Pirmą kartą Baltijos šalyse vyks didžiausias semiotikos mokslui skirtas renginys – Pasaulinis semiotikos kongresas. Lietuvoje, Kauno technologijos universitete vyksiantis renginys sutrauks per 500 dalyvių iš viso pasaulio. Vienas renginio organizatorių, semiotikas Dario Martinelli sako, kad kongresui pasirinkta vieta – labai simboliška, nes šiais metais bus minimos vieno iškiliausių ir labiausiai nusipelniusių semiotikų istorijoje – Algirdo Juliaus Greimo – 100-osios gimimo metinės.

Birželio 26-30 d. Kaune vyks 13-asis Pasaulinis semiotikos kongresas, kurį organizuoja Semiotikos institutas, įsikūręs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMM).

Apie pirmą kartą Baltijos šalyse vyksiantį mokslo renginį papasakojo Semiotikos asociacijos (angl. The International Association for Semiotic Studies, IASS-AIS) direktorius Paulas Cobley ir KTU profesorius, semiotikas Dario Martinelli.

– Kodėl šių metų kongreso organizatoriumi buvo pasirinktas KTU?, – paklausėme pašnekovų.

P.Cobley: Galimybę rengti 2017 metų kongresą KTU laimėjo atvirame konkurse, kuriame dalyvavo universitetai iš įvairių pasaulio šalių. Semiotikos asociacijos taryba vienbalsiai nutarė, kad KTU pasiūlymas buvo detaliausias ir labiausiai apgalvotas, todėl birželio mėnesį kongresas vyks Kaune.

Taip pat leiskite pabrėžti, kad KTU pasiūlyme buvo ypatingai akcentuojami efektyvumas ir organizuotumas – tai, ko reikia sukurti įsimintinam renginiui. Universitetas turi tvirtą akademinį pagrindą, o kokybiškas organizavimas ir dėmesys detalėms yra taip pat svarbu, kaip geri pranešėjai bei renginio vieta.

D.Martinelli: Iš visų pateiktų pasiūlymų į „finalą“ pateko Turkija, Argentina ir Lietuva, tačiau tinkamiausia vieta kongresui buvo išrinktas Kaunas, KTU. Renginį organizuoti Lietuvoje – išties prasminga, nes šiais metais švenčiame vieno svarbiausių ir labiausiai pasižymėjusių semiotikų istorijoje – Algirdo Juliaus Greimo (1917-1992 m.) – 100-ąsias gimimo metines.

– Kodėl šių metų kongreso temai buvo pasirinktas toks netradicinis pavadinimas?

D.Martinelli: Šio kongreso tema – „Cross-Inter-Multi-Trans-“ – siejasi ir su akademiniu, ir su socialiniu požiūriu. Dabartiniame pasaulyje, susiduriant su iššūkiais ar galimybėmis, tampa beveik neįmanoma išvengti klausimo apie ryšius tarp skirtingų mokslo sričių, kultūrų ir t.t.

Šių dienų raktažodžiai: „cross-culturality“, „inter-species“, „multi-media“, „trans-disciplinary“ (liet. tarpkultūriškumas, tarprūšiškumas, multimedijos, tarpdiscipliniškumas) pabrėžia ryšio tarp skirtingų kultūrų, rūšių, disciplinų stiprinimo, kūrybos, svarbą. Šiais raktažodžiais apibūdiname socialinius pokyčius, aiškiname technologijų naujoves, įgyvendiname tyrimų paradigmas bei tikimės geresnio pasaulio.

– Papasakokite, kas naujo, netikėto vyks šių metų kongrese.

P.Cobley: Šių metų kongrese kalbėsime ne tik apie reikšmingus praeities darbus ir jų reikšmę ateičiai – vyksiančių sesijų metu diskutuosime apie pažinimo semiotiką, biosemiotiką, kultūros semiotiką ir kita. Planuojama organizuoti „Meistrų“ serija, kurioje savo darbus pristatys iškiliausi šių dienų semiotikai.

Renginio metu taip pat vyks Semiotikos asociacijos Generalinė Asamblėja, kurioje nariai, atvykę iš viso pasaulio, turės progą susipažinti su naujausiais asociacijos svarstomais klausimais, išsakyti savo nuomonę, išgirsti ir siūlyti pristatymus būsimiems kongresams. Organizatoriai aktyviai ruošia ir laisvalaikio programas, mokslinių žurnalų mugę, kurioje tyrėjai galės užmegzti kontaktus su žurnalų atstovais. Ši mugė ypatingai orientuota į jaunuosius tyrėjus, dar tik pradedančius savo mokslinę karjerą.

Kongrese taip vyks sesijos, skirtos prisiminti ir apžvelgti A. J. Greimo bei Džono Deely (1942-2017m.) indėlį semiotikos mokslui.

D.Martinelli: Galėčiau išskirti dvi sesijas, kultūrinio paveldo tema, kuri tampa vis svarbesnė akademiniame pasaulyje, pristatymus ir kitas sesijas, susijusias su vertimo studijomis. Tikimės sulaukti apie 500 dalyvių iš viso pasaulio, todėl turėtų vykti apie 50 skirtingų sesijų. Gegužės mėnesį vyksiantis kongresas – neabejotinai didžiausias semiotikos renginys, todėl neabejoju, kad visi jo dalyviai sugebės rasti sau kažką aktualaus ir įdomaus.

P.Cobley: Kiekviename kongrese, kuriame teko dalyvauti, iškyla nauji mokslininkai, turintys didelių gebėjimų ir rodantys atsidavimą semiotikai. Tai – vienas labiausiai džiuginančių ir jaudinančių šiuolaikinės semiotikos aspektų. Jeigu pavyks, labai norėčiau perskaityti bent keletą mokslininkų karjeras pradedančių tyrėjų darbų.

– Kodėl šio kongreso talismanu buvo pasirinktas ančiasnapis?

D.Martinelli: Ančiasnapis yra vienas iš įdomiausių ir neįprasčiausių gyvūnų, sutinkamų gamtoje. Tai – evoliucinis žinduolių ir paukščių mišinys, kurį sudaro anties snapas ir plėvėtos pėdos, bebro uodega, ūdros kūnas ir kailis. Taigi, jis kuo puikiausiai atspindi kongreso temą – „Cross-Inter-Multi-Trans-“. Taip pat, šį gyvūną semiotikai ypač gerai žino dėl labai garsios Umberto Eco knygos „Kantas ir ančiasnapis“ (angl. „Kant and the Platypus“).

Share Button
Share