Betonas

Betoną lengva prižiūrėti. Knieti jį nudažyti. Betonas žudo tai, kas gyva. Betonas yra 2000-ųjų metų žolė ir duoda didelį pelną. Gigantomanija ir betonas yra geriausi draugai.

Pereik betono kalną: oranžinė spalva, ilgi betono vamzdžiai, visada apvali skylė su dienos šviesos spingsėjimu. Tave apims baimė užtrokšti.

Paskęsk aerouosto salėje. Kilk eskalatoriumi, kur pilna lempų, tavo kojos prilips prie guminių kilimėlių. Žmonių pilni nesibaigiantys koridoriai, bet tu vis dėlto esi vienas. Apsižvalgyk – plienas, stiklas ir betonas. Nėra jokio išsigelbėjimo. Gamtą čia galima tik nujausti. Iš aerouosto reklaminių lentų apie ją galima tik spėti.

Boris Penth, Günter Frantzen (1982) „Last exit. Punk: Leben im toten Herz der Städte” / „Paskutinis išėjimas. Pankai: gyvenimas negyvoje miesto širdyje” (vert. Loreta Anilionytė, 1997).

Susijęs su tema pranešimas: Tomas Marcinkevičius „Filosofija paviršiuje: erdvės kritika ir radikalios erdvės gamyba skvotuose“, vaizdo įrašas >>
Iliustracija: © Merle M./Westend61/Corbis