Category: Fenomenologinė filosofija

0

ALGIS MICKŪNAS: BAISIOJI GRAŽUOLĖ IR JOS REFLEKSIJOS JĖGA

Susipažinus su moteriškojo grožio aprašymais didžiuosiuose Vakarų tekstuose išaiškėja, jog jie nebuvo daromi rimtai. Negalima pasakyti, kad juose sąmoningai būtų stengiamasi lengvai traktuoti šį dalyką; priešingai – gausybėje tekstų tasai grožis analizuojamas ir preparuojamas....

0

DŽIAUGSMAS

„[G]yvybiškai suderintame pasaulyje, dar nėra skirtumo tarp „šventų“ ir „sekuliarių“ vietų ar įvykių. Viskas yra „švenčiama“, kaip visų gyvybių tarpusavis darnumas, viskas yra „giedama“…“ GYVENIMAS Pirmapradiniame lygyje gyvenimas pasirodo, kaip sąryšis su savimi. Bet...

0

Honkongo universiteto profesorius Saulius Geniušas: Fenomenologija kaip specifinis mąstymo stilius

Rubrikoje”Mano gyvenimo kalba”svečiuojasi Honkoge profesoriaujantis lietuvis filosofas, fenomenologas Saulius Geniušas. Ką galėtų reikšti jūsų kvietimas parašyti “gyvenimo kalbą,” pasidalinti mintimis man rūpima tema – tomis mintimis, kurias, kaip jūs sakote, “būtinai turi išgirsti Kiti”?...

0

Mokslinė konferencija „Šiuolaikinės fenomenologijos problemos ir tyrinėjimai“

Lietuvos fenomenologų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Filosofijos institutu surengė kasmetinę konferenciją, kurioje pristatomos ir diskutuojamos šiuolaikinės fenomenologinių tyrinėjimų temos. Aptariamos jausmų fenomenologijos, erdvės fenomenologijos, bendruomenės fenomenologijos, fenomenologinės psichoterapijos temos. Taip pat diskutuojama apie...

0

Dalius Jonkus: įvadas į fenomenologiją

Foto: Dalius Jonkus (iš asmeninio archyvo) Prof. Dalius Jonkus yra žinomas kaip vienas iš kelių pagrindinių fenomenologinės filosofijos atstovų mūsų krašte, Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas, nuolat skelbiantis straipsnius Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose, aktyviai...

0

Fenomenologija kaip humanitarinių mokslų filosofija (video)

2015 rugsėjo 14 d. Vytauto Didžiojo Univeristete, Marijos Gimbutienės auditorijoje vyko fenomenologo, filosofijos profesoriaus Daliaus Jonkaus paskaita skirta filosofijos idėjų raidos apžvalgai, fenomenologijai, kultūrai, filosofijos istorijai savo nueito profesinio kelio bei ateities planų kontekste....

0

A. Mickūnas „Dualistinės Vakarų metafizikos kritika“ (VI d.)

Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto organizuotas prof. Algio Mickūno paskaitų ciklas [2015 vasario 18-25 d.] skirtas dualistinės Vakarų metafizikos kritikai. Paskutinės dienos paskaitose dėmesys krypsta link pasaulinės sąmonės, nepozicinės pozicijos, toliau plėtojamas laiko klausimas. Analizuojamas...

0

Fenomenologija – su prof. Algiu Mickūnu

2014 m. balandžio 23-25 d. LEU Ugdymo mokslų fakultete vyko Edukacinių tyrimų instituto organizuotos profesoriaus Algio Mickūno paskaitos. Ohio (JAV) universiteto profesorius emeritas, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas ir filosofas, nagrinėjo fenomenologiją edukacinių tyrimų kontekste....

0

Ar vaizduotė gali pavaduoti mūsų suvokimą?

Įvadas Pagrindinė, disertacijos pagrindu, išleistos K. Saboliaus knygos „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“  tema yra suvokimo ir vaizduotės santykio problema, kuri ir inicijavo šį darbą. Savo teoriniame veikale filosofas bando išryškinti vaizduotės autonomiją. Tai...

0

Kitas ir žmonių pasaulis

Mūsų sąmonės siekia per mūsų pačių situacijas kurti bendrą situaciją, kurioje vyksta jų komunikacija, tačiau šį „vienintelį“ pasaulį kiekvienas projektuoja savo subjektyvumo pagrindu. Ne visi kito percepcijos sunkumai priklauso nuo objektyviojo mąstymo, ne visi...

0

Tarpkūniškumas (I)

Wldenfelsas tarpkūniškumo pagrindu išskiria porą tarpsferos lygmenų. Pirma, – bendrų jautimų sritis (mitempfinden). Tai yra savaiminis kito jausmų, jautimosi, savijautos perėmimas. Kaip pavyzdžiui Waldenfelsas nurodo atjautą, užuojautą (Mitleid) ir džiaugsmą kartu (Mitfreude). Čia “aš...

0

Suvokimo fenomenologija

Taigi „figūros“ ir „fono“, „daikto“ ir „ne daikto“ santykiai, praeities horizontas – tai tarsi sąmonės struktūros, neredukuojamos į jose besireiškiančias kokybes. Empirizmas visada pasiliks galimybę traktuoti šį a priori kaip tam tikros mentalinės chemijos...

0

Müllerio-Lyerio iliuzija

Müllerio-Lyerio iliuzijoje dvi tiesės atkarpos nėra nei lygios, nei nelygios, alternatyva kyla objektyviame pasaulyje. Regos laukas – tai ypatinga aplinka, kurioje susikerta prieštaringos sąvokos, mat objektai – Müllerio-Lyerio tiesės – nėra išsidėstę būties sferoje,...

0

Žvilgsnis

Koks yra žvilgsnio pobūdis ir kaip jis pasireiškia man? Visų pirma žvilgsnis, pasak Sartre‘o, aptinkamas ne kaip percepcijos objektas, bet kaip juslinė percepcijos lauko forma. Žvilgsnis pasireiškia ne tik kaip akių obuoliai, nukreipti į...

0

Fenomenologinė filosofija

Fenomenologija yra ne šiaip sąmonės filosofija – tai intencionalaus gyvenimo filosofija. Ji apima visas gyvenimo plotmes. Fenomenologija tyrinėja, kaip sąmonė dalyvauja kultūros, visuomenės, istorijos, pasaulio konstitucijoje, ji aprašo tas pasaulio sąmonės struktūras, be kurių...