Editos Budrytės daktaro disertacijos gynimas: Meno kūrinio interpretacijos validumo problema analitinėje estetikoje

2014 m. gruodžio 17d., 14.00 valandą (Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, Saltoniškių g. 58-216, Vilnius) Edita Budrytė gynė daktaro disertaciją tema „Meno kūrinio interpretacijos validumo problema analitinėje estetikoje. Analitinės ir hermeneutinės prieigų sankirtos” (filosofija 01H).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Mokslinis vadovas: dr. Žibartas Jackūnas, humanitariniai mokslai, filosofija 01H, Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Disertacijos gynimo taryba: pirmininkas– prof., dr. (hp) Gintautas Mažeikis, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Vytauto Didžiojo universitetas;

Nariai:
prof., habil. dr. Antanas Andrijauskas, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
prof., dr. VAIDAS MATONIS, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos edukologijos universitetas;
doc., dr. StanislAvas Mostauskis, humanitariniai mokslai, menotyra (03H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
dr. AUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Oponentai:
doc., dr. NAGLIS KARDELIS, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
doc., dr. Rūta Marija Vabalaitė, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Mykolo Romerio universitetas;

Su disertacija galima susipažinti: Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose.

ANOTACIJA:
Disertacijoje nagrinėjami tiek bendrieji meno kūrinio interpretacijos sampratos pagrindai, tiek įvairios skirtingos galimybės teoriškai ir metodologiškai suformuluoti meno kūrinio interpretacijų vertinimo kriterijus. Aptariami teoriniai sunkumai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama, sprendžiant meno kūrinio interpretacijų validumo problemą, pateikiami problemos sprendimo būdai.

Pirmoji disertacijos dalis skirta įvadui į meno interpretacijos problematiką platesniame H.-G. Gadamerio hermeneutinės interpretacijos sampratos kontekste. Antrąją disertacijos dalį sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiami E. D. Hirscho intencionalizmo pagrindai. Antrajame skyriuje analizuojama kritinio monizmo pozicija, pasitelkiant dviejų analitinės estetikos autoritetų ir oponentų – M. Beardsley’io ir J. Margolio – argumentus. Trečiajame skyriuje nagrinėjami šios diskusijos atgarsiai hermeneutinėse W. Iserio ir P. Ricoeuro teorijose. Kadangi interpretacijos sąvoka analitinėje estetikoje suprantama kaip kūrinio semantinės reikšmės atskleidimas, daugiausiai svarstomos literatūros kūrinio supratimo problemos. Visgi intencionalistinio kriterijaus taikymo problema iš esmės apima visą meno interpretavimo kontekstą. Trečioji disertacijos dalis skirta nušviesti kritinio pliuralizmo nuostatoms ir probleminiams klausimams. Pirmajame šios dalies skyriuje nagrinėjama J. Margolio reliatyvistinės logikos samprata, interpretacijos sąvokos ir kultūros objektų prigimties apibrėžimai, nes iš jų išplaukia pliuralistinė nuostata meno kūrinių interpretacijų vertinimo atžvilgiu. Antrajame skyriuje analizuojami šiuolaikinės analitinės estetikos argumentai, kuriais siekiama pagrįsti tiesos kriterijaus taikymą, vertinant meno kūrinių interpretacijas. Šiame disertacijos skyriuje ieškoma atsakymų į klausimus, ar įmanoma suderinti tiesos kriterijaus taikymą su kritinio pliuralizmo nuostatomis ir kokios priežastys skatina kovoti už teisinga/klaidinga skirtį kaip vertinimo kriterijų. Trečiajame skyriuje nagrinėjami skirtingi požiūriai į meno kūrinio interpretacijų objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą.