Author: filotope

0

Apie XXII a. normalų ir natūralų gyvenimo būdą

Jau po šimto metų būsime pusiau žmonės, pusiau mašinos – turėsime elektronines ausis ir specialius lęšius akyse, kurių pagalba matysime rentgeno ir gama spindulius. Tiesiai į mūsų smegenis bus implantuotos mikroschemos, kuriomis išsyk pasieksime...

Share Button
0

Emmanuel’is Levinas: Būti sąmoningam, tai būti atitrūkusiam nuo il y a

Levinas mąstė apie Kito (Autrui) konceptą ir realybę. Etikoje jis labiausiai domėjosi Kitu, kaip pirminiu bet kokio veiksmo atžvilgiu. Filosofas gimė 1906 m. Lietuvoje, Kauno žydų šeimoje. Jau vaikystėje išmoko skaityti rusų ir hebrajų...

Share Button
0

Baudrillard‘o klonuojamos socialinės tikrovės versija

Jean Baudrillard‘as gimė 1929 m. Reimse. Jo seneliai buvo valstiečiai, tačiau jo paties šeima persikėlė į miestą ir tapo valstybės tarnautojais. Aplinka nebuvo intelektuali, ir Baudrillard‘ui teko atkakliai mokytis licėjuje, kad kompensuotų išsilavinimo stoką...

Share Button
0

Jean-Francois Lyotard‘as: kontrolė lėtina žinių pritaikymą

Postmodernizmas pabrėžia visišką nepritarimą totalitariniam mąstymui, kurį propagavo marksizmas ir ne tik marksizmas. Vienas iš jo atstovų – Jean-Francois Lyotard‘as (1924-1998), kitaip tariant nemarksistinis postmodernizmo filosofas. Jo mąstymas, dėl kurio išgarsėjo, perteikiamas knygose Postmodernus...

Share Button
0

Jameso Joyce’o (1882-1941) didysis įnašas į XX a. literatūrą

Derrida pastebi, kad Joyce‘as iš pagrindų paveikia literatūrą ir literatūros kritiką Vakarų šalyse ir pateikia idėjas, kurios XX a. buvo naujas požiūris į rašymą kaip jėgą, privertusią pervertinti meno ir realybės santykį. Anot to...

Share Button
0

Georgo Simmelio modernioji realizmo kritika

Georgas Simmelis (1858-1918) pripažintas už sociologinį modernios sąmonės, suvokusios save kaip autonomišką individualybę, portretą. Jis novatoriškas ir originalus mąstytojas, įžvelgęs poreikį tiek analizuoti socialinius fenomenus, tiek ir būti filosofu. Simmelis yra Saussure‘o, Freudo, Durkheimo...

Share Button
0

A. J. Greimo diskurso reikšmės projektas

1975 m. A. J. Greimas rašo apie savo darbų sąsajas su Vladimiru Proppu: Nors šiandien jo euristinė vertė yra kiek sumažėjusi, o nuostata nebe tokia originali, vis dar jaučiame pagundą sekti Proppo pavyzdžiu ir...

Share Button
0

Skirtumų filosofo Gilles Deleuze‘o stilius

Gilles Deleuze‘as (1925-1995) – prancūzų filosofinės scenos autsaideris, visiškai abejingas mokytojo-mokinio santykiui. Vakarų šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) drauge su Foucault, Derrida labiausiai cituojamas šiuolaikinis prancūzų mąstytojas. Deleuze‘o logika – neimituojamumo logika, kai mintys –...

Share Button
0

Pierre Bourdieu: dominuojanti klasė nedominuoja atvirai

Antropologijos ir sociologijos filosofo Pierre‘o Bourdieu (1930-2002) pagrindinė tezė: „Dominuojanti klasė nedominuoja atvirai.“ Atsižvelgiant į Bourdieu darbų sudėtingumą, visuomet tvyro pavojus jo projektą suprasti klaidingai. Todėl pradžiai labai svarbu pabrėžti, kad Bourdieu skatina: nelygybę...

Share Button
0

Merleau-Ponty fenomenologija ir kalba

Maurice Merleau – Ponty (1908 – 1961) – prancūzų sąmonės filosofas. Savo apmąstymuose apie kalbą rėmėsi Saussure‘u. 1945 m. išleido pagrindinį savo veikalą „Suvokimo fenomenologija“. Jam yra tekę ne tik kariauti Antrajame pasauliniame kare,...

