Author: filotope

0

Apie Save ir Kitą

Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai, kas nesu aš, šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą. /…/ Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems...

Share Button
0

Apie cukrinių avinėlių kartą

Plokščias vaizdas nužudo gyvą pasaulį, atimdamas iš jo gelmę. Mūsų akis, ausis ir kitas jusles kas akimirką šturmuoja milijoninės pasaulio pamėklių armijos. Tačiau šios armijos nesurikiuotos. Jos primena laukinių ordas. Raiškiausias pavyzdys – televizijos...

Share Button
0

Istoriška garbė

Pagrindinis kilmingumo bruožas – reiklumas sau, pareiga, o ne privilegijos. Asmeninės teisės arba privilegijos – ne pasyvi nuosavybė, ne dovana, o jo savininko asmeninių pastangų rezultatas. Bendrosios teisės, pavyzdžiui, „žmogaus ir piliečio teisės“, yra...

Share Button
0

Akmuo ant tako

Tai istorija apie penkis žmones, keliaujančius tamsią naktį taku. Pirmasis keleivis, pastebėjęs akmenį ir pajutęs, kad atsirišo jo bato raištelis, pasidėjo ant akmens koją, užsirišo batą ir nuėjo toliau. Antrasis, ėjęs iš paskos, nepastebėjo...

Share Button
0

Kuris žmogus buvo laisvas?

Kartą Sokratas slampinėjo Atėnų gatvėmis ieškodamas aukos, su kuria galėtų aptarti naujienas, praėjusią naktį jam pašnibždėtas jo plepio demono. Ir kaip nustebo Atėnų gylys išgirdęs, kad jį kažkas šaukia vardu. Atsisukęs išvydo žmogų, apsirengusį...

Share Button
0

Meilės diskurso fragmentai

Roland Barthes „Meilės diskurso fragmentai“ (2016) Leidykla: Žara Ši knyga (pranc. Fragments d’un discours amoreux; 1977 m.) – įsimylėjėlių simbolis, kuris nors nepastovus ženklas ir joks meilės įrodymas, Prancūzijoje tradiciškai įteikiamas tam/tai, kuriam/-iai esi...

Share Button
0

Timas Petraitis apie egzistencinės krypties psichoterapiją ir filosofiją

Teigiama, kad egzistencinė psichologija glaudžiai susijusi su egzistencializmo filosofija, o Jūs esate šios krypties psichoterapeutas. PsiDi’16 renginyje minėjote, kad jūsų klientas neprivalo būti filosofas, todėl klausimą apversiu: „kiek“ šios psichologijos šakos atstovas yra filosofas?...

Share Button
0

Dialektika

Formalus filosofavimas dialektiką traktuoja kaip meną sujaukti vaizdinius arba taip pat ir sąvokas, parodyti juose glūdintį nieką, todėl jos rezultatas visada yra neigiamas. Su tokia dialektika dažnai susiduriame Platono filosofijoje, ir jo veikiau sokratiškuosiuose,...

Share Button
0

Patirtis

Netgi išsakyta ar aptarta, ši patirtis nėra nei individuali, nei kolektyvinė. Juk ji – individuali tik santykinai, metaforiškai, tokia prasme, kokią, tarkim, skrisdamas lėktuvu ar gyvendamas priemiestyje, išsakau: mano lėktuvas, mano priemiestis. Aš esu...

Share Button
0

Apie skirtingas filosofijos rūšis

Moralės filosofija, arba žmogaus prigimties mokslas, gali būti traktuojama dviem skirtingais būdais – kiekvienas iš jų turi savų ypatingų pranašumų ir gali prisidėti prie žmonijos sudominimo, mokymo ir tobulinimo. Vieno iš jų požiūriu, žmogus...

Share Button
0

Tiesa

Henia nedelsdamas pareiškė, kad bet kokią filosofiją, turiniu susietą su realiu gyvenimu, jis kategoriškai atmeta kaip netikrą. Žinoma, aš negalėjau to suvokti, nes tada aš vis dar rėmiausi naivia vokiečių-rusų filosofų prielaida, kad viskas...

