Author: filotope

0

5 filmai apie vartotojišką kultūrą

  Socialinis ir kultūrinis kapitalizmo poveikis mokslininkų aptariamas daugiau nei 100 metų. Jau 1899 m. T. Veblen‘as savo knygoje „Laisvalaikio klasės teorija“ (The Theory of the Leisure Class) suformulavo sociologinio tyrimo pagrindus vartojimo fenomenui...

Share Button
0

Kodėl samurajai atlikdavo harakiri?

Apie ritualinio sepuku tradicijas ir apie tai, kodėl samurajaus kūnas priklausė jo šeimininkui. Harakiri, arba, kaip sako patys japonai, sepuku – tai ritualinis savižudybė būdas, priimtas tarp samurajų klasės atstovų Viduramžiais ir praktikuotas iki...

Share Button
0

5 filmai apie intelektualus

Apie Holivudo kritiką, Eichmanno teismo procesą, „bitnikų kartą“ – ką žiūrėti? Intelektualai – tai žmonės, kurie turi ypatingą simbolinę galią ir atlieka kritikos funkciją santykyje su dabartine realybe. Tačiau, nepaisant intelektualinių figūrų unikalumo, jie...

Share Button
0

Teisingumo kultūra

5 faktai apie privalomybės koncepcijos formavimąsi ir pasireiškimą kultūroje. Šiuolaikinėse diskusijose apie teisingumą mes susiduriame su viena labai charakteringa dilema: ar egzistuoja vienas kiekvienai kultūrai teisingumo principas, ar kiekviena kultūrinė bendruomenė išpažįsta savo ypatingą,...

Share Button
1

Avangardo koncepcija

6 faktai apie istorinius avangardo tyrinėjimus ir menininko autonomijos pokytį. Avangardo sugrįžimas Jaunųjų menininkų noras kalbėti apie avangardą yra susijęs su tam tikra bendra tendencija, vyraujančia teoriniu lygmeniu daugelyje šalių. Terminas „avangardas“ – klastingas...

Share Button
1

Kas yra Déjà vu?

Apie efekto deja vu atsiradimo mechanizmą ir žmogiškosios atminties klaidas. Déjà vu (pranc. déjà vu – „jau mačiau“) – tai fenomenas, kai žmogus išgyvena jausmą, kad jis jau patyrė tam tikrą įvykį, kuris niekada...

Share Button
0

Laiko kategorija

7 faktai apie vieną svarbiausią Aristotelio kategoriją. Aristotelio kategorijos išdėstytos taip, kad kiekviena jų iš dešimties gali tapti centrine. Ką reiškia centrinė? Ji  gali tapti esme. Pirmosios – pagrindinės kategorijos. Laiko kategorija, nors yra...

Share Button
0

Mirties kriterijus

5 faktai apie žmogaus mirties konstatavimo problemą skirtingais istoriniais laikotarpiais. Ilgą laiką medicinai įvertinti žmogaus mirtį nebuvo aktuali problema. Gyvenimo kriterijumi buvo kvėpavimas ir širdies plakimas, tai yra sielos pasireiškimas, kurį įkvėpė pats Dievas,...

Share Button
0

Vartotojiška visuomenė

6 faktai apie masinio vartojimo vaidmenį kultūroje ir ekonomikoje, produkto transformaciją į simbolį ir visuomenės patirtį. „Vartotojiškosios visuomenės“ samprata susijusi su socialiniu-ekonominiu ir kultūriniu reiškiniu, kuris stabilizavosi išsivysčiusiose šalyse XX a. antroje pusėje. Tai...

Share Button
0

Tapatybės socialinėse medijose

5 faktai apie naujus komunikacijos tipus ir šiuolaikinio žmogaus savojo „Aš“ konstrukcijas. „Socialinės medijos“ samprata yra gana nauja mokslo sąvoka, nors visuomenė greitai į ją įnyko. Paprasti jos vartotojai kalba apie savo dalyvavimą socialinėje...

Share Button
1

Trys asmenybės apibrėžimai

6 faktai apie besikeičiančią asmenybės sampratą nuo Antikos laikų iki šių dienų. Asmenybės samprata charakterizuoja ypatingą žmogaus egzistencijos būdą, kuris nesusiveda vien tik biologinį prigimtį. Jei sąvoką „žmogus“ mes naudojame apibūdinti biologinei Homo sapiens...

