Cognosce te ipsum
Derrida pastebi, kad Joyce‘as iš pagrindų paveikia literatūrą ir literatūros kritiką Vakarų šalyse ir pateikia idėjas, kurios XX a. buvo naujas požiūris į rašymą kaip jėgą, privertusią pervertinti meno ir realybės santykį. Anot to...
Georgas Simmelis (1858-1918) pripažintas už sociologinį modernios sąmonės, suvokusios save kaip autonomišką individualybę, portretą. Jis novatoriškas ir originalus mąstytojas, įžvelgęs poreikį tiek analizuoti socialinius fenomenus, tiek ir būti filosofu. Simmelis yra Saussure‘o, Freudo, Durkheimo...
1975 m. A. J. Greimas rašo apie savo darbų sąsajas su Vladimiru Proppu: Nors šiandien jo euristinė vertė yra kiek sumažėjusi, o nuostata nebe tokia originali, vis dar jaučiame pagundą sekti Proppo pavyzdžiu ir...
Gilles Deleuze‘as (1925-1995) – prancūzų filosofinės scenos autsaideris, visiškai abejingas mokytojo-mokinio santykiui. Vakarų šalyse (tame tarpe ir Lietuvoje) drauge su Foucault, Derrida labiausiai cituojamas šiuolaikinis prancūzų mąstytojas. Deleuze‘o logika – neimituojamumo logika, kai mintys –...
Antropologijos ir sociologijos filosofo Pierre‘o Bourdieu (1930-2002) pagrindinė tezė: „Dominuojanti klasė nedominuoja atvirai.“ Atsižvelgiant į Bourdieu darbų sudėtingumą, visuomet tvyro pavojus jo projektą suprasti klaidingai. Todėl pradžiai labai svarbu pabrėžti, kad Bourdieu skatina: nelygybę...
Maurice Merleau – Ponty (1908 – 1961) – prancūzų sąmonės filosofas. Savo apmąstymuose apie kalbą rėmėsi Saussure‘u. 1945 m. išleido pagrindinį savo veikalą „Suvokimo fenomenologija“. Jam yra tekę ne tik kariauti Antrajame pasauliniame kare,...
Pirmiausia svarbu pabrėžti, jog vertėtų skaityti ne apie Freudą, bet būtina skaityti patį Freudą. Antra, šiuolaikiniam skaitytojui iki šiol Freudas aktualus, nes visi jo tekstai šaukiasi interpretavimo. [Freudo vertimai į lietuvių kalbą: Anapus malonumo...
Socialinis filosofas Michail Bachtin (1895-1975) – kultinė Rusijoje figūra, atstovaujanti ankstyvąjį struktūralizmą, Vakaruose geriausiai žinomas dėl „karnavalo“ sąvokos, suformuluotos studijuojant Rablė (Francois Rabelais (1494-1553); prancūzų rašytojas kartais apibūdinamas kaip juokdarys ir filosofas). [Priminsime, kad...
Filosofija.info tęsia naująją rubriką – „Mano gyvenimo kalba“! Priminsime šio sumanymo idėją: autorius pristato savo pasaulėžiūrą, t. y. kalba laisvai pasirinkta, jam aktualia tema ir mano, kad Kitiems pravartu ją išgirsti. „Gyvenimo kalba“ –...
„… nieko nėra nepastovesnio ir trapesnio už šlovę galybės, nesiremiančios savo jėga.“ (Citata iš Tacito „Analų“ (XIII, 19)) Šiandien šiek tiek pažaisime. Paskaitysiu Jums Niccolo Machiavellio veikalo „Valdovas“ ištraukas. Skaitysiu šiek tiek kitaip: kai...
Mąstymas anaiptol nebuvo nuo pat pradžios duotas žmogui, ir dalyko esmė, kurią dabar galiu tik deklaruoti, o ne pagrįsti, ta, jog jam teko paugdyti ir kultivuoti darbuojantis tūkstantmečius, ir netgi dabar šitas darbas toli...
Prancūzų filosofas Emmanuelis Levinas – etikos filosofas, mąstytojas moralistas. Anot jo, etika yra pirmoji filosofija, suteikianti prasmę kitoms metafizikos šakoms. Kokias knygas skaitė šis filosofas? Kurie kūriniai formavo jo asmenybę? – pirmi klausimai, kurie...
Kodėl šiandien aprašinėju Ch. Ortegos I Gasseto pasaulėžiūrą? Nes atrodo, kad jo tema mūsų dienomis ypač aktuali ir reikalaujanti kiekvieno Jūsų dėmesio. Dar paprašysiu mažo dalyko: skaitydami apie Gasseto „masės“ sampratą (1929, 1930), asmeniškai...