Share Button
0

Mechaninio gyvenimo nutraukimo pradžia

Pagalvok, tu – žmogus, bet kvailas kaip nesąmoningas daiktas, tačiau galintis tarnauti kokiam nors sąmoningam tikslui – tarsi raktas ar kastuvas. Paskui kažkas atsitinka, ir tu tikrai pradedi suprasti, jog esi kvailas – kaip...

Share Button
0

1950-09-23

Voveraitė indukcijos būdu neišveda, kad ir kitai žiemai reikės atsargų. Ir lygiai taip pat mažai mums reikia indukcijos dėsnio, kad pateisintume savo veiksmus bei numatymus. Aš žinau ne tik tai, kad Žemė egzistavo ilgai...

Share Button
0

Kas yra autoritetas?

Kad išvengtume nesusipratimų, pavadinime gal būtų buvę išmintingiau kelti klausimą šitaip: kas buvo – o ne kas yra – autoritetas? Juk aš tvirtinu, kad mums rūpi ir mes turime teisę kelti šį klausimą dėl...

Share Button
0

Dešimtasis laiškas

Taigi jūs pritariate man, ir mano ankstesnių laiškų turinys jus jau įtikino, kad žmogus gali nutolti nuo savo paskirties dviem priešingom kryptim, kad mūsų laikai iš tikrųjų pasuko į abu klystkelius ir, viena vertus,...

Share Button
0

Bendrasis grynojo proto uždavinys

Būtų labai daug laimėta, jei daugybę tyrinėjimų būtų galima apimti vienintelio uždavinio formule. Tiksliai šitai apibrėžę, mes palengvintume darbą ne tik sau, bet ir kiekvienam kitam, kuris panorėtų patikrinti, ar mes įvykdėme savo sumanymus,...

Share Button
0

Modernizmas versus postmodernizmas

Kai „postmodernizmo“ tema yra svarstoma „dekonstruktyvistų“ ratuose, tampa privaloma – tai lyg gerų manierų ženklas – pradėti nuo negatyvios nuorodos į Habermasą, išlaikant tam tikrą distanciją jo atžvilgiu. Nors ir neatsisakydami šio įpročio, norėtume...

Share Button
0

Žmogaus būtis yra tapimas žmogumi

Kas yra žmogus? Fiziologija jį tiria kaip kūną, psichologija – kaip sielą, sociologija – kaip visuomeninę būtybę. Mes regime žmogų kaip natūrą, kurią pažįstame kaip ir kitų gyvūnų natūrą, ir kaip istoriją, kurią pažįstame...

Share Button
0

Diskurso tvarka

Štai tokios yra užduotys arba, tikriau, keletas temų, kreipsiančių mano tyrinėjimus, kurių norėčiau imtis. Galima iš karto paminėti kai kuriuos metodui keliamus reikalavimus. Pirmiausia, apvertimo principas: ten, kur tradiciškai manoma esant diskursų šaltinį, jų...

Share Button
0

Informacija ir triukšmas

Mes komunikuojame, kalbėdami akis į akį ir telefonu, taip pat įrašę, parašę arba išspausdinę žodžius. Per juos perteikiame informaciją kalbos kodais. Taip pat perteikiame informaciją ir kūno judesių kalba – gestais, pozomis, veido išraiška,...

Share Button
0

Du karaliai ir du labirintai

Patikimi žmonės pasakoja, – o kita težino Alachas, – kad senų senovėje Babiloną valdė karalius, kuris, sukvietęs savo statytojus ir burtininkus, liepė pastatyti tokį klaidų ir pinklų labirintą, jog patys protingiausieji bijojo į jį...

Share Button
0

Ženklai

Kiekvienas iš mūsų nešioja šarvus, kurių paskirtis – saugoti mus nuo ženklų. Ženklai nuolatos mus ištinka; gyventi reiškia būti tuo, į kurį kreipiamasi. Mes turime tik priimti, tik išgirsti tą kreipinį. Tačiau rizika mums...