Share Button
0

Dar kartą apie Freudą

Pirmiausia svarbu pabrėžti, jog vertėtų skaityti ne apie Freudą, bet būtina skaityti patį Freudą. Antra, šiuolaikiniam skaitytojui iki šiol Freudas aktualus, nes visi  jo tekstai šaukiasi interpretavimo. [Freudo vertimai į lietuvių kalbą: Anapus malonumo...

Share Button
0

Kas yra karnavalas?

Socialinis filosofas Michail Bachtin (1895-1975) – kultinė Rusijoje figūra, atstovaujanti ankstyvąjį struktūralizmą, Vakaruose geriausiai žinomas dėl „karnavalo“ sąvokos, suformuluotos studijuojant Rablė (Francois Rabelais (1494-1553); prancūzų rašytojas kartais apibūdinamas kaip juokdarys ir filosofas). [Priminsime, kad...

Share Button
0

Mano gyvenimo kalba: filosofas Augustinas Dainys

Filosofija.info tęsia naująją rubriką – „Mano gyvenimo kalba“! Priminsime šio sumanymo idėją: autorius pristato savo pasaulėžiūrą, t. y. kalba laisvai pasirinkta, jam aktualia tema ir mano, kad Kitiems pravartu ją išgirsti. „Gyvenimo kalba“ –...

Share Button
0

Valdovas – lyderis ir vadovas

„… nieko nėra nepastovesnio ir trapesnio už šlovę galybės, nesiremiančios savo jėga.“ (Citata iš Tacito „Analų“ (XIII, 19)) Šiandien šiek tiek pažaisime. Paskaitysiu Jums Niccolo Machiavellio veikalo „Valdovas“ ištraukas. Skaitysiu šiek tiek kitaip: kai...

Share Button
0

Kodėl Ch. Ortega I Gassetas vadina žmogų drama?

Mąstymas anaiptol nebuvo nuo pat pradžios duotas žmogui, ir dalyko esmė, kurią dabar galiu tik deklaruoti, o ne pagrįsti, ta, jog jam teko paugdyti ir kultivuoti darbuojantis tūkstantmečius, ir netgi dabar šitas darbas toli...

Share Button
0

Filosofinių knygų TOP 5-ukas pagal Leviną

Prancūzų filosofas Emmanuelis Levinas – etikos filosofas, mąstytojas moralistas. Anot jo, etika yra pirmoji filosofija, suteikianti prasmę kitoms metafizikos šakoms. Kokias knygas skaitė šis filosofas? Kurie kūriniai formavo jo asmenybę? – pirmi klausimai, kurie...

Share Button
0

Lygūs tarp lygių

Kodėl šiandien aprašinėju Ch. Ortegos I Gasseto pasaulėžiūrą? Nes atrodo, kad jo tema mūsų dienomis  ypač aktuali ir reikalaujanti kiekvieno Jūsų dėmesio. Dar paprašysiu mažo dalyko: skaitydami apie Gasseto „masės“ sampratą (1929, 1930), asmeniškai...

Share Button
0

Žmogus – mašina

  „Mes mąstome ir esame dori žmonės tik tada, kai būname gerai nusiteikę ir žvalūs; viskas priklauso nuo to, kaip dirba mūsų mašina.“ Judėjimas, miegas, maistas – ne tik fiziologiniai, bet ir žmogaus sielos...

Share Button
2

Ar filosofija yra reikalinga?

„Filosofas, prisitaikydamas prie pragmatinės kasdienybės reikalavimų, nuolat iškrenta iš filosofinės būsenos…“ Filosofas visada jaučiasi šiek tiek svetimas kasdienybės ir populiariosios kultūros erdvėje. Bet apie tai nuo pat „pradžių“… Nors filosofija pretenduoja į universalumą, t.y....

Share Button
0

Ponai ir ponios, galvoti apie mąstymą labai sunku!

„Ponai ir ponios! Galvoti apie mąstymą labai sunku,“ – įspėja Piatigorskij. Kažkada gyveno mąstymo filosofas Descarte‘as, kuris pirmasis savęs paklausė: „Kaip aš mąstau, kai mąstau apie šį bei tą?“ Vėliau Husserlis – fenomenologijos tėvas,...

Share Button
0

Laisvė – kaip visų vertybių pagrindas

Kodėl ėmiausi aprašinėti Sartre‘o doktriną? Priežastis paprasta: dabar žmonės tiek jaučiasi laisvi, kiek esti išties nelaisvi; tiek susipainioję savo teisėse, jog nepastebi skęsta vergijoje, o jų savivalė skandina užmarštin  atsakomybę… Žmonijai šiandien kaip niekada...

