Bonsoi, madames et monsieurs! Vous allez bien?

J’étudie le français, et toi?

ХIХ a. pab. pastatytas Eifelio bokštas pasaulį stebina iki šių dienų. Tour Eiffel – pavadintas Alexandre Gustave Eiffel vardu, nors projektavo bokštą jo darbuotojai, kaip projekto autorius, užpatentavęs projektą, gavo nedidelius apartamentus viršutiniame bokšto aukšte, dabar lankomus turistų. Mažai žinomas faktas, kad garsusis prancūzų inžinierius Eiffel sukūrė populiariosios Amerikoje statulos – Laisvės konstrukciją.

Jis puikiai išmanė vieną seniausių ir fundamentaliausių mokslų – matematiką. Matematika nepaprastai svarbi mūsų gyvenime. Ir ne tik aukštoji, su skaičiais susiduriame kasdien – skaičiuojame metus, gimimo dienas, valandas, verslo pelno-nuostolio balansą, skaičiuojame ne tik pinigus parduotuvėje, bet ir žvaigždes danguje.

Pitagorininkams jau V a. pr. K. kosmosas – matematiškai struktūruotas. Anot jų, pasaulis ir visa kas jame vyksta pasižymi racionalia tvarka, tobulumu ir grožiu. Tos tvarkos pamatas, arche – skaičius. Aristotelis savo traktatuose rašo apie pitagorininkų pasaulio aiškinimo esmę: „Daiktai – tai skaičiai“, „Daiktai egzistuoja kaip skaičių atvaizdas (mimesis)“ ir etc. Taigi pasaulis pitagorininkams suderintas pagal matematinę formulę: keturis pirmuosius pagrindinius skaičius 1, 2, 3 ir 4 sudėjus bus 10. Skaičius 10 – tai tam tikra tobulybė, grafiškai pavaizduotas sudaro keturybę. O vienetas – visų skaičių pradinis pagrindas, pasaulio pradžia, neribotumui nurodantis ribą, apibrėžiantis kaip tvarką. Tai, anot pitagorininkų, įrodo žvaigždžių mechanizmas.

Bet šiandien mums rūpi dar ir kitas klausimas: kaip išmokti prancūziškai skaičiuot?

Pirmasis etapas – gan nuobodus ir monotoniškas, bet neišvengiamas. Mokomės nuo 1 iki 10; nuo 11 iki 20 ir nuo 21 iki 69 – tiesiog mintinai. Treniruojame atmintį, o kad būtų lengviau, galime vizualizuoti, ieškoti asociacijų, pvz. : 1, prancūziškai rašosi un, o tariamas kaip pirmoji abėcėlės raidė – a; 2 – deux, tariamas panašiai kaip lietuvių kalboje – du, tik minkščiau – diu; 40 – iš quarante kilo  žodis „karantinas“… You Tube platformoje taip pat galime susirasti vaikams skirtų pamokėlių, filmukų, dainelių. Ritmas, rimas ir melodija padeda įsiminti.

Įdomiausiai prancūzai skaičius suvokia nuo 70 iki 99!!!

Tokios skaičių logikos nebūčiau net susapnavusi. Tikriausiai nustebsite ir Jūs. Suprast tikrai prireiks kantrybės!

70: tariama kaip 60 ir 10, tik kaip vienas žodis.

Taip taip, sako šešiasdešimt-dešimt ir tai reiškia septyniasdešimt!

Kad lengviau prisiminčiau, susikūriau mintyse formulę: 60 + 10 = 70 – soixante dix;

71: tariama 60 ir 11, kaip vienas žodis. Sako: šešiasdešimt-vienuolika ir tai reiškia septyniasdešimt vienas. 60+11=71 – soixante-onze;

72: tariama kaip 60 ir 12. Sako: šešiasdešimt-dvylika ir tai reiškia septyniasdešimt du. 60+12=72 – soixante douze;

73: bus 60 ir 13 – soixante-treize;

74: bus 60 ir 14 – soixante-quatorze;

75: bus 60 ir 15 – soixante-quinze;

76: bus 60 ir 16 – soixante-seize;

77: bus 60 ir 17 – soixante-dix-sept;

78: bus 60 ir 18 – soixante-dix-huit;

79: bus 60 ir 19 – soixante dix-neuf.

O toliau, dar įdomiau!

80: tariama 4 ir 20, kaip vienas žodis.

Taip taip, sako keturi-dvidešimt ir tai reiškia aštuoniasdešimt! Mano formulė: 4 x 20 = 80 – quatre vingts;

81: tariama kaip 4 ir 21. Sako keturi-dvidešimt vienas ir tai reiškia aštuoniasdešimt vieną! Formulė „4 x 20 +1= 81“ – quatre vingt et un;

82: bus 4 ir 22 – formulė „4 x 20 +2= 82“ – quatre-vingt-deux;

83: bus 4 ir 23 – formulė „4 x 20 +3= 83“ – quatre-vingt-trois;

84: bus 4 ir 24 – formulė „4 x 20 +4= 84“ – quatre-vingt-quatre;

85: bus 4 ir 25 – quatre-vingt-cinq;

86: bus 4 ir 26 – quatre-vingt-six;

87: bus 4 ir 27 – quatre-vingt-sept;

88: bus 4 ir 28 – quatre-vingt-huit;

89: bus 4 ir 29 – quatre-vingt-neuf.

Ir kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Dėmesio, 90!

Tariama kaip 4 ir 20 ir 10. Formulė „4 x 20 + 10 = 90“ – quatre-vingtt-dix;

92: 4 ir 20 ir 11 – formulė „4 x 20 + 11 = 91“ – quatre-vingtt- onze;

93: 4 ir 20 ir 12 – quatre-vingtt- douze;

94: 4 ir 20 ir 13 – quatre-vingtt- treize;

95: 4 ir 20 ir 14 – quatre-vingtt- quatorze;

96: 4 ir 20 ir 15 – quatre-vingtt- quinze;

97: 4 ir 20 ir 16 – quatre-vingtt- seize;

98: 4 ir 20 ir 17 – quatre-vingtt- dix-sept;

99: 4 ir 20 ir 18 – quatre-vingtt- dix-huit;

99: 4 ir 20 ir 19 – quatre-vingtt- dix-neuf.

Na, o 100 bus cent. Palengvės, nes vėl paprasta – 101 – cent un; 102 – cent deux; 103 – cent trois…

[žodis pourcent – procentai; cent pour-cent – 100%]

1 000 – mille. 5 699 – cinq mille six cent quatre-vingtt- dix-neuf 🙂

1 000 000 – un million. 17 444 879 – dix-sept million quatre cent quarante-quatre mille huit cent soixante dix-neuf 🙂 🙂

Voilà! Per tokią skaičiavimo schemą prancūzai žiūri į pasaulį.

Medijos skelbia, kad naujų kalbų mokymasis stiprina smegenų tinklus, didina jų kognityvinį rezervą. Mandrai pasakyta, bet reiškia paprastą dalyką, treniruojamos smegenys – ne taip greit sensta 🙂

Bon week-end, madames et monsieurs!

P. S. Iliustracijos iš W. Kirk MacNulty knygos „Laisvoji mūrininkija: simboliai, paslaptys, reikšmė“ (Flavija, 2018; vertėjas: Laimantas Jonušys)

NOM: Živilė

DATE: 21 septembre 2018

 

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code