Atsiprašymas
Gebėjimas atsiprašyti yra lemiamas visų santykių veiksnys. Atsiprašymas atstato tiltą, kuris pradeda trūkinėti tada, kai ką nors tyčia ar atsitiktinai įskaudiname. Atsiprašydami neturime keliaklupsčiauti ar jaustis labai kalti. Tiesiog pripažįstame, kad mūsų elgesys buvo blogas, negeranoriškas, skaudinantis, ir atsiprašome. Neišspręstos situacijos (kartais jos tęsiasi net kelis dešimtis metų) ištaisymas suteikia milžinišką palengvėjimą.
[Charlotte Kasl, Ph. D. „Jeigu Buda eitų į pasimatymą, kaip rasti meilę dvasiniame kelyje, P. 121]
Kai kurie žmonės tiesiog nesugeba atsiprašyti,- arba jie niekada nepripažįsta, kad yra kalti(gal to neleidžia išdidumas), arba jie tiesiog neturi kaltės jausmo, bet labai dažnai būtent tokie žmonės kaltina kitus, ar net visą Pasaulį. Gal būt tai-psichinė problema?…