Share Button
0

KETURIOS PRASMĖS RŪŠYS

Kokiais ypatumais gali pasižymėti prasmė kaip kategorija arba atskiros prasmės? Pateikiame keturis galimus atsakymus, kurie neturi jokių paralelių fizikoje ir tik labai nedaug – biologijoje. Pirma, žmonių veiksmai turi reikšmę, arba prasmę. Jie įkūnija...

Share Button
0

Prasmės organas

Bet prasmę ne tik reikia, ją ir galima atrasti: jos ieškantį žmogų veda sąžinė. Trumpai tariant, sąžinė yra prasmės organas. Galėtume ją apibrėžti kaip žmogaus gebėjimą apčiuopti tą vienatinę ir vienkartinę prasmę, kuri slypi...

Share Button
0

PIRMOJI MEDITACIJA. § 11 Psichologinis ir transcendentalinis Aš. Pasaulio transcendencija

Jei griežtai laikysiuosi to, kas mano, medituojančiojo žvilgsniui atsiveria per laisvą eiroxy patyrimą pasaulio būties atžvilgiu, tai pastebėsiu reikšmingą faktą, būtent – kad mano paties ir mano gyvenimo buvimo galiojimas lieka nepajudinamas, nepriklausomai nuo...

Share Button
0

Istorinė pranašystė ir visuomeninė inžinerija

Kaip nurodėme, istorijos dėsniai (jei juos įmanoma atrasti) leistų numatyti, nors ir ne tiksliausiai ir detaliausiai, net tolimiausius įvykius. Taigi doktrina, kad tikri sociologijos dėsniai yra istoriniai dėsniai (doktrina, daugiausia atsiradusi todėl, jog visuomeninio...

Share Button
0

Mokslinio žinojimo pragmatika

Palyginę šią pragmatiką su naratyvinio žinojimo pragmatika, pastebėtume keletą ypatybių: Moksliniam žinojimui priimtinas tik vienas kalbinis žaidimas – denotacija, o kiti atmestini. Pasakymo tinkamumo kriterijus yra jo tiesos reikšmė. Žinoma, yra ir kitokių pasakymų...

Share Button
0

Gražbylių kalbos. Kvailumo nepaslėpsi

Nenorėčiau, kad mane įtartumėt potroškiu viešai paro­dyti savo gabumus, ko siekia daugelis įgudusių gražbylių. Juk jie – dalykas žinomas! – prakaituoja trisdešimt metų, sudarydami vieną kalbą (jei tik iš ko kito nepasisavintą), o paskui...

Share Button
0

Kritinio santykio su praeitimi nekritiškumo problema F. Nietzsche‘s filososfijoje

Gyvename kritinio mąstymo reikalaujančiame pasaulyje, kuriame būtinybe tapęs tariamai kritinis žvilgsnis vis dažniau tampa dogmatinių įsitikinimų pagrindu. Iš tiesų gyvename tokio kritinio mąstymo pertekliaus amžiuje. Mat kiekvienas turi teisę kritikuoti ką užsigeidęs, o bet...

Share Button
0

Idealūs tipai

– … Pasaulyje yra tik kretinai, kvėšos, kvailiai ir bepročiai. – Ar dar kas nors lieka? – Taip, mudu. Ar bent jau aš, kad neįžeisčiau. Taigi, gerai įsižiūrėjus, kiekvienas priklauso kuriai nors iš šių...

Share Button
0

Mirtis yra gyvo žmogaus privilegija

– Kiek čia daug būtybių, kurioms netgi nebuvo lemta gimti šiame pasaulyje. – Žodžiai nuskambėjo kaip tyla, įausta į pokylio šurmulį ir išsprogdinusi jį į tūkstančius dalelių. Marilė pažvelgė į mane susidomėjusi. – Jūs...

