Charakteris

Kadangi motyvai, nulemiantys charakterio pasireiškimą arba elgseną, veikia charakterį per pažinimą, o pažinimas yra nepastovus, dažnai svyruojantis tarp tiesos ir paklydimo, nors paprastai laikui bėgant vis labiau taisosi, – žinoma, labai nevienodai, – tai tam tikro žmogaus elgsena gali pastebimai pasikeisti, tačiau tai mums neduoda pagrindo spręsti apie charakterio pasikeitimą. Tai, ko žmogus nori iš tikrųjų ir apskritai – jo giliausios esybės siekis ir jį atitinkantis tikslas – niekada nesiduoda pakeičiama išoriniu poveikiu, pamokymu; kitaip mes jį galėtume perkurti. Seneka puikiai sako: „Norėjimo neišmokstama“, šitaip tiesai teikdamas pirmenybę prieš savuosius stoikus, kurie mokė „dorybės galima išmokyti“. [Diogenas Laertios]. Iš šalies valią galima paveikti tik motyvais, tačiau motyvai niekada negali pakeisti pačios valios, nes jie patys turi jai galią tik tarus, kad ji yra kaip tik tokia, kokia yra. Vadinasi, visa, ką jie gali, tai tik pakeisti jos siekio kryptį, t.y. padaryti taip, kad tai, ko ji nuolat ieškotų kitur nei anksčiau. todėl pamokymas, geresnis pažinimas, taigi išorinis poveikis, gali ją įtikinti, kad ji klysta pasirinkdama priemones, ir šitokiu būdu paveikti, kad tikslo, kurio ji siekia kartą ir visiems laikams pagal savo vidinę esmę, ji pradėtų ieškoti visai kitu būdu, netgi visai kitame objekte. Tačiau tas išorinis poveikis niekada negali lemti to, kad valia iš tikrųjų panorėtų ko nors kito, palyginti su tuo, ko ji norėjo iki tol. Jos norėjimas lieka nekintamas, nes valia ir yra tik pats tas norėjimas, kuris kitaip turėtų būti nuslopintas. O pažinimo, taip pat ir elgesio kintamumas toks žymus, kad valia stengiasi pasiekti savo nekintamą tikslą, pavyzdžiui, Mahometo rojų, vienąkart realiame pasaulyje, kitąkart įsivaizduojamame pasaulyje, pagal tai pasirinkdama priemones ir todėl pirmuoju atveju naudodamasi gudrumu, prievarta ir apgaule, o antruoju – susilaikymu, teisingumu, išmalda, piligrimystę į Meką. Tačiau dėl to nepasikeitė nei jos siekis, nei juolab ji pati. Vadinasi, nors jos poelgiai ir pasirodo esą labai skirtingi skirtingu metu, jos norėjimas lieka visiškai toks pat.

[Schopenhauer, A. Pasaulis kaip valia ir vaizdinys. Vilnius: Margi raštai. P.400-401]