Share Button
0

Filosofo savybės

7 faktai apie savybes, kurias Platonas laikė privalomomis filosofui. Graikų filosofas Platonas buvo ir graikų filologas – galbūt net pats didžiausias, nes iškėlė keletą filologinių klausimų, kurie aktualūs iki šių dienų ir kurių niekas...

Share Button
0

„Melancholiškos moters“ vaizdinio istorija

XVI-XVII a. literatūroje ir mene vyravo melancholiškos moters įvaizdis. Moteriška gamta buvo suvokiama Hipokrato antikinės humoralinės teorijos kontekste. Remiantis šia teorija, žmogaus temperamentą apibrėžia keturi pagrindiniai skysčiai: gleivės, kraujas, geltonoji tulžis ir juodoji tulžis....

Share Button
0

Kodėl žmogus bando pakeisti savo kūną?

Žmogaus kūnas – tai ne tik mūsų sąmonės biologinis apvalkalas. Jis turi socialines-kultūrines prasmes ir atlieka tam tikras kultūrines funkcijas. Būtent su tuo ir susijęs žmogaus noras pakeisti save. Santykis su savo kūnu, jo...

Share Button
3

Daugialypė asmenybė

„Dvilypė asmenybė“: Ar egzistuoja tokia liga, kiek ji išplitusi ir kaip gydytojai diagnozuoja disociacijos sutrikimą? Disociatyvus tapatybės sutrikimas (arba skilimas į kelias asmenybes) suprantamas kaip psichikos sutrikimų kompleksas: dalinis atminties praradimas, pažeistas suvokimas, asmeninio...

Share Button
0

Filosofas Peteris Sloterdijkas: Donaldas Trumpas – oligarchas

Kokia yra dabartinė JAV prezidento demokratijos valdymo forma, kaip ji keičia pasaulį, kuria kryptimi mus kreipia? Vokiečių filosofas Peteris Sloterdijkas sako, kad masė pasiilgo autokratijos. Ji nori homogeniškos, tvirtos viršūnės. Šiandien yra pustuzinis demokratinių...

Share Button
0

Įvadas į budizmo filosofijos studijas

Aleksandras Piatigorskij „Įvadas į budizmo filosofijos studijas“ (2017) Leidykla: Sofoklis „Įvado į budizmo filosofijos studijas“ autorius Aleksandras Piatigorskis (1929.01.30, Maskva- 2009.10.25, Londonas) – ryški asmenybė. Garsėjo kaip sovietų disidentas, įžymus rusų filosofas, semiotikas, rašytojas, religijotyrininkas,...

Share Button
0

Priklausomas žmogus

Visa, ką visas pasaulis mano esant malonumu, Taurieji laiko kančia. /…/ ten, kur visas pasaulis mato kančią, Taurieji suvokia kaip palaimą. ******************************** Priklausomas žmogus kenčia nuo savo priklausomybės, bet jo kančia yra gryna emocija,...

Share Button
0

Darbas, pajamos ir gyvenimo būdas kūrybingose aplinkose

Kūrybininko gyvenimo būdo principai: kūrybinė veikla, laisvas grafikas ir ilgos atostogos, neformalūs ryšiai, savarankiškumas ir atsakomybė, netraukiamos į apskaitą darbo valandos, įtemptas darbas, darbas „namie“, trumpalaikiai įsipareigojimai, pripažinimo siekis. Postindustrinė kūrybos visuomenė keičia gyvenimo...

Share Button
0

Autoritetas

Autoritetą pateisinantys argumentai sako: žmonės ieško tikrų autoritetų ir gyvena su jais kaip savaime suprantamais. Autoritetų neigimas gali būti patogi pozicija tik išpažįstantiems visišką moralinį, politinį ir kitokį reliatyvizmą. Nesant paklusimo autoritetams, kiltų anarchija...

Share Button
0

Sokrato filosofinė asmens autonomijos koncepcija

Teisę rinktis nuostatas, determinuojančias asmens gyvenimą, Sokratas tiria kaip tiesos paiešką. Tai tiksli nuostata, nes tolerancijos tikslas – atrastą tiesą pripažinti kitiems. Sokratiškasis tiesos radimo metodas grindžiamas prielaida, kad tiesa esanti viena, nereliatyvi, objektyvi,...