„Mes mąstome ir esame dori žmonės tik tada, kai būname gerai nusiteikę ir žvalūs; viskas priklauso nuo to, kaip dirba mūsų mašina.“ Judėjimas, miegas, maistas – ne tik fiziologiniai, bet ir žmogaus sielos...
„Filosofas, prisitaikydamas prie pragmatinės kasdienybės reikalavimų, nuolat iškrenta iš filosofinės būsenos…“ Filosofas visada jaučiasi šiek tiek svetimas kasdienybės ir populiariosios kultūros erdvėje. Bet apie tai nuo pat „pradžių“… Nors filosofija pretenduoja į universalumą, t.y....
„Ponai ir ponios! Galvoti apie mąstymą labai sunku,“ – įspėja Piatigorskij. Kažkada gyveno mąstymo filosofas Descarte‘as, kuris pirmasis savęs paklausė: „Kaip aš mąstau, kai mąstau apie šį bei tą?“ Vėliau Husserlis – fenomenologijos tėvas,...
Kodėl ėmiausi aprašinėti Sartre‘o doktriną? Priežastis paprasta: dabar žmonės tiek jaučiasi laisvi, kiek esti išties nelaisvi; tiek susipainioję savo teisėse, jog nepastebi skęsta vergijoje, o jų savivalė skandina užmarštin atsakomybę… Žmonijai šiandien kaip niekada...
Filosofija.info pradeda naują rubriką – „Mano gyvenimo kalba“, kurioje autorius pristato savo pasaulėžiūrą. Kalba laisvai pasirinkta aktualia, rūpima tema, pagal tai, kas atrodo svarbu, jog būtų išgirsta ir Kitų. „Gyvenimo kalba“ – tai ne galutinis...
Iliustracija: Roman Mager / Unsplash Visuotinai priimta pirmuoju Graikijos filosofu laikyti Talį iš Mileto, kuriam priskiriamas ir pirmasis įrodymas apie matematines teorijas. Klausimas: kiek šiuolaikinis matematikas yra filosofas, kiek – metafizikas? Foto: Rimas Norvaiša...
Todėl gali būti naudinga prisiminti, kad blogais laikais bjauriausi namai ir eilėraščiai kuriami pagal nė kiek ne prastesnius principus kaip ir geriausiais; kad visi žmonės, naikinantys praėjusiojo gerojo periodo laimėjimus, mano juos tobuliną; kad...
Pristatome interviu su Sigitu Parulskiu – talentingu šiuolaikiniu Lietuvos rašytoju. Prieš dešimt metų savo romane „Murmanti siena“ jis rašė: „Pagrindinis literatūros tikslas – miglos archeologija; filosofija kasinėja tą pačią substanciją, tačiau šį procesą vadina...
– Koks neurologijos ir filosofijos sankirtos taškas? – Dažniausia pozicija šio klausimo atžvilgiu yra ta, kad sąmonės filosofija ne studijuoja žmogaus psichinę būklę, jo sąmonę ir intelektą, bet studijuoja sąvokas, kurias naudojame norėdami apibūdinti...
Povilas Aleksandravičius 2008 metais Paryžiaus Katalikų Institute apsiginė disertaciją tema „Laikas ir amžinybė pagal Tomą Akvinietį ir Martyną Heideggerį“, jo monografiją „Europos mąstymo kryptys ir ateitis“ (2015) galima paskaityti internete. O šiandien filosofas savo mintimis mielai...
Gana dėtis vaiku, kuris, šitiek kartų girdėjęs, kaip buvo rastas po kopūstu, galiausiai ima prisiminti, kuriam daržo kampe tai atsitiko ir kaip jis ten gyveno prieš ateidamas į pasaulį. Nebekalbėsiu apie kūną ir trajektorijas,...
Samuel Beckett „Neįvardijamasis“ (2007) Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla Vertėja: Violeta Tauragienė Samuelis Beckettas (1906–1989) – airių absurdo literatūros klasikas. 1928 m. dirbo J. Joyce‘o sekretoriumi. Parašė romanų trilogiją „Molojus“ (1951), „Malonas miršta“ (1951)...
Gyvename nuostabioje šalyje, bet keistoje valstybėje, kurioje filosofija nėra dėstoma mokyklose. Tačiau dabar jūs turite unikalią galimybę savarankiškai pasirūpinti mažųjų filosofų ugdymu. Leidykla Jonas ir Jokūbas išleido jau keturias filosofinių pasakų knygeles. Pirmoji, atspėkite...
