Savamokslis

raides

Savamokslio išsirinktos knygos mane visada išmuša iš vėžių.

Staiga prisimenu paskutinių jo skaitytų veikalų autorių pavardes: Lamberas, Langlua, Larbaletrijė, Lateksas, Lavern. Viskas aišku, supratau Savamokslio metodą – jis mokosi abėcėlės tvarka.

Žiūriu į jį beveik gėrėdamasis. Kiek reikia valios lėtai, atkakliai įgyvendinti tokį didžiulį sumanymą? Vadinasi, kartą prieš septynerius metus (Savamokslis sakė studijuojąs jau septyneri metai) jis iškilmingai įžengė į šią salę. Perbėgo akimis galybę knygų, kuriomis apstatytos sienos, ir, ko gero, tarė kaip Rastinjakas: „Prie reikalo, žmonijos Moksle.“ Tada nuėjęs pasiėmė pirmą knygą nuo pačios dešiniausios lentynos; su baime, pagarba, o kartu su nepaliaujamu ryžtu atsivertė pirmą puslapį. Šiandien jis yra ties L. Po J ėjo K, po K – L. Jis drastiškai šoko nuo kietasparnių vabzdžių prie kvantų teorijos, nuo veikalo apie Tamerlaną prie katalikiško pamfleto apie darvinizmą ir nė akimirką nesusvyravo. Perskaitė viską iš eilės; galvoje susandėliavo pusę žinių apie partenogenezę, pusę argumentų prieš vivisekciją. Už jo ir priešais jį pliti ištisa visata. Ir artinasi diena, kai, užvertęs paskutinį tomą iš pačios kairiausios lentynos, jis pasakys: „O dabar?“

[Sartre J. P. Šleikštulys. Vilnius: Vaga: 2013. P. 54, 55]

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code