Share Button
0

Televizija

Lyginant televiziją su radijui, neužtenka matyti vien kiekybinius skirtumus. Kitaip tariant, televizija neapibrėžiama kaip rodantis radijas. M. McLuhanas (2003) televiziją laikė „vėsia“, o radiją – „karšta“ mediją. Kitaip sakant, jos skiriasi kokybiškai: televizija tenkinasi...

Share Button
0

Ontiniai ir pažintiniai pagrindai

Egzistuoja pasaulio makro- ir mikrosistemų įvairovė, panašiai kaip socialinė – raių, tautų, kalbų, kultūrų, santvarkų, religijų, organizacijų – įvairovė. Tai optinis faktas, kad egzistuoja ne viena, o daugiau galimybių. Šį faktą sąlygoja pati pasaulio...

Share Button
0

Oportunizmas

Oportunitas lotyniškai – „palanki, patogi padėtis“. Antai žurnalistas sako: blogai padariau laikraštyje apšmeiždamas firmą, ji mane paduos į teismą, galiu būti nubaustas. Tad žurnalistas oportunistas. Juo nebūtų, jei sakytų: blogai pasielgiau, juk šmeižti –...

Share Button
0

Menai ir antikvariatas

Menai ir antikvariatas – savitas derinys. Menai yra labai tradicinė ir sena kūrybinių industrijų sritis, plėtojama tiek pat, kiek egzistuoja žmogus (prisiminkime urvinių žmonių piešinius, kurie turėjo ne tik estetinę, bet ir maginę bei...

Share Button
0

Pakantos ribos

Iš patirties žinome, kad pakanta ne beribė. Šių ribų veiksniai vieni subjektyvūs, individualūs, kiti objektyvūs. Kai nemalonumai virsta skausmu, kančia, tai ne kiekvienas sutinka kentėti, kančių priežastį stengiamasi pašalinti. Individualius veiksnius nusako asmens psichinė...

Share Button
0

Konformizmo ir tolerancijos santykis

Conformo lotyniškai – „suteikiu pavidalą“. Konformizmo termino kilmė susijusi su Bažnyčios istorija. XVII a. Anglijoje konformistais vadinti anglikonų bažnyčios nariai, o nekonformistais – anglikonų bažnyčios priešininkai. Termino „konformizmas“ šiuolaikinė reikšmė jau kitokia. Plačiąja prasme...

Share Button
0

Radijas

Radijas ir televizija dažnai vadinami žiniasklaidos priemonėmis. Radijas, atsiradęs palyginti neseniai, jau yra tapęs tradicine kūrybinių industrijų sritimi, tradicine mediją, kurios lyginamoji dalis medijų šeimoje mažėja, ji užgožta tokių medijų, kaip televizija ir internetas....

Share Button
0

Kūrybos visuomenės principai

Cavesas (2002) kalba apie šešis kūrybinių industrijų ekonominius principus, kuriuos galima laikyti ir kūrybos visuomenės principais: 1) niekas nežino – kūryboje niekas niekada nežino, ar bus sukurtas produktas ar ne, kokią jis turės paklausą....

Share Button
0

Dirbtiniai Rojai

Mažai tikėtina, kad žmonija kada nors pajėgs verstis be Dirbtinių Rojų. Daugumos žmonių gyvenimai blogiausiu atveju teikia tiek daug skausmo, o geriausiu – yra tokie monotoniški, skurdūs bei riboti, kad postūmis pabėgti, ilgesys išeiti...

Share Button
0

Apie Save ir Kitą

Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai, kas nesu aš, šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą. /…/ Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems...

Share Button
0

Apie cukrinių avinėlių kartą

Plokščias vaizdas nužudo gyvą pasaulį, atimdamas iš jo gelmę. Mūsų akis, ausis ir kitas jusles kas akimirką šturmuoja milijoninės pasaulio pamėklių armijos. Tačiau šios armijos nesurikiuotos. Jos primena laukinių ordas. Raiškiausias pavyzdys – televizijos...

Share Button
0

Istoriška garbė

Pagrindinis kilmingumo bruožas – reiklumas sau, pareiga, o ne privilegijos. Asmeninės teisės arba privilegijos – ne pasyvi nuosavybė, ne dovana, o jo savininko asmeninių pastangų rezultatas. Bendrosios teisės, pavyzdžiui, „žmogaus ir piliečio teisės“, yra...

