gerai subrandintą, šviesos kupiną idėją!“- rašo  mąstytojas Jose Ortega y Gasset savo esė apie inteligenciją. Anot...

Share Button
0

Filosofinės būsenos arba filosofiniai blyksniai

Jausmų valdomas žmogus yra neregys. Jausmai – didžiausia filosofinio kelio kliūtis. Jie trukdo atsiverti transcendencijai, regėti ir praregėti. Kitaip tariant, jausmai negali tapti filosofijos šaltiniu, nes tai žmogaus būsenos kasdienybėje, reakcijos į įvairias kasdienės...

Share Button
0

Apie XXII a. normalų ir natūralų gyvenimo būdą

Jau po šimto metų būsime pusiau žmonės, pusiau mašinos – turėsime elektronines ausis ir specialius lęšius akyse, kurių pagalba matysime rentgeno ir gama spindulius. Tiesiai į mūsų smegenis bus implantuotos mikroschemos, kuriomis išsyk pasieksime...

Share Button
0

Emmanuel’is Levinas: Būti sąmoningam, tai būti atitrūkusiam nuo il y a

Levinas mąstė apie Kito (Autrui) konceptą ir realybę. Etikoje jis labiausiai domėjosi Kitu, kaip pirminiu bet kokio veiksmo atžvilgiu. Filosofas gimė 1906 m. Lietuvoje, Kauno žydų šeimoje. Jau vaikystėje išmoko skaityti rusų ir hebrajų...

Share Button
0

Baudrillard‘o klonuojamos socialinės tikrovės versija

Jean Baudrillard‘as gimė 1929 m. Reimse. Jo seneliai buvo valstiečiai, tačiau jo paties šeima persikėlė į miestą ir tapo valstybės tarnautojais. Aplinka nebuvo intelektuali, ir Baudrillard‘ui teko atkakliai mokytis licėjuje, kad kompensuotų išsilavinimo stoką...

Share Button
0

Jean-Francois Lyotard‘as: kontrolė lėtina žinių pritaikymą

Postmodernizmas pabrėžia visišką nepritarimą totalitariniam mąstymui, kurį propagavo marksizmas ir ne tik marksizmas. Vienas iš jo atstovų – Jean-Francois Lyotard‘as (1924-1998), kitaip tariant nemarksistinis postmodernizmo filosofas. Jo mąstymas, dėl kurio išgarsėjo, perteikiamas knygose Postmodernus...

Share Button
0

Jameso Joyce’o (1882-1941) didysis įnašas į XX a. literatūrą

Derrida pastebi, kad Joyce‘as iš pagrindų paveikia literatūrą ir literatūros kritiką Vakarų šalyse ir pateikia idėjas, kurios XX a. buvo naujas požiūris į rašymą kaip jėgą, privertusią pervertinti meno ir realybės santykį. Anot to...

Share Button
0

Georgo Simmelio modernioji realizmo kritika

Georgas Simmelis (1858-1918) pripažintas už sociologinį modernios sąmonės, suvokusios save kaip autonomišką individualybę, portretą. Jis novatoriškas ir originalus mąstytojas, įžvelgęs poreikį tiek analizuoti socialinius fenomenus, tiek ir būti filosofu. Simmelis yra Saussure‘o, Freudo, Durkheimo...

Share Button
0

A. J. Greimo diskurso reikšmės projektas

1975 m. A. J. Greimas rašo apie savo darbų sąsajas su Vladimiru Proppu: Nors šiandien jo euristinė vertė yra kiek sumažėjusi, o nuostata nebe tokia originali, vis dar jaučiame pagundą sekti Proppo pavyzdžiu ir...

Share Button
0

Skirtumų filosofo Gilles Deleuze‘o stilius

Gilles Deleuze‘as (1925-1995) – prancūzų filosofinės scenos autsaideris, visiškai abejingas mokytojo-mokinio santykiui. Vakarų šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) drauge su Foucault, Derrida labiausiai cituojamas šiuolaikinis prancūzų mąstytojas. Deleuze‘o logika – neimituojamumo logika, kai mintys –...

Share Button
0

Pierre Bourdieu: dominuojanti klasė nedominuoja atvirai

Antropologijos ir sociologijos filosofo Pierre‘o Bourdieu (1930-2002) pagrindinė tezė: „Dominuojanti klasė nedominuoja atvirai.“ Atsižvelgiant į Bourdieu darbų sudėtingumą, visuomet tvyro pavojus jo projektą suprasti klaidingai. Todėl pradžiai labai svarbu pabrėžti, kad Bourdieu skatina: nelygybę...

Share Button
0

Jacques’as Lacanas – burtininkas be magijos, guru be hipnozės, pranašas be dievo

  Jacques‘as Lacanas (1901- 1981) pakeitė visą psichoanalizės orientaciją. Psichoanalizės istorikė Elizabeth Roudinesco įspūdingai pasakoja apie jo seminarų performansus: „… jo rengimosi stilius atitiko jo barakinę sintaksę. Netrukus po pirmojo skilimo jis persikėlė į...

Share Button
0

Merleau-Ponty fenomenologija ir kalba

Maurice Merleau – Ponty (1908 – 1961) – prancūzų sąmonės filosofas. Savo apmąstymuose apie kalbą rėmėsi Saussure‘u. 1945 m. išleido pagrindinį savo veikalą „Suvokimo fenomenologija“. Jam yra tekę ne tik kariauti Antrajame pasauliniame kare,...

Share Button