Author: filotope

0

Televizija

Lyginant televiziją su radijui, neužtenka matyti vien kiekybinius skirtumus. Kitaip tariant, televizija neapibrėžiama kaip rodantis radijas. M. McLuhanas (2003) televiziją laikė „vėsia“, o radiją – „karšta“ mediją. Kitaip sakant, jos skiriasi kokybiškai: televizija tenkinasi...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Oportunizmas

Oportunitas lotyniškai – „palanki, patogi padėtis“. Antai žurnalistas sako: blogai padariau laikraštyje apšmeiždamas firmą, ji mane paduos į teismą, galiu būti nubaustas. Tad žurnalistas oportunistas. Juo nebūtų, jei sakytų: blogai pasielgiau, juk šmeižti –...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Menai ir antikvariatas

Menai ir antikvariatas – savitas derinys. Menai yra labai tradicinė ir sena kūrybinių industrijų sritis, plėtojama tiek pat, kiek egzistuoja žmogus (prisiminkime urvinių žmonių piešinius, kurie turėjo ne tik estetinę, bet ir maginę bei...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Pakantos ribos

Iš patirties žinome, kad pakanta ne beribė. Šių ribų veiksniai vieni subjektyvūs, individualūs, kiti objektyvūs. Kai nemalonumai virsta skausmu, kančia, tai ne kiekvienas sutinka kentėti, kančių priežastį stengiamasi pašalinti. Individualius veiksnius nusako asmens psichinė...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Konformizmo ir tolerancijos santykis

Conformo lotyniškai – „suteikiu pavidalą“. Konformizmo termino kilmė susijusi su Bažnyčios istorija. XVII a. Anglijoje konformistais vadinti anglikonų bažnyčios nariai, o nekonformistais – anglikonų bažnyčios priešininkai. Termino „konformizmas“ šiuolaikinė reikšmė jau kitokia. Plačiąja prasme...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Radijas

Radijas ir televizija dažnai vadinami žiniasklaidos priemonėmis. Radijas, atsiradęs palyginti neseniai, jau yra tapęs tradicine kūrybinių industrijų sritimi, tradicine mediją, kurios lyginamoji dalis medijų šeimoje mažėja, ji užgožta tokių medijų, kaip televizija ir internetas....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kūrybos visuomenės principai

Cavesas (2002) kalba apie šešis kūrybinių industrijų ekonominius principus, kuriuos galima laikyti ir kūrybos visuomenės principais: 1) niekas nežino – kūryboje niekas niekada nežino, ar bus sukurtas produktas ar ne, kokią jis turės paklausą....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Dirbtiniai Rojai

Mažai tikėtina, kad žmonija kada nors pajėgs verstis be Dirbtinių Rojų. Daugumos žmonių gyvenimai blogiausiu atveju teikia tiek daug skausmo, o geriausiu – yra tokie monotoniški, skurdūs bei riboti, kad postūmis pabėgti, ilgesys išeiti...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Apie Save ir Kitą

Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai, kas nesu aš, šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą. /…/ Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Apie cukrinių avinėlių kartą

Plokščias vaizdas nužudo gyvą pasaulį, atimdamas iš jo gelmę. Mūsų akis, ausis ir kitas jusles kas akimirką šturmuoja milijoninės pasaulio pamėklių armijos. Tačiau šios armijos nesurikiuotos. Jos primena laukinių ordas. Raiškiausias pavyzdys – televizijos...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Istoriška garbė

Pagrindinis kilmingumo bruožas – reiklumas sau, pareiga, o ne privilegijos. Asmeninės teisės arba privilegijos – ne pasyvi nuosavybė, ne dovana, o jo savininko asmeninių pastangų rezultatas. Bendrosios teisės, pavyzdžiui, „žmogaus ir piliečio teisės“, yra...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Akmuo ant tako

Tai istorija apie penkis žmones, keliaujančius tamsią naktį taku. Pirmasis keleivis, pastebėjęs akmenį ir pajutęs, kad atsirišo jo bato raištelis, pasidėjo ant akmens koją, užsirišo batą ir nuėjo toliau. Antrasis, ėjęs iš paskos, nepastebėjo...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kuris žmogus buvo laisvas?

