C. G. Jungas: nemirtingumas

/…/ neįmanoma įgyti tikro žinojimo ape dalykus, pranokstančius mūsų protą /…/.

/…/ daugumai žmonių labai svarbu manyti, jog jų gyvenimas, praėjus dabartinei egzistencijai, tęsis dar neaišku kiek. Tikėdami tuo jie gyvena protingiau, jaučiasi geriau ir yra ramesni. Juk egzistuosime dar šimtmečius, juk turime neįsivaizduojamai daug laiko! Kam tuomet šis beprasmiškas skubėjimas?

Žinoma, taip mano ne kiekvienas. Esama žmonių, kurie nejaučia nemirtingumo poreikio ir kuriems bjauru įsivaizduoti save, dešimt tūkstančių metų sėdinčius ant debesies ir grojančius arfa! Nemažai esama ir tokių, kuriuos gyvenimas taip nuskriaudė ir kurie taip bjaurisi savąja egzistencija, jog absoliuti pabaiga jiems brangesnė už gyvenimo pratęsimą. Vis dėlto daugeliu atveju nemirtingumo klausimas yra toks aktualus, toks betarpiškas ir toks neišnaikinamas, jog reikia ryžtis mėginti susidaryti kokią nors nuomonę šiuo klausimu. Bet kaip tai įmanoma?

[Jung C. G. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi raštai. 2010. P.390]