Author: filotope

0

Filosofo savybės

7 faktai apie savybes, kurias Platonas laikė privalomomis filosofui. Graikų filosofas Platonas buvo ir graikų filologas – galbūt net pats didžiausias, nes iškėlė keletą filologinių klausimų, kurie aktualūs iki šių dienų ir kurių niekas...

0

„Melancholiškos moters“ vaizdinio istorija

XVI-XVII a. literatūroje ir mene vyravo melancholiškos moters įvaizdis. Moteriška gamta buvo suvokiama Hipokrato antikinės humoralinės teorijos kontekste. Remiantis šia teorija, žmogaus temperamentą apibrėžia keturi pagrindiniai skysčiai: gleivės, kraujas, geltonoji tulžis ir juodoji tulžis....

0

Kodėl žmogus bando pakeisti savo kūną?

Žmogaus kūnas – tai ne tik mūsų sąmonės biologinis apvalkalas. Jis turi socialines-kultūrines prasmes ir atlieka tam tikras kultūrines funkcijas. Būtent su tuo ir susijęs žmogaus noras pakeisti save. Santykis su savo kūnu, jo...

3

Daugialypė asmenybė

„Dvilypė asmenybė“: Ar egzistuoja tokia liga, kiek ji išplitusi ir kaip gydytojai diagnozuoja disociacijos sutrikimą? Disociatyvus tapatybės sutrikimas (arba skilimas į kelias asmenybes) suprantamas kaip psichikos sutrikimų kompleksas: dalinis atminties praradimas, pažeistas suvokimas, asmeninio...

0

Įvadas į budizmo filosofijos studijas

Aleksandras Piatigorskij „Įvadas į budizmo filosofijos studijas“ (2017) Leidykla: Sofoklis „Įvado į budizmo filosofijos studijas“ autorius Aleksandras Piatigorskis (1929.01.30, Maskva- 2009.10.25, Londonas) – ryški asmenybė. Garsėjo kaip sovietų disidentas, įžymus rusų filosofas, semiotikas, rašytojas, religijotyrininkas,...

0

Autoritetas

Autoritetą pateisinantys argumentai sako: žmonės ieško tikrų autoritetų ir gyvena su jais kaip savaime suprantamais. Autoritetų neigimas gali būti patogi pozicija tik išpažįstantiems visišką moralinį, politinį ir kitokį reliatyvizmą. Nesant paklusimo autoritetams, kiltų anarchija...

0

Televizija

Lyginant televiziją su radijui, neužtenka matyti vien kiekybinius skirtumus. Kitaip tariant, televizija neapibrėžiama kaip rodantis radijas. M. McLuhanas (2003) televiziją laikė „vėsia“, o radiją – „karšta“ mediją. Kitaip sakant, jos skiriasi kokybiškai: televizija tenkinasi...

0

Oportunizmas

Oportunitas lotyniškai – „palanki, patogi padėtis“. Antai žurnalistas sako: blogai padariau laikraštyje apšmeiždamas firmą, ji mane paduos į teismą, galiu būti nubaustas. Tad žurnalistas oportunistas. Juo nebūtų, jei sakytų: blogai pasielgiau, juk šmeižti –...

0

Menai ir antikvariatas

Menai ir antikvariatas – savitas derinys. Menai yra labai tradicinė ir sena kūrybinių industrijų sritis, plėtojama tiek pat, kiek egzistuoja žmogus (prisiminkime urvinių žmonių piešinius, kurie turėjo ne tik estetinę, bet ir maginę bei...

0

Pakantos ribos

Iš patirties žinome, kad pakanta ne beribė. Šių ribų veiksniai vieni subjektyvūs, individualūs, kiti objektyvūs. Kai nemalonumai virsta skausmu, kančia, tai ne kiekvienas sutinka kentėti, kančių priežastį stengiamasi pašalinti. Individualius veiksnius nusako asmens psichinė...

0

Konformizmo ir tolerancijos santykis

Conformo lotyniškai – „suteikiu pavidalą“. Konformizmo termino kilmė susijusi su Bažnyčios istorija. XVII a. Anglijoje konformistais vadinti anglikonų bažnyčios nariai, o nekonformistais – anglikonų bažnyčios priešininkai. Termino „konformizmas“ šiuolaikinė reikšmė jau kitokia. Plačiąja prasme...

0

Radijas

Radijas ir televizija dažnai vadinami žiniasklaidos priemonėmis. Radijas, atsiradęs palyginti neseniai, jau yra tapęs tradicine kūrybinių industrijų sritimi, tradicine mediją, kurios lyginamoji dalis medijų šeimoje mažėja, ji užgožta tokių medijų, kaip televizija ir internetas....

0

Kūrybos visuomenės principai

Cavesas (2002) kalba apie šešis kūrybinių industrijų ekonominius principus, kuriuos galima laikyti ir kūrybos visuomenės principais: 1) niekas nežino – kūryboje niekas niekada nežino, ar bus sukurtas produktas ar ne, kokią jis turės paklausą....