Kartą Sokratas slampinėjo Atėnų gatvėmis ieškodamas aukos, su kuria galėtų aptarti naujienas, praėjusią naktį jam pašnibždėtas jo plepio demono. Ir kaip nustebo Atėnų gylys išgirdęs, kad jį kažkas šaukia vardu. Atsisukęs išvydo žmogų, apsirengusį...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Meilės diskurso fragmentai

Roland Barthes „Meilės diskurso fragmentai“ (2016) Leidykla: Žara Ši knyga (pranc. Fragments d’un discours amoreux; 1977 m.) – įsimylėjėlių simbolis, kuris nors nepastovus ženklas ir joks meilės įrodymas, Prancūzijoje tradiciškai įteikiamas tam/tai, kuriam/-iai esi...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Timas Petraitis apie egzistencinės krypties psichoterapiją ir filosofiją

Teigiama, kad egzistencinė psichologija glaudžiai susijusi su egzistencializmo filosofija, o Jūs esate šios krypties psichoterapeutas. PsiDi’16 renginyje minėjote, kad jūsų klientas neprivalo būti filosofas, todėl klausimą apversiu: „kiek“ šios psichologijos šakos atstovas yra filosofas?...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Dialektika

Formalus filosofavimas dialektiką traktuoja kaip meną sujaukti vaizdinius arba taip pat ir sąvokas, parodyti juose glūdintį nieką, todėl jos rezultatas visada yra neigiamas. Su tokia dialektika dažnai susiduriame Platono filosofijoje, ir jo veikiau sokratiškuosiuose,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Patirtis

Netgi išsakyta ar aptarta, ši patirtis nėra nei individuali, nei kolektyvinė. Juk ji – individuali tik santykinai, metaforiškai, tokia prasme, kokią, tarkim, skrisdamas lėktuvu ar gyvendamas priemiestyje, išsakau: mano lėktuvas, mano priemiestis. Aš esu...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Apie skirtingas filosofijos rūšis

Moralės filosofija, arba žmogaus prigimties mokslas, gali būti traktuojama dviem skirtingais būdais – kiekvienas iš jų turi savų ypatingų pranašumų ir gali prisidėti prie žmonijos sudominimo, mokymo ir tobulinimo. Vieno iš jų požiūriu, žmogus...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tiesa

Henia nedelsdamas pareiškė, kad bet kokią filosofiją, turiniu susietą su realiu gyvenimu, jis kategoriškai atmeta kaip netikrą. Žinoma, aš negalėjau to suvokti, nes tada aš vis dar rėmiausi naivia vokiečių-rusų filosofų prielaida, kad viskas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Mechaninio gyvenimo nutraukimo pradžia

Pagalvok, tu – žmogus, bet kvailas kaip nesąmoningas daiktas, tačiau galintis tarnauti kokiam nors sąmoningam tikslui – tarsi raktas ar kastuvas. Paskui kažkas atsitinka, ir tu tikrai pradedi suprasti, jog esi kvailas – kaip...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

1950-09-23

Voveraitė indukcijos būdu neišveda, kad ir kitai žiemai reikės atsargų. Ir lygiai taip pat mažai mums reikia indukcijos dėsnio, kad pateisintume savo veiksmus bei numatymus. Aš žinau ne tik tai, kad Žemė egzistavo ilgai...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kas yra autoritetas?