Kviečiame skaityti pokalbį su kunigu, psichologu, religijotyrininku, publicistu, vienuoliu pranciškonu, Bernardinų parapijos vikaru, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionu – Arūnu Peškaičiu, kuris mielai susitiko ir priėmė mus Bernardinų bažnyčioje. Arūnas Peškaitis – myli ir atjaučia; ieško,...
Jonas Čiurlionis – garsaus kompozitoriaus ir dailininko K. M. Čiurlionio brolio Jono anūkas; filosofas, mokslų daktaras, dėstantis Vilniaus universitete; vokalas ir pagrindinė gitara roko grupėje, neegzistuojančio žodžio – „dangūs“ – pavadinimu, „The Skys“. Tačiau...
Gyvenimas su savo sudėtinga mokslo ir kultūros kolizija (kuri apima visus mokslus, visas meno rūšis, religiją ir, žinoma, filosofiją), su savo gigantiškais pasiekimais reikalauja iš mūsų, ir visų pirma iš jaunimo – tobulinimosi, energingo...
Sudėtinga sąmonės problema „Sudėtingą problemą“ geriausiai apibendrina klausimas: kaip psichikos būsenų kokybiniai aspektai susiję su neuroniniais procesais, ir kodėl jie apskritai egzistuoja? Anksčiau nurodyti klausimai vargu ar gali būti išaiškinti empiriniais metodais. Žinoma, patirtis...
John Searle ir kinų kambarys John Searle – vienas iš pirmaujančių filosofų dirbtinio intelekto srityje. Didžiąją savo gyvenimo dalį domėjosi kalbos filosofijos problemomis, tame tarpe intencionalumo problema. Tai autorius mintinio eksperimento „kinų kambarys“,...
Sąmonės filosofija – tai kryptis, kuri studijuoja sąmonės prigimtį bei žmogaus kūno ir psichikos santykio problemą. Sąmonės prigimties supratimas – viena sunkiausių problemų, su kuria mokslui teko susidurti. Nors šio filosofinio svarstymo šaknys siekia...
Edward‘o Hopper‘o temos dažnai interpretuojamos kaip izoliacijos ir susvetimėjimo tarp žmonių. Jo paveiksluose dažnai matome individą miegamuosiuose, viešbučio patalpose, laukimo salėse arba priešais įvairius fasadus. Žmonės dažnai apriboti paveikslo rėmų, vaizduojami apimti melancholijos arba...
Trumeno šou / The Truman Show (1998, Peter Weir) Paprastas žmogus Trumanas Burbankas pastebi, kad visas jo miestelis – tai dirbtinės dekoracijos, gyventojai – aktoriai, o visas jo gyvenimas – šou, kurį transliuoja per...
Meilė ir mirtis / Love and Death (1975, Woody Allen) Žavi satyrinė komedija, kurioje Woody Allen’as parodijuoja tokius epinius kūrinius kaip „Karas ir taika“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Tėvai ir vaikai“. Veikėjai savo filosofinėmis diskusijomis...
Geri filmai atsiranda dėka režisierių ir scenaristų, kurie neapsiima pamokslauti. Per protingus dialogus, simbolius ir potekstes, mus pasiekia idėjos ir teorijos, apie kurias mes dar ilgą laiką mąstome po peržiūros. Būtent tokie filosofiniai filmai...
Prieš kelis metus pasiskolinau šią Horney mažą raudoną knygutę, pavarčiau ir, kaip dauguma, t. y. netvarkinga skolininkė, padėjau ir pamiršau apie ją. O prieš kelias dienas, tvarkydama knygų lentyną, vėl paėmiau į rankas, ir...
Tamsusis miestas (angl. Dark City) Tai „Matricos“ variantas. Tamsusis miestas pripildo ekraną kinematografijos ir literatūros nuorodomis nuo Murnau ir Lang‘o iki Kafkos ir Orwello, sukurdamas unikalų ir visiškai įtikinamą pasaulį. Tyrinėdama atminties, minčių kontrolės,...
Sunku pasirinkti tik penkis filmus iš visos šio žanro kinematografijos. Čia pateikiami filmai, kurie apima monumentalias filosofines temas, ir kurie įformina įvairias režisierių vizijas, užtikrinančias įtraukiančią jų peržiūrą ir peną susimąstymui. „Filmas yra kaip...
Apie mokslą: epistemologija – tai mokymasis apie pažinimą, arba, teisingiau, apie žinių gamybos būdus. Taip pat yra naudojamas „gnoseologijos“ terminas, tačiau Vakarų Europos tradicijoje vis dėlto populiaresnė „epistemologijos“ samprata, nes ji labiau konvertuojama. Filosofas-...
