Filosofas Kęstutis Bacevičius: septynios mirtinos dorybės

Šis „betlas“ įvyko 938 metais Bagdade, vizirio Ibn al-Furat akivaizdoje, jis yra įamžintas Abu Hayyan al-Tawhidi „treke“ Kitab al-Imta wa-l-mu’anasa (I, 108-128) kaip liudijimas apie „analitiko“ Abu Bishr Matta Ibn Yunus ir „kontinentalisto‘‘ Abu Sa’id al-Sifari „pončus“.

Aristotelio foloveris ir pitčintojas A. B. M. I. Y. visaip promoušino logiką, lobistiškai referavo į josios universalumą beigi instrumentalumą, skiriant gera nuo blogo. Vietinis, skaitykite, „postmodernistas“ A. S. a. S. atsikirto, kad, primo, visa tai, apie ką šneka oponentas, jau yra arabų kalboje (nėra ir negali būti nei universalios logikos, nei universalios gramatikos, nei universalios kalbos; kiekvienas vertimas nususina tiek semantiką, tiek pragmatiką!), secundo, kad kalboje yra ir daugiau logikų, kurioms suteiktos tokios funkcijos, jog aristotelis turėtų tik patrukčioti pečiais, ir, tertio (čia mes truputį utriruojam), kad tautiniams subjektams, galbūt, pažangu ir dora, bet ne mažiau pavojinga „pasirašinėt“ po graikų imperializmu.

Analogiškai:

Dõra, bet argi ne pavojinga ir toliau su savimi valkiotis tą „trylikos sutūpusių Lietuvos filosofų“ ant kaklo užsimautą graikų akmenį. Plečkaitukai – mano draugai, bet baltų žosmė – mano numylėtinė!

Dõra, bet mirtinai durna, kad, anglams nustojus eksportuoti bekonus, negalime Vakarams pasiūlyti šliogerizmo – post-, neo-, quasi-, cripto-… vienetais ir urmu.

Tai, kad iš antrinių lietuvių (žemaičių, jotvingių, sūduvių…) filosofijos žaliavų, kaip antai: apeigų, mitų ir pusmičių, pasakų, tikėjimų, kliedesių ir sapalionių, – negalime pasigaminti Beiträge zur philosophie, dõra tik atrodo. Heidegger und Ko nuo tokio neapsižiūrėjimo mikliai pareitų kaput (etiškai ir egzistencialistiškai).

Infernaliai neetiška kartu su Rolandu Rastausku klausti, ką nuogas lietuvis gali padaryti nuogai japonei, ir futuristišku imperatyvu su tuo pačiu autoriumi atsakyti: „jis gali kalbėti!“ Lietuvių logosas, savo šaknim ir rizomom apraizgęs visas samprotavimų struktūras nuo silogizmo iki différance, jokiu būdu nepadarys gėdos.

Dõra ir ne praleisti progą patylėti išsiaiškinus, kad skirtingai nuo viso labo keturių siužetų pasaulinėje literatūroje (Borges), filosofijoje tėra viso labo vienas: kas buvo pirmiau (višta / kiaušinis, sąmonė / materija, skirtumas / tapatybė…). Savižudiška (arba ne) į tai atsakyti kasdiene gyvensena = „dekonstrukcija“, kurioje mes susipynę su atsitiktinumu, paradoksu, kiaulystės ir merfio dėsniais = VIRUSAIS iš kinijos ir porno saitų.

Išganinga, išganingiau, išganingiausia visą Vakarų filosofiją nuo Platono iki Žižeko laikyti autorine… į akademinę vatą suvyniota kolektyvine išmintimi. Antisanitariška brukti tokius moto ištisoms visuomenėms… valstybiniu parėdymu… skiepų pavidalu…

išganingiausia neatsakingai užklausti was heist denken?! Dar ir dar kartelį! Ir pulti kryžium po savo ir dar kelių bendraminčių filosofija do it youself… iš tiesų, was heist denken?

KĘSTUTIS „BACEVYČIA“ BACEVIČIUS

Laisvojo universiteto (LUNI) lektorius ir klausytojas

2020 m. birželio 05 d.

Kęstučio Bacevičiaus nuotraukos iš jo asmeninio archyvo.