Kad išvengtume nesusipratimų, pavadinime gal būtų buvę išmintingiau kelti klausimą šitaip: kas buvo – o ne kas yra – autoritetas? Juk aš tvirtinu, kad mums rūpi ir mes turime teisę kelti šį klausimą dėl...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Dešimtasis laiškas

Taigi jūs pritariate man, ir mano ankstesnių laiškų turinys jus jau įtikino, kad žmogus gali nutolti nuo savo paskirties dviem priešingom kryptim, kad mūsų laikai iš tikrųjų pasuko į abu klystkelius ir, viena vertus,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Bendrasis grynojo proto uždavinys

Būtų labai daug laimėta, jei daugybę tyrinėjimų būtų galima apimti vienintelio uždavinio formule. Tiksliai šitai apibrėžę, mes palengvintume darbą ne tik sau, bet ir kiekvienam kitam, kuris panorėtų patikrinti, ar mes įvykdėme savo sumanymus,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Modernizmas versus postmodernizmas

Kai „postmodernizmo“ tema yra svarstoma „dekonstruktyvistų“ ratuose, tampa privaloma – tai lyg gerų manierų ženklas – pradėti nuo negatyvios nuorodos į Habermasą, išlaikant tam tikrą distanciją jo atžvilgiu. Nors ir neatsisakydami šio įpročio, norėtume...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Žmogaus būtis yra tapimas žmogumi

Kas yra žmogus? Fiziologija jį tiria kaip kūną, psichologija – kaip sielą, sociologija – kaip visuomeninę būtybę. Mes regime žmogų kaip natūrą, kurią pažįstame kaip ir kitų gyvūnų natūrą, ir kaip istoriją, kurią pažįstame...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Diskurso tvarka

Štai tokios yra užduotys arba, tikriau, keletas temų, kreipsiančių mano tyrinėjimus, kurių norėčiau imtis. Galima iš karto paminėti kai kuriuos metodui keliamus reikalavimus. Pirmiausia, apvertimo principas: ten, kur tradiciškai manoma esant diskursų šaltinį, jų...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Informacija ir triukšmas

Mes komunikuojame, kalbėdami akis į akį ir telefonu, taip pat įrašę, parašę arba išspausdinę žodžius. Per juos perteikiame informaciją kalbos kodais. Taip pat perteikiame informaciją ir kūno judesių kalba – gestais, pozomis, veido išraiška,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Du karaliai ir du labirintai

Patikimi žmonės pasakoja, – o kita težino Alachas, – kad senų senovėje Babiloną valdė karalius, kuris, sukvietęs savo statytojus ir burtininkus, liepė pastatyti tokį klaidų ir pinklų labirintą, jog patys protingiausieji bijojo į jį...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Ženklai

Kiekvienas iš mūsų nešioja šarvus, kurių paskirtis – saugoti mus nuo ženklų. Ženklai nuolatos mus ištinka; gyventi reiškia būti tuo, į kurį kreipiamasi. Mes turime tik priimti, tik išgirsti tą kreipinį. Tačiau rizika mums...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

KETURIOS PRASMĖS RŪŠYS

Kokiais ypatumais gali pasižymėti prasmė kaip kategorija arba atskiros prasmės? Pateikiame keturis galimus atsakymus, kurie neturi jokių paralelių fizikoje ir tik labai nedaug – biologijoje. Pirma, žmonių veiksmai turi reikšmę, arba prasmę. Jie įkūnija...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Prasmės organas

Bet prasmę ne tik reikia, ją ir galima atrasti: jos ieškantį žmogų veda sąžinė. Trumpai tariant, sąžinė yra prasmės organas. Galėtume ją apibrėžti kaip žmogaus gebėjimą apčiuopti tą vienatinę ir vienkartinę prasmę, kuri slypi...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Mokslinio žinojimo pragmatika

Palyginę šią pragmatiką su naratyvinio žinojimo pragmatika, pastebėtume keletą ypatybių: Moksliniam žinojimui priimtinas tik vienas kalbinis žaidimas – denotacija, o kiti atmestini. Pasakymo tinkamumo kriterijus yra jo tiesos reikšmė. Žinoma, yra ir kitokių pasakymų...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Gražbylių kalbos. Kvailumo nepaslėpsi

