Kodėl mūsų epocha – Bu­ridano asilų epocha?

Dantė teigė, kad „žmogus negali būti laimingas be laisvės“. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Vėlyvųjų viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų pačių valios, o nuo išorinių priežasčių. Mokslininkas Žanas Buridanas, gyvenęs Prancūzijoje XIV amžiuje, šią mintį grindė tokiu pavyz­džiu. Jei alkanam asilui padėsime du vienodus kuokštus šieno ir vienodu atstumu nuo jo snukio, asilas negalės pasirinkti, kurį ėsti. Todėl jam teks nudvėsti iš bado. Nuo to laiko žmones, neryžtingus, ilgai svyruojančius prieš nusprendžiant, kaip pasielgti, paprastai vadina „Bu­ridano asilais“. Filosofas J. P. Sartre‘as, sako, kad žmogus yra pasmerktas laisvei vien todėl, kad jis negali nesirinkti. Negali būti neatsakingu už savo mintis bei veiksmus. Net nesirinkdamas, jis renkasi nesirinkimą. Tokiu būdu jis yra atsakingas už tai, kad atsisako atsakomybės. Mes darome prielaidą, kad atsakomybės atsisakymas, individą paverčia neurotiku.

Political face off in computer world --- Image by © C.J. Burton/Corbis
© C. J. Burton/Corbis

Tai gana artima ir Karen Horney (1885-1952) – XX a. psichologijos klasikės, vienos talentingiausių psichoanalizės kūrėjo Sigmundo Freudo sekėjų, artimos Ericho Fromo bičiulės įžvalgoms. Toliau pateikiama ištrauka iš jos veikalo „Mūsų vidiniai konfliktai“ .

Žmogus turi sugebėti rinktis, apsispręsti, ir tai yra tiek žmogaus privilegija, ir tiek našta. Žmogui tenka pasirinkti tarp troškimų, kurie veda priešingomis kryptimis. Pvz., mes galime norėti vienatvės, bet taip pat norėti draugijos; galime norėti studijuoti mediciną ir tuo pat metu pažinti muzikos paslaptis. Gali rastis norų ir pareigų konfliktas. Mus gali skaldyti troškimas sutarti su kitais žmonėmis ir įsitikinimai, verčiantys išreikšti jų nuomonei prieštaraujantį požiūrį. Galime kentėti dėl vertybinių konfliktų, pvz., karo metu galime jausti pareigą imtis pavojingos užduoties, bet taip pat jausti pareigą savo šeimai.

Jei civilizacija stabili ir saistoma tradicijų, galimų individualių konfliktų sfera siaura. Jei civilizacija yra sparčiai besikeičianti, kai itin prieštaringos vertybės ir skirtingi gyvenimo būdai egzistuoja vieni šalia kitų, individui tenka daryti įvairius ir sunkius pasirinkimus. Jis gali paklusti bendruomenės lūkesčiams arba būti nepritampančiu individualistu, būti visuomeniškas arba gyventi atsiskyrėliškai, garbinti sėkmę arba jos nekęsti, tikėti griežtos disciplinos vaikams nauda arba leisti augti jiems pernelyg nesikišdamas. Individas gali manyti, kad vyrams ir moterims turi būti taikomi skirtingi moraliniai standartai, arba pasisakyti už jų suvienodinimą, traktuoti lytinius santykius kaip žmogiškojo artimumo išraišką arba atsieti juos nuo meile ir prielankumu grindžiamų santykių. Žmogus gali skatinti rasinę diskriminaciją arba laikytis požiūrio, kad žmogiškosios vertybės nepriklauso nuo odos spalvos ar nosies formos.

Todėl natūralu, jog konfliktai šiais klausimais įprastas dalykas. Tačiau pribloškiantis faktas tas, kad dauguma žmonių apie šiuos konfliktus nieko nežino. Jie tiesiog plaukia pasroviui.

Anot Karen Horney, žmogus turėtų suvokti, ko nori ir ką jaučia, atsieti kultūros pelus nuo grūdų. Ar jam tikrai patinka tas žmogus, ar jis tik mano, kad patinka, nes jis turi jam patikti, nes taip sako Biblija, Koranas ar populiarus TV laidų vedėjas? Ar jis iš tiesų liūdi, kai miršta kuris nors žmogus, ar tiesiog apsimetinėja? Ar jis tikrai nori tapti teisininku ar gydytoju, ar to siekia vien dėl to, kad tai – gerbtinos, pelningos profesijos? Daugumai žmonių sunku atsakyti į šiuos klausimus. Taip yra, nes jie nežino, ką iš tiesų jaučia ir ko nori.

Jamesas F. T. Bugentalis, egzistencinės–humanistinės pakraipos psichoterapeutas, savo knygoje „Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos“ rašo, kad stiprus, subtilus veiksnys, darantis mus nejautrius vidiniam gyvenimui, yra sena vakarietiškosios visuomenės meilė objektyvumui. Mes manome, kad žodis „subjektyvus“ žymi kažką, kas yra „nepatikimas“, „neapgalvotas“ ar „nelogiškas“ ar „sentimentalus“. Todėl stengiamės atsisakyti ydos būti tuo, kas esame. Bet paradoksalu, gyviausi esame tada, apskritai labiausiai esame tada, kai suskliaudę visas išankstines nuostatas kas yra „gerai“ ar „blogai“, atsiveriame vidinio gyvenimo plūdimui, visiems jo aspektams: troškimams, emocijoms, minčių tėkmei, kūno pojūčiams, tarpusavio santykiams, samprotavimams, ketinimams, rūpesčiui kitais, vertybių pojūčiui ir kitiems viduje slypintiems dalykams, kaip vienai darniai visumai, savo ritmu grojančiam orkestrui.

Konfliktai dažniausiai susiję su įsitikinimais ar moralinėmis vertybėmis, socializacijos metu įgyjamomis bendrybėmis, kurios neretai kontrastuoja tarpusavyje arba su konkretaus žmogaus poreikiais, situacija, prigimtimi. Net jei žmogus pripažįsta konflikto faktą, jis dar turi pasiryžti ir atrasti išeitį sutaikančią prieštaringus pasirinkimus.

Gebėjimas sąmoningai atsitraukti, atsitapatinti, sąžiningai sau įsivardinti kas vyksta ir pamatyti konfliktą tarsi per atstumą yra gana retas ir nėra savaiminis. Žmonių jausmai ir įsitikinimai dažnai būna susipainioję, neapmąstyti, tad prireikia laiko kol toks įgūdis išlavinamas. Čia gali pasitarnauti, kad ir toks savistabos pavyzdys, kai stovite ties kažkokiu darbu ar sumanymu ir sau sakote, kad daryti reikia taip ir taip, bet nedarote, vadinasi išties labiau nenorite nedaryti, nei daryti. Arba atvirkščiai, manote, kad daryti nereikia, bet darote. Galop, kai jau nutarėte, kas jums išties svarbu ir prisiimate atsakomybę dėl pasekmių, nes nusprendėte ir apgalvojote patys, tampate labiau savimi – asmenybe.

Nors sąmoningas konfliktų išgyvenimas gali sukelti sielvartą, tokia patirtis neįkainojamas turtas. Kuo dažniau susiduriame akis į akį su savais konfliktais ir ieškome savų sprendimų, tuo daugiau įgauname vidinės laisvės ir stiprybės. Švietimas gali daug prisidėti padėdamas mums gyvenime įgyti didesnę savivoką ir subrandinti savo įsitikinimus.

Šaltinis: Horney K. Mūsų vidiniai konfliktai. Vertė M. Radžvilas ir A. Radžvilienė. Vilnius: Apostrofa. 2012. P. 25-30

Parengė: kūrybinė grupė „Žiedas“

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code