0

Dirbtiniai Rojai

Mažai tikėtina, kad žmonija kada nors pajėgs verstis be Dirbtinių Rojų. Daugumos žmonių gyvenimai blogiausiu atveju teikia tiek daug skausmo, o geriausiu – yra tokie monotoniški, skurdūs bei riboti, kad postūmis pabėgti, ilgesys išeiti...

0

Apie Save ir Kitą

Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai, kas nesu aš, šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą. /…/ Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems...

0

Apie cukrinių avinėlių kartą

Plokščias vaizdas nužudo gyvą pasaulį, atimdamas iš jo gelmę. Mūsų akis, ausis ir kitas jusles kas akimirką šturmuoja milijoninės pasaulio pamėklių armijos. Tačiau šios armijos nesurikiuotos. Jos primena laukinių ordas. Raiškiausias pavyzdys – televizijos...

0

Istoriška garbė

Pagrindinis kilmingumo bruožas – reiklumas sau, pareiga, o ne privilegijos. Asmeninės teisės arba privilegijos – ne pasyvi nuosavybė, ne dovana, o jo savininko asmeninių pastangų rezultatas. Bendrosios teisės, pavyzdžiui, „žmogaus ir piliečio teisės“, yra...

0

Akmuo ant tako

Tai istorija apie penkis žmones, keliaujančius tamsią naktį taku. Pirmasis keleivis, pastebėjęs akmenį ir pajutęs, kad atsirišo jo bato raištelis, pasidėjo ant akmens koją, užsirišo batą ir nuėjo toliau. Antrasis, ėjęs iš paskos, nepastebėjo...

0

Kuris žmogus buvo laisvas?

Kartą Sokratas slampinėjo Atėnų gatvėmis ieškodamas aukos, su kuria galėtų aptarti naujienas, praėjusią naktį jam pašnibždėtas jo plepio demono. Ir kaip nustebo Atėnų gylys išgirdęs, kad jį kažkas šaukia vardu. Atsisukęs išvydo žmogų, apsirengusį...

0

Meilės diskurso fragmentai

Roland Barthes „Meilės diskurso fragmentai“ (2016) Leidykla: Žara Ši knyga (pranc. Fragments d’un discours amoreux; 1977 m.) – įsimylėjėlių simbolis, kuris nors nepastovus ženklas ir joks meilės įrodymas, Prancūzijoje tradiciškai įteikiamas tam/tai, kuriam/-iai esi...

0

Timas Petraitis apie egzistencinės krypties psichoterapiją ir filosofiją

Teigiama, kad egzistencinė psichologija glaudžiai susijusi su egzistencializmo filosofija, o Jūs esate šios krypties psichoterapeutas. PsiDi’16 renginyje minėjote, kad jūsų klientas neprivalo būti filosofas, todėl klausimą apversiu: „kiek“ šios psichologijos šakos atstovas yra filosofas?...

0

Dialektika

Formalus filosofavimas dialektiką traktuoja kaip meną sujaukti vaizdinius arba taip pat ir sąvokas, parodyti juose glūdintį nieką, todėl jos rezultatas visada yra neigiamas. Su tokia dialektika dažnai susiduriame Platono filosofijoje, ir jo veikiau sokratiškuosiuose,...

0

Patirtis

Netgi išsakyta ar aptarta, ši patirtis nėra nei individuali, nei kolektyvinė. Juk ji – individuali tik santykinai, metaforiškai, tokia prasme, kokią, tarkim, skrisdamas lėktuvu ar gyvendamas priemiestyje, išsakau: mano lėktuvas, mano priemiestis. Aš esu...

0

Apie skirtingas filosofijos rūšis

Moralės filosofija, arba žmogaus prigimties mokslas, gali būti traktuojama dviem skirtingais būdais – kiekvienas iš jų turi savų ypatingų pranašumų ir gali prisidėti prie žmonijos sudominimo, mokymo ir tobulinimo. Vieno iš jų požiūriu, žmogus...

0

Tiesa

Henia nedelsdamas pareiškė, kad bet kokią filosofiją, turiniu susietą su realiu gyvenimu, jis kategoriškai atmeta kaip netikrą. Žinoma, aš negalėjau to suvokti, nes tada aš vis dar rėmiausi naivia vokiečių-rusų filosofų prielaida, kad viskas...

0

Mechaninio gyvenimo nutraukimo pradžia

Pagalvok, tu – žmogus, bet kvailas kaip nesąmoningas daiktas, tačiau galintis tarnauti kokiam nors sąmoningam tikslui – tarsi raktas ar kastuvas. Paskui kažkas atsitinka, ir tu tikrai pradedi suprasti, jog esi kvailas – kaip...

0

1950-09-23

Voveraitė indukcijos būdu neišveda, kad ir kitai žiemai reikės atsargų. Ir lygiai taip pat mažai mums reikia indukcijos dėsnio, kad pateisintume savo veiksmus bei numatymus. Aš žinau ne tik tai, kad Žemė egzistavo ilgai...

0

Kas yra autoritetas?

