Sodo įvaizdis

 

 

pupaKokios prasmės slypi sodo pavadinime? Kokios metaforos buvo teikiamos vaismedžių sodui? Kai paskui tirpstančius ledynus atkeliavo medžiotojai – dirbamos žemės nebuvo. Vėliau po lydiminės žemdirbystės laikotarpio, iš Pietų atkeliavo sodų veisimo tradicija. Sodų reiškinys tiesiogiai susijęs su sėsliu gyvenimo būdu, žemdirbyste ir civilizacija, tai ypatingų pastangų pareikalavęs išradimas. Matyt, todėl jo įvaizdis toks reikšmingas seniausiuose mituose. Kadangi sodas reiškia ypatingai žmogaus pertvarkytą gamtą, todėl jo metafora pasitelkiama siekiant išreikšti mintį apie tobulą, idealų ir sutvarkytą pasaulį. Todėl ne tik lietuvių, bet ir daugelio kitų tautų mitiniuose įvaizdžiuose kalbama apie rojaus sodą.

Viduramžių Europoje buvo paplitęs krikščioniško Rojaus ir Meilės sodo ar darželio įvaizdis – Hortus Conclusus, savotiškai tęsiantis Biblijinio Rojaus sodo tradiciją. Jo viduryje už aptverto šaltinio ar fontano auga rožių krūmas, prie kurio sėdi šv. Mergelė Marija. Sode gausu ir kitų medžių, gėlių, paukščių ir žvėrių. Panašus rojaus įvaizdis įsitvirtino ir viduramžių arabų pasaulio kilimuose, vaizduojančiuose rojaus sodą su fontanu – Gyvybės Medžiu viduryje.

Lietuvišką rojaus įvaizdį matome pasakose apie senelį ir bobutę, kurie pasodina po lovą pupą (žirnį). Ta pupa augdama, perauga lovą, pasiekia namo stogą, praauga stogą, išauga virš debesų ir užauga iki dangaus. Senelis su senele užsilipa pupa virš debesų ir, papuolę į dangų (pomirtinį pasaulį), sutinka Dievą, kurio pasiprašo nakvynės. Dievas pasiūlo nakvoti savo obuolių sode, tik neleidžia obuolių valgyti (arba liepia valgyti labai gražaus sodo obolius, tik vienos obels vaisių neragauti). Obelis pasirodo stebuklinga, nes seneliai nesusilaikius ir nusiskynus vieną obuolį, nubyra visi obuoliai, o ryte jie atgal ant obels šakų pakimba… Kokios šios pasakos perkeltinės prasmės? Lova – tai meilės, šeimos, vaikų kūrimo simboliai. Pupa – tai erotinis Gyvybės Medžio simbolis, nes ja lipama į dangų ir pasiekiamas rojus. Pasirodo ir danguje yra stebuklingų obuolių sodas, į kurį, matyt, papuolama mylint vienam kitą. Galbūt tuo norima pasakyti, kad šeimininė meilė gali atvesti į rojų net senatvėje.

 

[Parengta pagal Vytauto Tumėno tekstą “Sakralioji šiaudinių sodų simbolika ir jos atitikmenys Rytų kultūrose”. ]

Dalintis:
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code