Share Button
2

Mano gyvenimo kalba: filosofas Ervinas Koršunovas

Filosofija.info pradeda naują rubriką – „Mano gyvenimo kalba“, kurioje autorius pristato savo pasaulėžiūrą. Kalba laisvai pasirinkta aktualia, rūpima tema, pagal tai, kas atrodo svarbu, jog būtų išgirsta ir Kitų. „Gyvenimo kalba“ – tai ne galutinis...

Share Button
1

Matematikas Rimas Norvaiša: matematikos filosofijai užgimti reikalinga aukšta matematikos branda

Iliustracija: Roman Mager / Unsplash Visuotinai priimta pirmuoju Graikijos filosofu laikyti Talį iš Mileto, kuriam priskiriamas ir pirmasis įrodymas apie matematines teorijas. Klausimas: kiek šiuolaikinis matematikas yra filosofas, kiek – metafizikas? Foto: Rimas Norvaiša...

Share Button
0

Judėjimas arba dvasinis perversmas

Todėl gali būti naudinga prisiminti, kad blogais laikais bjauriausi namai ir eilėraščiai kuriami pagal nė kiek ne prastesnius principus kaip ir geriausiais; kad visi žmonės, naikinantys praėjusiojo gerojo periodo laimėjimus, mano juos tobuliną; kad...

Share Button
1

Rašytojas Sigitas Parulskis: ir filosofija, ir literatūra viso labo tik iliuzionisto atributika

Pristatome interviu su Sigitu Parulskiu – talentingu šiuolaikiniu Lietuvos rašytoju. Prieš dešimt metų savo romane „Murmanti siena“ jis rašė: „Pagrindinis literatūros tikslas – miglos archeologija; filosofija kasinėja tą pačią substanciją, tačiau šį procesą vadina...

Share Button
0

Žmogaus ir mašinos sąmonė, arba ar turi robotai kentėti?

– Koks neurologijos ir filosofijos sankirtos taškas? – Dažniausia pozicija šio klausimo atžvilgiu yra ta, kad sąmonės filosofija ne studijuoja žmogaus psichinę būklę, jo sąmonę ir intelektą, bet studijuoja sąvokas, kurias naudojame norėdami apibūdinti...

Share Button
1

Filosofas Povilas Aleksandravičius: laisvas būnu tada, kai atpažįstu tiesą, kai ji ima smelktis į mano sąmonę

Povilas Aleksandravičius 2008 metais Paryžiaus Katalikų Institute apsiginė disertaciją tema „Laikas ir amžinybė pagal Tomą Akvinietį ir Martyną Heideggerį“, jo monografiją „Europos mąstymo kryptys ir ateitis“ (2015) galima paskaityti internete. O šiandien filosofas savo mintimis mielai...

Share Button
0

Balsai arba žingsnis tylos link

Gana dėtis vaiku, kuris, šitiek kartų girdėjęs, kaip buvo rastas po kopūstu, galiausiai ima prisiminti, kuriam daržo kampe tai atsitiko ir kaip jis ten gyveno prieš ateidamas į pasaulį. Nebekalbėsiu apie kūną ir trajektorijas,...

Share Button
0

Neįvardijamasis

Samuel Beckett „Neįvardijamasis“ (2007) Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla Vertėja: Violeta Tauragienė Samuelis Beckettas (1906–1989) – airių absurdo literatūros klasikas. 1928 m. dirbo  J. Joyce‘o sekretoriumi. Parašė romanų trilogiją „Molojus“ (1951), „Malonas miršta“ (1951)...

Share Button
0

Sokratas, Dekartas, Heideggeris, Freudas ateina pas vaikus

Gyvename nuostabioje šalyje, bet keistoje valstybėje, kurioje filosofija nėra dėstoma mokyklose. Tačiau dabar jūs turite unikalią galimybę savarankiškai pasirūpinti mažųjų filosofų ugdymu. Leidykla Jonas ir Jokūbas išleido jau keturias filosofinių pasakų knygeles. Pirmoji, atspėkite...

Share Button
0

Homo deus

Yuval Noah Harari „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“ Leidėjas: Kitos knygos, 2018 Vertė iš anglų k. T. Juras. „Mūsų protas į pasiekimus dažniausiai reaguoja ne pasitenkindamas, o imdamas geisti dar daugiau,“ [i]– primena skaitytojams...

Share Button
0

Kunigas Arūnas Peškaitis: jeigu mes žinotume, mes netikėtume

Kviečiame skaityti pokalbį su kunigu, psichologu, religijotyrininku, publicistu, vienuoliu pranciškonu, Bernardinų parapijos vikaru, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionu – Arūnu Peškaičiu, kuris mielai susitiko ir priėmė mus Bernardinų bažnyčioje. Arūnas Peškaitis – myli ir atjaučia; ieško,...