Kad išvengtume nesusipratimų, pavadinime gal būtų buvę išmintingiau kelti klausimą šitaip: kas buvo – o ne kas yra – autoritetas? Juk aš tvirtinu, kad mums rūpi ir mes turime teisę kelti šį klausimą dėl...

0

Dešimtasis laiškas

Taigi jūs pritariate man, ir mano ankstesnių laiškų turinys jus jau įtikino, kad žmogus gali nutolti nuo savo paskirties dviem priešingom kryptim, kad mūsų laikai iš tikrųjų pasuko į abu klystkelius ir, viena vertus,...

0

Bendrasis grynojo proto uždavinys

Būtų labai daug laimėta, jei daugybę tyrinėjimų būtų galima apimti vienintelio uždavinio formule. Tiksliai šitai apibrėžę, mes palengvintume darbą ne tik sau, bet ir kiekvienam kitam, kuris panorėtų patikrinti, ar mes įvykdėme savo sumanymus,...

0

Žmogaus būtis yra tapimas žmogumi

Kas yra žmogus? Fiziologija jį tiria kaip kūną, psichologija – kaip sielą, sociologija – kaip visuomeninę būtybę. Mes regime žmogų kaip natūrą, kurią pažįstame kaip ir kitų gyvūnų natūrą, ir kaip istoriją, kurią pažįstame...

0

Diskurso tvarka

Štai tokios yra užduotys arba, tikriau, keletas temų, kreipsiančių mano tyrinėjimus, kurių norėčiau imtis. Galima iš karto paminėti kai kuriuos metodui keliamus reikalavimus. Pirmiausia, apvertimo principas: ten, kur tradiciškai manoma esant diskursų šaltinį, jų...

0

Informacija ir triukšmas

Mes komunikuojame, kalbėdami akis į akį ir telefonu, taip pat įrašę, parašę arba išspausdinę žodžius. Per juos perteikiame informaciją kalbos kodais. Taip pat perteikiame informaciją ir kūno judesių kalba – gestais, pozomis, veido išraiška,...

0

Du karaliai ir du labirintai

Patikimi žmonės pasakoja, – o kita težino Alachas, – kad senų senovėje Babiloną valdė karalius, kuris, sukvietęs savo statytojus ir burtininkus, liepė pastatyti tokį klaidų ir pinklų labirintą, jog patys protingiausieji bijojo į jį...

0

Ženklai

Kiekvienas iš mūsų nešioja šarvus, kurių paskirtis – saugoti mus nuo ženklų. Ženklai nuolatos mus ištinka; gyventi reiškia būti tuo, į kurį kreipiamasi. Mes turime tik priimti, tik išgirsti tą kreipinį. Tačiau rizika mums...

0

KETURIOS PRASMĖS RŪŠYS

Kokiais ypatumais gali pasižymėti prasmė kaip kategorija arba atskiros prasmės? Pateikiame keturis galimus atsakymus, kurie neturi jokių paralelių fizikoje ir tik labai nedaug – biologijoje. Pirma, žmonių veiksmai turi reikšmę, arba prasmę. Jie įkūnija...

0

Prasmės organas

Bet prasmę ne tik reikia, ją ir galima atrasti: jos ieškantį žmogų veda sąžinė. Trumpai tariant, sąžinė yra prasmės organas. Galėtume ją apibrėžti kaip žmogaus gebėjimą apčiuopti tą vienatinę ir vienkartinę prasmę, kuri slypi...

0

Mokslinio žinojimo pragmatika

Palyginę šią pragmatiką su naratyvinio žinojimo pragmatika, pastebėtume keletą ypatybių: Moksliniam žinojimui priimtinas tik vienas kalbinis žaidimas – denotacija, o kiti atmestini. Pasakymo tinkamumo kriterijus yra jo tiesos reikšmė. Žinoma, yra ir kitokių pasakymų...

0

Gražbylių kalbos. Kvailumo nepaslėpsi

Nenorėčiau, kad mane įtartumėt potroškiu viešai paro­dyti savo gabumus, ko siekia daugelis įgudusių gražbylių. Juk jie – dalykas žinomas! – prakaituoja trisdešimt metų, sudarydami vieną kalbą (jei tik iš ko kito nepasisavintą), o paskui...

0

Idealūs tipai

– … Pasaulyje yra tik kretinai, kvėšos, kvailiai ir bepročiai. – Ar dar kas nors lieka? – Taip, mudu. Ar bent jau aš, kad neįžeisčiau. Taigi, gerai įsižiūrėjus, kiekvienas priklauso kuriai nors iš šių...

0

Nepadori filosofija

Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....

0

Tomo Venclovos poezijos skaitymo metodai lietuvių poetų kūryboje

Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip...

0

Levino nepavadinsi neokantininku

Levino filosofijos interpretatoriai postuluoja, jog Levino mąstymas yra artimas Kanto filosofijai. Šio rašinio tikslas yra atskleisti, kad paminėtus mąstytojus vienija tik ta pati filosofijos kryptis, t.y. taikomoji jos reikšmė per etiką, tačiau šių filosofų...