Arthouse per šiuolaikinės filosofijos prizmę: ką žiūrėti apie feminizmą, klasių konfliktus ir hobbsišką karą visų-prieš-visus? Europietiškas arthouse – puikus būdas tyrinėti modernumą per filosofinę paradigmą. Tai kinas, kuris labai nutolęs nuo grynai regimo kinematografinio...
Kaipgi psichologija – vienas iš vėlyviausių ir netiksliausių mokslų – gali pretenduoti suteikti pagrindus logikai, juolab, kai ji pati savo tyrinėjimuose remiasi logika? Be to, psichologijai rūpi aptikti tuos psichikos dėsnius, kurie yra, o...
Medis ir jo aplinka, o taip pat ir mano aplinka, mūsų planeta, galaktika ir visa kita, įskaitant ir triukšmingąją „didžiojo sprogimo” mitologemą, priklauso natūraliajai nuostatai. Net ir jūs, jūsų jausmai, jūsų bendruomenės būsenų įvairovė,...
Socialinis ir kultūrinis kapitalizmo poveikis mokslininkų aptariamas daugiau nei 100 metų. Jau 1899 m. T. Veblen‘as savo knygoje „Laisvalaikio klasės teorija“ (The Theory of the Leisure Class) suformulavo sociologinio tyrimo pagrindus vartojimo fenomenui...
Apie ritualinio sepuku tradicijas ir apie tai, kodėl samurajaus kūnas priklausė jo šeimininkui. Harakiri, arba, kaip sako patys japonai, sepuku – tai ritualinis savižudybė būdas, priimtas tarp samurajų klasės atstovų Viduramžiais ir praktikuotas iki...
Apie Holivudo kritiką, Eichmanno teismo procesą, „bitnikų kartą“ – ką žiūrėti? Intelektualai – tai žmonės, kurie turi ypatingą simbolinę galią ir atlieka kritikos funkciją santykyje su dabartine realybe. Tačiau, nepaisant intelektualinių figūrų unikalumo, jie...
5 faktai apie privalomybės koncepcijos formavimąsi ir pasireiškimą kultūroje. Šiuolaikinėse diskusijose apie teisingumą mes susiduriame su viena labai charakteringa dilema: ar egzistuoja vienas kiekvienai kultūrai teisingumo principas, ar kiekviena kultūrinė bendruomenė išpažįsta savo ypatingą,...
6 faktai apie istorinius avangardo tyrinėjimus ir menininko autonomijos pokytį. Avangardo sugrįžimas Jaunųjų menininkų noras kalbėti apie avangardą yra susijęs su tam tikra bendra tendencija, vyraujančia teoriniu lygmeniu daugelyje šalių. Terminas „avangardas“ – klastingas...
Apie efekto deja vu atsiradimo mechanizmą ir žmogiškosios atminties klaidas. Déjà vu (pranc. déjà vu – „jau mačiau“) – tai fenomenas, kai žmogus išgyvena jausmą, kad jis jau patyrė tam tikrą įvykį, kuris niekada...
7 faktai apie vieną svarbiausią Aristotelio kategoriją. Aristotelio kategorijos išdėstytos taip, kad kiekviena jų iš dešimties gali tapti centrine. Ką reiškia centrinė? Ji gali tapti esme. Pirmosios – pagrindinės kategorijos. Laiko kategorija, nors yra...
5 faktai apie žmogaus mirties konstatavimo problemą skirtingais istoriniais laikotarpiais. Ilgą laiką medicinai įvertinti žmogaus mirtį nebuvo aktuali problema. Gyvenimo kriterijumi buvo kvėpavimas ir širdies plakimas, tai yra sielos pasireiškimas, kurį įkvėpė pats Dievas,...
6 faktai apie masinio vartojimo vaidmenį kultūroje ir ekonomikoje, produkto transformaciją į simbolį ir visuomenės patirtį. „Vartotojiškosios visuomenės“ samprata susijusi su socialiniu-ekonominiu ir kultūriniu reiškiniu, kuris stabilizavosi išsivysčiusiose šalyse XX a. antroje pusėje. Tai...
5 faktai apie naujus komunikacijos tipus ir šiuolaikinio žmogaus savojo „Aš“ konstrukcijas. „Socialinės medijos“ samprata yra gana nauja mokslo sąvoka, nors visuomenė greitai į ją įnyko. Paprasti jos vartotojai kalba apie savo dalyvavimą socialinėje...
6 faktai apie besikeičiančią asmenybės sampratą nuo Antikos laikų iki šių dienų. Asmenybės samprata charakterizuoja ypatingą žmogaus egzistencijos būdą, kuris nesusiveda vien tik biologinį prigimtį. Jei sąvoką „žmogus“ mes naudojame apibūdinti biologinei Homo sapiens...
Naujausi komentarai