Share Button
0

Akmuo ant tako

Tai istorija apie penkis žmones, keliaujančius tamsią naktį taku. Pirmasis keleivis, pastebėjęs akmenį ir pajutęs, kad atsirišo jo bato raištelis, pasidėjo ant akmens koją, užsirišo batą ir nuėjo toliau. Antrasis, ėjęs iš paskos, nepastebėjo...

Share Button
0

Kuris žmogus buvo laisvas?

Kartą Sokratas slampinėjo Atėnų gatvėmis ieškodamas aukos, su kuria galėtų aptarti naujienas, praėjusią naktį jam pašnibždėtas jo plepio demono. Ir kaip nustebo Atėnų gylys išgirdęs, kad jį kažkas šaukia vardu. Atsisukęs išvydo žmogų, apsirengusį...

Share Button
0

Meilės diskurso fragmentai

Roland Barthes „Meilės diskurso fragmentai“ (2016) Leidykla: Žara Ši knyga (pranc. Fragments d’un discours amoreux; 1977 m.) – įsimylėjėlių simbolis, kuris nors nepastovus ženklas ir joks meilės įrodymas, Prancūzijoje tradiciškai įteikiamas tam/tai, kuriam/-iai esi...

Share Button
0

Timas Petraitis apie egzistencinės krypties psichoterapiją ir filosofiją

Teigiama, kad egzistencinė psichologija glaudžiai susijusi su egzistencializmo filosofija, o Jūs esate šios krypties psichoterapeutas. PsiDi’16 renginyje minėjote, kad jūsų klientas neprivalo būti filosofas, todėl klausimą apversiu: „kiek“ šios psichologijos šakos atstovas yra filosofas?...

Share Button
0

Dialektika

Formalus filosofavimas dialektiką traktuoja kaip meną sujaukti vaizdinius arba taip pat ir sąvokas, parodyti juose glūdintį nieką, todėl jos rezultatas visada yra neigiamas. Su tokia dialektika dažnai susiduriame Platono filosofijoje, ir jo veikiau sokratiškuosiuose,...

Share Button
0

Patirtis

Netgi išsakyta ar aptarta, ši patirtis nėra nei individuali, nei kolektyvinė. Juk ji – individuali tik santykinai, metaforiškai, tokia prasme, kokią, tarkim, skrisdamas lėktuvu ar gyvendamas priemiestyje, išsakau: mano lėktuvas, mano priemiestis. Aš esu...

Share Button
0

Apie skirtingas filosofijos rūšis

Moralės filosofija, arba žmogaus prigimties mokslas, gali būti traktuojama dviem skirtingais būdais – kiekvienas iš jų turi savų ypatingų pranašumų ir gali prisidėti prie žmonijos sudominimo, mokymo ir tobulinimo. Vieno iš jų požiūriu, žmogus...

Share Button
0

Tiesa

Henia nedelsdamas pareiškė, kad bet kokią filosofiją, turiniu susietą su realiu gyvenimu, jis kategoriškai atmeta kaip netikrą. Žinoma, aš negalėjau to suvokti, nes tada aš vis dar rėmiausi naivia vokiečių-rusų filosofų prielaida, kad viskas...

Share Button
0

Mechaninio gyvenimo nutraukimo pradžia

Pagalvok, tu – žmogus, bet kvailas kaip nesąmoningas daiktas, tačiau galintis tarnauti kokiam nors sąmoningam tikslui – tarsi raktas ar kastuvas. Paskui kažkas atsitinka, ir tu tikrai pradedi suprasti, jog esi kvailas – kaip...

Share Button
0

1950-09-23

Voveraitė indukcijos būdu neišveda, kad ir kitai žiemai reikės atsargų. Ir lygiai taip pat mažai mums reikia indukcijos dėsnio, kad pateisintume savo veiksmus bei numatymus. Aš žinau ne tik tai, kad Žemė egzistavo ilgai...

Share Button
0

Kas yra autoritetas?

Kad išvengtume nesusipratimų, pavadinime gal būtų buvę išmintingiau kelti klausimą šitaip: kas buvo – o ne kas yra – autoritetas? Juk aš tvirtinu, kad mums rūpi ir mes turime teisę kelti šį klausimą dėl...

