Martinas Buberis
Martinas Mordechajus Buberis (1878-1965 m.) – filosofas ir teologas, gimė Vienoje 1878 m. vasario 8 dieną. Po tėvų skyrybų berniukas apsigyveno pas senelius Lvove, kuris jau nuo Žečpospolitos padalijimo priklausė Austrijai-Vengrijai. Senelis Solomonas Buberis, prekybos rūmų ir dviejų bankų direktorius, buvo puikus Talmudo žinovas, aiškintojas bei Midrašų leidėjas. Anūkui jis buvo neginčijamas autoritetas ir neprilygstamas pavyzdys. Nuo mažumės M. Buberis gyveno daugiakalbėje terpėje: senelių namuose buvo kalbama jidiš ir vokiškai, hebrajų ir prancūzų kalbų jis išmoko dar būdamas vaikas, o kiek vėliau, mokydamasis gimnazijoje, – lenkų. Vis dėlto gimtąja M. Buberis laikė vokiečių kalbą. Matyt, tai buvo senelės Adelės Buber nuopelnas – dar jaunystėje susižavėjusi vokiečių kultūra, šį susižavėjimą ji įskiepijo ir anūkui. Nors seneliai labai mylėjo anūką ir kiek galėdami stengėsi atstoti jam tėvus, vis dėlto mažasis Martinas jautėsi vienišas. Tikriausiai šis vienišumo jausmas didino reiklumą žmonių santykiams, aštrino tikro dialogo reikšmę.
M. Buberis siūlo įsivaizduoti du vyrus, sėdinčius kažin kur pasaulio vienatvėje. Jie nesikalba, jie nežiūri vienas į kitą, jie net neatsigręžia vienas į kitą. Jie nėra bičiuliai, nė vienas iš jų nieko nežino apie kito gyvenimą, jie susitiko tik šįryt, traukdami savais keliais. Jie gali likti nebylūs, tačiau juos gali ištikti bežodė tyli komunikacija. Nesvarbu, kad ši tyli komunikacija neteikia jokių „žinių” vienam apie kitą. „Žinių” įprastine šio žodžio prasme. Dialoginis žodžio sakramentas, sako M. Buberis, nereikalauja žodžių.
Kelios citatos:
„Eterio bangos nuolat ošia, tik mūsų imtuvai paprastai būna išjungti.” (Buberis, M. 2001, 60 p.)
„Be Tu neįmanomas joks Aš!” (Buberis, M. 2001, 194p.)
„Atsakomybė yra virkštelė, jungianti mus su kūrinija.” (Buberis, M. 2001, 102p.)
„Prasmės daiktuose neatrandame, prasmės neįdedame į daiktus, tačiau tarp mūsų ir daiktų prasmė gali įvykti.” (Buberis, M. 2001, 94p.)
Pagal:
Martinas Buberis (2001). Dialogo principas 2. Vilnius: Katalikų pasaulis.
Naujausi komentarai