Oskaras Milašius: Apreiškimas

Rahul Bhosale / Unsplash.

[A]preiškimas neturėjo visiškai nieko bendro su „stebuklais“, kaip dar šiandien juos suvokia kai kurie netikram okultizmui ir absoliučiai jokio kritinio jausmo neturinčiai teosofijai atsidavę sluoksniai.

Apreiškimas buvo įgimtos intuicijos vaisus; per atsitiktinių reiškinių simbolius intuicija stengiasi prasiskinti kelią iki dvasinės archetipų srities. Visi didžiausi filosofijos ir mokslo žinovai – nuo Talio laikų iki Descartes’o, nuo Galilei’iaus ir Newtono – ėjo tuo nuostabiu keliu, kai labiausiai Šventosioms Knygoms prieštaraujantys atradimai galiausiai anksčiau ar vėliau pritapdavo prie svarbiausių dogmų, suvokus jų giliąją prasmę.

Jų bet kokiai intuicijai atviri metodai leido Paracelsui numatyti kosmoso radioaktyvumą, Swedenborgui – apibrėžti spiralės vaidmenį pasaulio susidaryme, Edgarui Poe – Eurekoje nuspėti milijonų pasaulių – galaktikos salų – egzistavimą, – šiuolaikinė astronomija tai patvirtino. Mes tyčia pasirinkome šiuos pavyzdžius iš pačių įvairiausių sričių. Senoji tradicija, trumpai užtemdyta naiviojo XIX amžiaus materializmo, pamažu atgauna visas teises, aiškiai kreipdama šiuolaikinį pažinimą dvasios link …

Tikėjimas, mokslas ir menas tėra vieno ir to paties intuityvaus ir logiško žinojimo trys aspektai  …

[E]rdvės sąvoka, iš kurios bus pašalinta nepabaigiama begalybės ir baigtinumo dilema, ateityje taps žinojimo sintezės pagrindu, pavers dvasią Kosmoso vieta, vieninteliu turiniu ir metafizine prasme sujungs mokslą ir tikėjimą.

Didžiajame koordinavimo Darbe vien apaštališkajai ir visuotinei Romos Bažnyčiai – būsimo politiškai ir sociališkai suvienyto pasaulio galimam dvasiniam pagrindui – teks didingas uždavinys …

Oskaras Milašius „Du politiniai mesianizmai“ (1927)

Iš O. Milašiaus straipsnių rinkinio „Lituanistinė ir politinė publicistika“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2013, 170-195 p. Sudarė Genovaitė Dručkutė.

Neformalūs pokalbiai“ | Oskaras Milašius