Protagoras

Protagoras [gr. Πρωταγόρας] gimė maždaug apie 485 m. pr. m. e. Abderuose, mirites data ir aplinkybės taip pat nėra tiksliai žinomi. Kilęs iš pasiturinčios šeimos.

Jo nedomino visatos atsiradimas ir filosofinės spekuliacijos apie pirmapradę kosmoso substanciją, dievų egzistavimas. Protagorui rūpėjo praktiniai klausimai. To meto teismuose nebuvo advokatų, kiekvienas gynė savo interesus pats, kaip sugebėjo, kaip išmanė, tačiau buvo atsiradę savotiški patarėjai, tarp kurių iškilo Protagoras. Jis mokė retorikos ir teisės kiekvieną, kas galėjo susimokėti už jo paslaugas. Jis teigė, kad ginče kiekvienas argumentas turi dvi puses ir prastą atvejį, svarstomą teisme, visada galima apversti ir parodyti geresniu.

Atėnuose V a. atsirado naujo tipo filosofija, visiškai kitokia nei ankstesnioji gamtos filosofija. Sofistai iš profesijos buvo mokytojai ir auklėtojai, rengiantys žmones viešam gyvenimui. Greitai palankus graikų požiūris į sofistus radikaliai pasikeitė. Žodis „sofistas“, kuris pradžioje turėjo teigiamą prasmę, įgijo neigiamą; pradžioje jis reiškė mokslininką, vėliau – pseudomokslininką. Aristokratinis visuomenės sluoksnis priekaištavo, kad moko už pinigus; graikų supratimu, tai žemino protinį darbą. Konservatyvieji pradėjo priekaištauti, kad griauna tikėjimą ir papročius. Prieš sofistus pasisakė ir Platonas. Jis galbūt daugiausia prisidėjo prie to, kad sofistai būtų pažeminti. Originaliausias šios srovės mąstytojas buvo Protagoras (gyveno nuo 481 iki 411 m.; kilęs iš Adberų). Jis buvo ne tiek tyrinėtojas, kiek mokytojas, oratorius, populiarizatorius – įstatymų leidėjas Didžiosios Graikijos kolonijoje Turijuose. Jo šūkis: „Žmogus yra visų daiktų matas“. Jis reiškia: koks atsakymas į kiekvieną klausimą yra teisingas, priklauso nuo atsakančio žmogaus. Todėl visada gali atsitikti, kad atsakymai į tą patį klausimą bus prieštaringi.
Nors sofistai buvo įsitikinę, kad priešinga nuomonė vienodai gali būti teisinga, pirmenybę teikė gyvenimiškai naudingoms tiesoms.
Sveikam maistas atrodo saldus, o ligoniui – kartus; sveikasis nėra nei protingesnis už ligonį, nei laikosi tinkamesnio požiūrio į maistą, o yra geresnėje padėtyje. Teiginiai yra vienodai teisingi, bet kadangi vieni už kitus geresni, reikia laikytis geresnių, sakė Protagoras.