Share Button
0

Dešimtasis laiškas

Taigi jūs pritariate man, ir mano ankstesnių laiškų turinys jus jau įtikino, kad žmogus gali nutolti nuo savo paskirties dviem priešingom kryptim, kad mūsų laikai iš tikrųjų pasuko į abu klystkelius ir, viena vertus,...

Share Button
0

Bendrasis grynojo proto uždavinys

Būtų labai daug laimėta, jei daugybę tyrinėjimų būtų galima apimti vienintelio uždavinio formule. Tiksliai šitai apibrėžę, mes palengvintume darbą ne tik sau, bet ir kiekvienam kitam, kuris panorėtų patikrinti, ar mes įvykdėme savo sumanymus,...

Share Button
0

Modernizmas versus postmodernizmas

Kai „postmodernizmo“ tema yra svarstoma „dekonstruktyvistų“ ratuose, tampa privaloma – tai lyg gerų manierų ženklas – pradėti nuo negatyvios nuorodos į Habermasą, išlaikant tam tikrą distanciją jo atžvilgiu. Nors ir neatsisakydami šio įpročio, norėtume...

Share Button
0

Žmogaus būtis yra tapimas žmogumi

Kas yra žmogus? Fiziologija jį tiria kaip kūną, psichologija – kaip sielą, sociologija – kaip visuomeninę būtybę. Mes regime žmogų kaip natūrą, kurią pažįstame kaip ir kitų gyvūnų natūrą, ir kaip istoriją, kurią pažįstame...

Share Button
0

Diskurso tvarka

Štai tokios yra užduotys arba, tikriau, keletas temų, kreipsiančių mano tyrinėjimus, kurių norėčiau imtis. Galima iš karto paminėti kai kuriuos metodui keliamus reikalavimus. Pirmiausia, apvertimo principas: ten, kur tradiciškai manoma esant diskursų šaltinį, jų...

Share Button
0

Informacija ir triukšmas

Mes komunikuojame, kalbėdami akis į akį ir telefonu, taip pat įrašę, parašę arba išspausdinę žodžius. Per juos perteikiame informaciją kalbos kodais. Taip pat perteikiame informaciją ir kūno judesių kalba – gestais, pozomis, veido išraiška,...

Share Button
0

Du karaliai ir du labirintai

Patikimi žmonės pasakoja, – o kita težino Alachas, – kad senų senovėje Babiloną valdė karalius, kuris, sukvietęs savo statytojus ir burtininkus, liepė pastatyti tokį klaidų ir pinklų labirintą, jog patys protingiausieji bijojo į jį...

Share Button
0

Ženklai

Kiekvienas iš mūsų nešioja šarvus, kurių paskirtis – saugoti mus nuo ženklų. Ženklai nuolatos mus ištinka; gyventi reiškia būti tuo, į kurį kreipiamasi. Mes turime tik priimti, tik išgirsti tą kreipinį. Tačiau rizika mums...

Share Button
0

KETURIOS PRASMĖS RŪŠYS

Kokiais ypatumais gali pasižymėti prasmė kaip kategorija arba atskiros prasmės? Pateikiame keturis galimus atsakymus, kurie neturi jokių paralelių fizikoje ir tik labai nedaug – biologijoje. Pirma, žmonių veiksmai turi reikšmę, arba prasmę. Jie įkūnija...

Share Button
0

Prasmės organas

Bet prasmę ne tik reikia, ją ir galima atrasti: jos ieškantį žmogų veda sąžinė. Trumpai tariant, sąžinė yra prasmės organas. Galėtume ją apibrėžti kaip žmogaus gebėjimą apčiuopti tą vienatinę ir vienkartinę prasmę, kuri slypi...

Share Button
0

PIRMOJI MEDITACIJA. § 11 Psichologinis ir transcendentalinis Aš. Pasaulio transcendencija

Jei griežtai laikysiuosi to, kas mano, medituojančiojo žvilgsniui atsiveria per laisvą eiroxy patyrimą pasaulio būties atžvilgiu, tai pastebėsiu reikšmingą faktą, būtent – kad mano paties ir mano gyvenimo buvimo galiojimas lieka nepajudinamas, nepriklausomai nuo...

Share Button