Jean-Jacques Rousseau: apie rašymą ir rašytojus

Asociatyvi iliustracija: Enola99D / Premium license 

Būčiau galėjęs mestis į daug pelningesnę sritį ir, užuot varginęs savo plunksną perrašinėjimu*, pilnutinai pasišvęsti savo kūriniams. Sprendžiant pagal mano užmojį, kurį jaučiausi pajėgus išlaikyti, jie būtų man davę pasiturimą ir net prabangų gyvenimą, jeigu, stengdamasis leisti geras knygas, dar būčiau griebęsis autoriškų gudrybių.

Bet aš jaučiau, kad jeigu rašysiu dėl duonos kąsnio, tai netrukus užges mano genialumo žibūrys, aš pražudysiu savo talentą, glūdintį ne tiek mano plunksnoje, kiek širdyje, ir pagimdytą vien pakilaus ir tauraus mąstymo būdo, kuris tik vienas gali tai plunksnai teikti peno.

Nieko galingo, nieko didžio negalima sukurti parduota plunksna. Būtinybė, godumas gal būtų mane privertę dirbti greičiau, bet ne geriau. Jeigu sėkmės troškimas ir nebūtų mane įtraukęs į intrigas, visdėlto jis būtų vertęs kalbėti ne tai, kas naudinga ir tikra, o tai, kas daugumai patinka, ir būčiau tapęs ne įžymiu rašytoju, kokiu galėjau tapti, o tik popieriaus margintoju.

Ne, ne, aš visada jaučiau, kad rašytojas buvo ir gali būti žymus ir vertas pagarbos tik tada, kai jo kūryba nėra amatas. Per daug sunku kilniai galvoti, kai galvoji tik tam, kad galėtum pragyventi. Kad įstengtum, kad išdrįstum pasakyti didžias tiesas, turi būti nepriklausomas nuo pasisekimo.

Aš svaidžiau savo knygas žmonėms, būdamas tikras, kad kalbu jose visų bendram labui, ir niekuo daugiau nesirūpinau. Jeigu veikalas būdavo atmestas, juo blogiau tiems, kurie nenorėdavo juo pasinaudoti; man nereikėjo jų pritarimo, kad galėčiau prafyventi. Mano amatas galėjo mane išmaitinti, net jeigu mano knygos būtų gulėjusios lentynose; bet kaip tik todėl jos buvo perkamos.

*Jean-Jacques Rousseau vertėsi natų perrašinėjimu už pinigus

Ištrauka: Ruso, Ž. Ž. (1967) Išpažintis. Vilnius: Vaga. 382-383 p.

Share Button
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code