Share Button
0

Vasaros skaitiniai

Šią vasarą nutariau pailsinti savo protelį nuo filosofinių traktatų ir pasinerti į grožinės literatūros labirintus. Skaitymo kelią pradėjau nuo rusų klasiko A. Čechovo apsakymų rinkinio, išleisto Baltų lankų leidyklos, vieno iš jų pavadinimu –...

Share Button
0

Ar įmanoma susapnuoti tai, ko trokštame realiame gyvenime?

Visi esame girdėję apie istorines asmenybes, kurias dideliems darbams pastūmėjo sapnai. Prisiminti galime, kad ir legendą apie garsųjį Gedimino sapną, todėl šis darbo skirsnis skirtas sapno sampratai, kurio pradžioje aptarsime sapną kaip psichoanalitinio tyrimo...

Share Button
0

Nepadori filosofija

Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....

Share Button
0

Tomo Venclovos poezijos skaitymo metodai lietuvių poetų kūryboje

Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip...

Share Button
0

Levino nepavadinsi neokantininku

Levino filosofijos interpretatoriai postuluoja, jog Levino mąstymas yra artimas Kanto filosofijai. Šio rašinio tikslas yra atskleisti, kad paminėtus mąstytojus vienija tik ta pati filosofijos kryptis, t.y. taikomoji jos reikšmė per etiką, tačiau šių filosofų...

Share Button
0

Mitinės sąmonės galia

Šio rašinio tema yra įkvėpta Joseph‘o Campbell‘o (1904–1987) filmų serijos „Mito galia“ (1987) peržiūros, susiejant ją su Jurgos Ivanauskaitės budizmo, Himalajų kultūros kelionių studijomis, su C. G. Jungo, su psichoanalitikės Clarissos Pinkolos Estés atradimais,...

Share Button
2

Wittgensteino fenomenas filosofijoje

Ludwigas Wittgensteinas galėtų būti filosofu-pavyzdžiu, kurio požiūrių evoliucijos raida, gebėjimas pakeisti savo nuostatas  į tikrovės ir kalbos santykį, liudija filosofo augimą išmintimi ir parodo, jog išmintis yra kažkas daugiau nei proto guvumas ar neįprastas...

Share Button
0

Nomadologija: kelionės fenomenas Deleuze’o ir Guatttari šizoanalizėje

  Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...

Share Button
0

Kas yra metafizika?

„Kodėl apskritai yra esinys, o ne priešingai, Niekis?“  – Heideggerio moto-klausimas. Metafizika – tai pirminė filosofija, pirmapradė patirtis, pirmasis žmogaus sąlytis su tuo, kas nėra jis pats – su daiktais, su pasauliu, su kitais...

Share Button
0

Tik po Jūsų, pone… prašom, pirma manęs

Žemiau pateikta kelių Emmanuelio Levino įžvalgų iš veikalo „Totalybė ir begalybė“ interpretacija.  Levinas rašo: „Atskira būtybė gali užsisklęsti savame egoizme, įtvirtindama savo izoliaciją. Ir šis gebėjimas užmiršti apie Kito transcendenciją – nebaudžiamai išvaryti iš...

Share Button
0

Prisiminimai apie dabartį

  Retai pastebime, kad esama dviejų būdų įeiti į tą pačią vietą, kurioje sutelktas prisiminimas, arba tai, ką pats Algimantas Kunčius vadina lotynišku žodžiu reminiscencijos. Vienas, pats banaliausias, labiausiai nuzulintas, bet lyg ir savaime...

Share Button
0

Deleuze’as ir Andrejus Tarkovskis: nuo įspausto laiko prie laiko kristalų

„Laikas nėra mūsų viduje ir visgi tai interioriškumas, kuriame mes egzistuojame ir keičiamės, ir kuriame judame.“ (H. Bergsonas) Keldami klausimą apie laiką, susiduriame su viena iš seniausių ir mįslingiausių filosofinių problemų. Jau viduramžių mąstytojas...

Share Button
0

Ar žmogaus būtyje atsiranda toks nusiteikimas, kuriam pasidavęs jis yra pastatomas prieš patį Nieką?