Share Button
0

Filosofas, roko muzikantas Jonas Čiurlionis: filosofija nėra kvailybė

Jonas Čiurlionis – garsaus kompozitoriaus ir dailininko K. M. Čiurlionio brolio Jono anūkas; filosofas, mokslų daktaras, dėstantis Vilniaus universitete; vokalas ir pagrindinė gitara roko grupėje, neegzistuojančio žodžio – „dangūs“ – pavadinimu, „The Skys“. Tačiau...

Share Button
0

Kam reikalinga filosofija?

Gyvenimas su savo sudėtinga mokslo ir kultūros kolizija (kuri apima visus mokslus, visas meno rūšis, religiją ir, žinoma, filosofiją), su savo gigantiškais pasiekimais reikalauja iš mūsų, ir visų pirma iš jaunimo – tobulinimosi, energingo...

Share Button
0

Kas yra sąmonės filosofija? (III dalis)

Sudėtinga sąmonės problema „Sudėtingą problemą“ geriausiai apibendrina klausimas: kaip psichikos būsenų kokybiniai aspektai susiję su neuroniniais procesais, ir kodėl jie apskritai egzistuoja? Anksčiau nurodyti klausimai vargu ar gali būti išaiškinti empiriniais metodais. Žinoma, patirtis...

Share Button
4

Kas yra sąmonės filosofija? (II dalis)

  John Searle ir kinų kambarys John Searle – vienas iš pirmaujančių filosofų dirbtinio intelekto srityje. Didžiąją savo gyvenimo dalį domėjosi kalbos filosofijos problemomis, tame tarpe intencionalumo problema. Tai autorius mintinio eksperimento „kinų kambarys“,...

Share Button
3

Kas yra sąmonės filosofija? (I dalis)

Sąmonės filosofija – tai kryptis, kuri studijuoja sąmonės prigimtį bei žmogaus kūno ir psichikos santykio problemą. Sąmonės prigimties supratimas – viena sunkiausių problemų, su kuria mokslui teko susidurti. Nors šio filosofinio svarstymo šaknys siekia...

Share Button
0

Ekskursija į filosofiją

Edward‘o Hopper‘o temos dažnai interpretuojamos kaip izoliacijos ir susvetimėjimo tarp žmonių. Jo paveiksluose dažnai matome individą miegamuosiuose, viešbučio patalpose, laukimo salėse arba priešais įvairius fasadus. Žmonės dažnai apriboti paveikslo rėmų, vaizduojami apimti melancholijos arba...

Share Button
0

5 geriausi filosofiniai filmai (V dalis)

Trumeno šou / The Truman Show (1998, Peter Weir) Paprastas žmogus Trumanas Burbankas pastebi, kad visas jo miestelis – tai dirbtinės dekoracijos, gyventojai – aktoriai, o visas jo gyvenimas – šou, kurį transliuoja per...

Share Button
0

5 geriausi filosofiniai filmai (IV dalis)

Meilė ir mirtis / Love and Death (1975, Woody Allen) Žavi satyrinė komedija, kurioje Woody Allen’as parodijuoja tokius epinius kūrinius kaip „Karas ir taika“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Tėvai ir vaikai“. Veikėjai savo filosofinėmis diskusijomis...

Share Button
0

5 geriausi filosofiniai filmai (III dalis)

Geri filmai atsiranda dėka režisierių ir scenaristų, kurie neapsiima pamokslauti. Per protingus dialogus, simbolius ir potekstes, mus pasiekia idėjos ir teorijos, apie kurias mes dar ilgą laiką mąstome po peržiūros. Būtent tokie filosofiniai filmai...

Share Button
0

Karen Horney: mūsų vidiniai konfliktai

Prieš kelis metus pasiskolinau šią Horney mažą raudoną knygutę, pavarčiau ir, kaip dauguma, t. y. netvarkinga skolininkė, padėjau ir pamiršau apie ją. O prieš kelias dienas, tvarkydama knygų lentyną, vėl paėmiau į rankas, ir...

Share Button
0

5 sąmonę praplečiantys filosofiniai filmai (II dalis)

Tamsusis miestas (angl. Dark City) Tai „Matricos“ variantas. Tamsusis miestas pripildo ekraną kinematografijos ir literatūros nuorodomis nuo Murnau ir Lang‘o iki Kafkos ir Orwello, sukurdamas unikalų ir visiškai įtikinamą pasaulį. Tyrinėdama atminties, minčių kontrolės,...