Nenorėčiau, kad mane įtartumėt potroškiu viešai paro­dyti savo gabumus, ko siekia daugelis įgudusių gražbylių. Juk jie – dalykas žinomas! – prakaituoja trisdešimt metų, sudarydami vieną kalbą (jei tik iš ko kito nepasisavintą), o paskui...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Kritinio santykio su praeitimi nekritiškumo problema F. Nietzsche‘s filososfijoje

Gyvename kritinio mąstymo reikalaujančiame pasaulyje, kuriame būtinybe tapęs tariamai kritinis žvilgsnis vis dažniau tampa dogmatinių įsitikinimų pagrindu. Iš tiesų gyvename tokio kritinio mąstymo pertekliaus amžiuje. Mat kiekvienas turi teisę kritikuoti ką užsigeidęs, o bet...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Idealūs tipai

– … Pasaulyje yra tik kretinai, kvėšos, kvailiai ir bepročiai. – Ar dar kas nors lieka? – Taip, mudu. Ar bent jau aš, kad neįžeisčiau. Taigi, gerai įsižiūrėjus, kiekvienas priklauso kuriai nors iš šių...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Mirtis yra gyvo žmogaus privilegija

– Kiek čia daug būtybių, kurioms netgi nebuvo lemta gimti šiame pasaulyje. – Žodžiai nuskambėjo kaip tyla, įausta į pokylio šurmulį ir išsprogdinusi jį į tūkstančius dalelių. Marilė pažvelgė į mane susidomėjusi. – Jūs...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Nepadori filosofija

Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tomo Venclovos poezijos skaitymo metodai lietuvių poetų kūryboje

Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Levino nepavadinsi neokantininku

Levino filosofijos interpretatoriai postuluoja, jog Levino mąstymas yra artimas Kanto filosofijai. Šio rašinio tikslas yra atskleisti, kad paminėtus mąstytojus vienija tik ta pati filosofijos kryptis, t.y. taikomoji jos reikšmė per etiką, tačiau šių filosofų...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Mitinės sąmonės galia

Šio rašinio tema yra įkvėpta Joseph‘o Campbell‘o (1904–1987) filmų serijos „Mito galia“ (1987) peržiūros, susiejant ją su Jurgos Ivanauskaitės budizmo, Himalajų kultūros kelionių studijomis, su C. G. Jungo, su psichoanalitikės Clarissos Pinkolos Estés atradimais,...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
1

Wittgensteino fenomenas filosofijoje

Ludwigas Wittgensteinas galėtų būti filosofu-pavyzdžiu, kurio požiūrių evoliucijos raida, gebėjimas pakeisti savo nuostatas  į tikrovės ir kalbos santykį, liudija filosofo augimą išmintimi ir parodo, jog išmintis yra kažkas daugiau nei proto guvumas ar neįprastas...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

  Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Tik po Jūsų, pone… prašom, pirma manęs

Žemiau pateikta kelių Emmanuelio Levino įžvalgų iš veikalo „Totalybė ir begalybė“ interpretacija.  Levinas rašo: „Atskira būtybė gali užsisklęsti savame egoizme, įtvirtindama savo izoliaciją. Ir šis gebėjimas užmiršti apie Kito transcendenciją – nebaudžiamai išvaryti iš...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Prisiminimai apie dabartį

  Retai pastebime, kad esama dviejų būdų įeiti į tą pačią vietą, kurioje sutelktas prisiminimas, arba tai, ką pats Algimantas Kunčius vadina lotynišku žodžiu reminiscencijos. Vienas, pats banaliausias, labiausiai nuzulintas, bet lyg ir savaime...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
0

Savijautos, kad esi esinių visumos viduje

Kad ir kokia atrodytų suskaldyta kasdienybė, ji visada, nors ir blyškiai, esinį įstato į „visumos“ vienybę. Net tada ir kaip tik tada, kai mes neesame tiesiogiai užsiėmę daiktais ir savimi, ši „visuma“ mus ir...

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •