Truputis filosofijos ir antiAntanaitis

Iliustracijos šaltinis: vilnius.lt

Kalba atspindi gyvenimą. Kiekvienas žodis atitinka daiktą. Taip galvojo jaunasis Liudvigas Vitgenšteinas, kuris tapo garsiausiu XX a. kalbos filosofu.

Jis pradžioje parašė ploną kaip dujinės viryklės instrukcija knygelę „Loginis filosofinis traktatas”. Ir labai išgarsėjo. Pasirodė labai protingas nes naudojo formalios logikos simbolius, kurių prisigaudė iš logiko Frege.

Audrius Šulcas, komentaro autorius

Problemos nėra su tais žodžiais, kurie atitinka daiktus. Bet žmonės prisigalvoja kitokių žodžių, kurie neatitinka.
Vitgenšteinas pasakė, kad kalbėti galima tik tais žodžiais, kurie atitinka daiktus, kiti žodžiai atneša tik sumaištį ir jais kalbėti nereikia. Tada jis pasakė, kad „apie tai, apie ką negalima kalbėti reikia tylėti“. Viena ši frazė išgarsino jį ir jo traktatą pasauliniu mastu. Tada jis metė viską ir išvyko keturis metus gyventi į Norvegijos fiordą.

Vitgenšteinas gimė labai turtingoje, bet tragiškoje Vienos žydų šeimoje. Vienoje išrasta viskas – mokslo filosofija pozityvizmas, kruasanai, kava, psichoanalizė, liberalizmas, daug muzikos ir t. t.

Vitgenšteino du broliai nusižudė, o jis atsisakė šeimos turto. Jis buvo idėjinis, bet blogo charakterio. Norėjo mokyti mokykloje, bet jį išmetė. Tada sesuo jį pasamdė prižiūrėti jos namo statybas. Vitgenšteinas buvo tiek vriednas, kad sustabdė statybas metams, nes negalėjo išrinkti tinkamų durų rankenų. Svajoju kada pamatyti tą namą.

Grįžęs iš Norvegijos fiordo Liudvigas Vitgenšteinas pakeitė filosofiją. Žodžiai nebeatitinką jokių daiktų, žodžiams reikšmę priduoda tik tie, kurie ją vartoja. Vienas žmogus žodžių nevartoja, jam reikalingi kiti žmonės. Todėl čia jis artimas Marksui, kuris sako, kad žmogaus prigimtis socialinė. Tą kaip žmonės kalbėdami priduoda žodžiams formą ir prasmę Vitgenšteinas pavadino kažkodėl žaidimu, taip atsirado jo garsioji kalbinių žaidimų teorija.

Todėl, sekant kalbos filosofija, mūsų Audrys Antanaitis, tiksliau kai kurie jo napaleoniški sprendimai, su visa VLKK komisija, man atrodo absurdas. Panašu, jog žmogus gavo valdiška postą ir nori valdyti mūsų kalbą ir net uždrausti tuo pagrindu pliažą Lukiškių aikštėje.

Tam kad kalba gyvuotų, ją reikia ne normuoti, o kraipyti. Neturi būti jokios bendros lietuvių kalbos, o tik daug atskirų kalbų, atskirų kalbinių žaidimų, kurie susieti tarp savęs sugedusio telefono linija.

Kaip gerai apie istoriją yra pasakęs prancūzų filosofas Kęstutis Bacevičius, kad istorija negali būti vienas Didis pasakojimas, istorija yra daug mažų pasakojimų. Tas kas nori daugelio mūsų žmonių istorijas apjungti į Lietuvos istoriją daro klaidą, daro iš istorijos ideologiją ir pudrina smegenis. Kaip sakiau daug kartų, Lietuva neturi istorijos. Taip pat nėra jokios lietuvių kalbos. Ir nereikalinga VLKK.

Todėl Open Beach mums tinka.

P. S. Vitgenšteino filosofiją atpasakojau nežiūrėdamas į Vikipediją tiek kiek atsimenu iš Aleksandro Griaznovo paskaitų. Mes šį dėstytoją persekiodavom po visus fakultetus, kur jis vedė seminarus. Buvo inteligentiškas žmogus, diplomatų vaikas gimęs Šveicarijoje. Lietuvoje geras Vitgenšteino filosofojos specialistas yra Algirdas Degutis, gal jis ir galėtų čia kažką pakritikuoti.

Audrius Šulcas
neakademinis filosofas

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code