Share Button
2

5 sąmonę praplečiantys filosofiniai filmai

Sunku pasirinkti tik penkis filmus iš visos šio žanro kinematografijos. Čia pateikiami filmai, kurie apima monumentalias filosofines temas, ir kurie įformina įvairias režisierių vizijas, užtikrinančias įtraukiančią jų peržiūrą ir peną susimąstymui. „Filmas yra kaip...

Share Button
0

Profesija – mokslininkas: filosofas- epistemologas

Apie mokslą: epistemologija – tai mokymasis apie pažinimą, arba, teisingiau, apie žinių gamybos būdus. Taip pat yra naudojamas „gnoseologijos“ terminas, tačiau Vakarų Europos tradicijoje vis dėlto populiaresnė „epistemologijos“ samprata, nes ji labiau konvertuojama. Filosofas-...

Share Button
0

6 filmai apie arthouse filosofiją

Arthouse per šiuolaikinės filosofijos prizmę: ką žiūrėti apie feminizmą, klasių konfliktus ir hobbsišką karą visų-prieš-visus? Europietiškas arthouse – puikus būdas tyrinėti modernumą per filosofinę paradigmą. Tai kinas, kuris labai nutolęs nuo grynai regimo kinematografinio...

Share Button
0

Psichologizmas ir logika

Kaipgi psichologija – vienas iš vėlyviausių ir netiksliausių mokslų – gali pretenduoti suteikti pagrindus logikai, juolab, kai ji pati savo tyrinėjimuose remiasi logika? Be to, psichologijai rūpi aptikti tuos psichikos dėsnius, kurie yra, o...

Share Button
0

Fenomenologinė redukcija

Medis ir jo aplinka, o taip pat ir mano aplinka, mūsų planeta, galaktika ir visa kita, įskaitant ir triukšmingąją „didžiojo sprogimo“ mitologemą, priklauso natūraliajai nuostatai. Net ir jūs, jūsų jausmai, jūsų bendruomenės būsenų įvairovė,...

Share Button
0

5 filmai apie vartotojišką kultūrą

  Socialinis ir kultūrinis kapitalizmo poveikis mokslininkų aptariamas daugiau nei 100 metų. Jau 1899 m. T. Veblen‘as savo knygoje „Laisvalaikio klasės teorija“ (The Theory of the Leisure Class) suformulavo sociologinio tyrimo pagrindus vartojimo fenomenui...

Share Button
0

Kodėl samurajai atlikdavo harakiri?

Apie ritualinio sepuku tradicijas ir apie tai, kodėl samurajaus kūnas priklausė jo šeimininkui. Harakiri, arba, kaip sako patys japonai, sepuku – tai ritualinis savižudybė būdas, priimtas tarp samurajų klasės atstovų Viduramžiais ir praktikuotas iki...

Share Button
0

5 filmai apie intelektualus

Apie Holivudo kritiką, Eichmanno teismo procesą, „bitnikų kartą“ – ką žiūrėti? Intelektualai – tai žmonės, kurie turi ypatingą simbolinę galią ir atlieka kritikos funkciją santykyje su dabartine realybe. Tačiau, nepaisant intelektualinių figūrų unikalumo, jie...

Share Button
0

Teisingumo kultūra

5 faktai apie privalomybės koncepcijos formavimąsi ir pasireiškimą kultūroje. Šiuolaikinėse diskusijose apie teisingumą mes susiduriame su viena labai charakteringa dilema: ar egzistuoja vienas kiekvienai kultūrai teisingumo principas, ar kiekviena kultūrinė bendruomenė išpažįsta savo ypatingą,...

Share Button
1

Avangardo koncepcija

6 faktai apie istorinius avangardo tyrinėjimus ir menininko autonomijos pokytį. Avangardo sugrįžimas Jaunųjų menininkų noras kalbėti apie avangardą yra susijęs su tam tikra bendra tendencija, vyraujančia teoriniu lygmeniu daugelyje šalių. Terminas „avangardas“ – klastingas...

Share Button
1

Kas yra Déjà vu?

Apie efekto deja vu atsiradimo mechanizmą ir žmogiškosios atminties klaidas. Déjà vu (pranc. déjà vu – „jau mačiau“) – tai fenomenas, kai žmogus išgyvena jausmą, kad jis jau patyrė tam tikrą įvykį, kuris niekada...

Share Button
0

Laiko kategorija

7 faktai apie vieną svarbiausią Aristotelio kategoriją. Aristotelio kategorijos išdėstytos taip, kad kiekviena jų iš dešimties gali tapti centrine. Ką reiškia centrinė? Ji  gali tapti esme. Pirmosios – pagrindinės kategorijos. Laiko kategorija, nors yra...

Share Button