Taip gali įvykti ir iš tikrųjų įvyksta – nors ir gana retai – tik akimirkomis, pamatinėje baimės (Angst) nuotaikoje. Kalbėdami apie šią baimę, mes turime galvoje ne dažnai pastebimą baikštumą, kuris iš esmės sutampa...

Share Button
0

Savijautos, kad esi esinių visumos viduje

Kad ir kokia atrodytų suskaldyta kasdienybė, ji visada, nors ir blyškiai, esinį įstato į „visumos“ vienybę. Net tada ir kaip tik tada, kai mes neesame tiesiogiai užsiėmę daiktais ir savimi, ši „visuma“ mus ir...

Share Button
0

Gyvenimas

Gyvenimas panašus į rūmą, turintį begalę erdvių kambarių ir ankštų kamarėlių, aibę paprastų ir slaptų koridorių, girgždančių laiptų, troškių užkaborių, drėgnų pripelijusių rūsių ir voratinkliais apžėlusių palėpių. Vienos ertmės gyvenamos, kitos – jau apleistos,...

Share Button
0

Gestas ir moterų kinematografas (Chantal Anne Akerman, Agnès Varda)

Ch. A. Akerman filmas „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23,1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975) kupinas buitinių garsinių vaizdų – žingsnių aido, puodų skambesio, vandentiekio kriokimo, iš dujinės viryklės sklindančio...

Share Button
0

Sensomotorinių saitų irimas P. Pasolini’o kinematografe

„Pavydėjau žmonėms, turintiems Dievą, į jį jie galėjo tvirtai įsikabinti, o aš …  teturėsiu „akis kad verkčiau“.“  (Georges Battaile. Dangaus žydrynė) Sensomotorinių saitų yrimą demonstruoja du skirtingi to paties režisieriaus P. Passolini’o filmai : „Evangelija...

Share Button
0

Arvydas Šliogeris: Ideologija – Grynojo Žodžio stabmeldystė

Iliustracija: Mr TT / Unsplash Hegelis – schemų, absrakčių minčių kūrėjas ir sistemintojas. Jo užmojis – visas filosofines problemas susieti į sistemą ir jas išspręsti vadovaujantis vienu principu ne tik pavyko, bet, manau, ir...

Share Button
0

Tomas Kavaliauskas. Blynų hermeneutika

Ginčų gali kilti svarstant, ar filosofuoti galima apie viską ar tik apie solidžias temas kaip etika, estetika, logika. Žinome Ludwigo Witgensteino ištarą: „Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti“, bet niekas mums netrukdo...

Share Button
0

Bendrųjų tendencijų gydytojams

„Nesgi žinokite, mielieji, kad kiekvienas iš mūsų yra neabejotinai kaltas dėl visų šioje žemėje, ne tiktai todėl, kad mes visi esame kalti, bet kad ir kiekvienas atskirai yra kaltas dėl visų žmonių ir dėl...

Share Button
0

Melancholijos vaidmuo Arvydo Šliogerio filosofijoje

Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...

Share Button
0

Pseudotranscendentų tyrimas: informacinių technologijų poveikis žmogui ir visuomenei

Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...

Share Button
1

Šarlatanizmas Lietuvoje (II dalis)

Kaip žinia, mūsų įspūdžius pagyvina, sustiprina, paryškina netikėtos, nesuplanuotos komiškos situacijos. Kurios pasižymi kartais ne tiek linksmumu, kiek graudumu. To nepavyko išvengti šį kartą „dvasinėje“ savaitgalio išvykoje – festivalyje  „Mandala“ . Tikriausiai daugelis iš mūsų...

Share Button
0

Šarlatanizmas Lietuvoje (I dalis)

Šio straipsnio tema – socialinis fenomenas, apie kurį yra mažai kalbama arba kuris išvis yra nepastebimas. Tai bandymas kritiškai apžvelgti smulkių sektų (sąvoka „sekta“ vartojama įvairiausioms „dvasinėms grupelėms“ apibūdinti) veiklą. Poreikis išsakyti nuomonę šio...

Share Button