Category: Filosofija

0

Filosofas – ne reflektuotojas, o kūrėjas

Šiuo metu mąstymo padėtis bloga todėl, kad prisidengus modernizmo pavadinimu grįžtama prie abstrakcijų, vėl gvildenama kilmės problema ir panašūs dalykai… Dėl to visos analizės, kur kalbama apie judėjimus, vektorius, tampa neįmanomos. Tai nusilpimo, reakvijos...

1

Vakarų filosofijos susmulkėjimas

Akivaizdus faktas – dabarties Vakarų filosofijos susmulkėjimas. Niekas nebedrįsta kurti visą apimančių filosofinių sistemų, niekas nebesiryžta tam didingam diletantizmui, iš kurio išaugo visi klasikinės filosofijos statiniai, visi stengiasi bet kuria kaina tapti profesionalais, o...

0

Montenis: apie filosofiją

Keista, jog mūsų laikais filosofija net mąstantiems žmonėms tėra vien nieko nereiškiantis ir nesuprantamas žodis; jos nėra kur pritaikyti, nes ji visiškai prarado savo vertę ir sielose, ir gyvenime. Aš manau, kad priežasties reikėtų...

0

Montenis apie mokslą ir filosofus

Senovės filosofai, mano nuomone, buvo didūs išmintimi, bet dar didingesni buvo savo poelgiais … Taliui, kuris visad pliekė šykštumą ir turtų troškimą, priekaištaudavo, kad elgiasi jis panašiai kaip ta pasakų lapė: juokiasi iš to,...

0

Slaptasis ir viešasis filosofijos gyvenimas

Apmąstydami filosofijos prigimtį pastebėjome, kad jos gyvenimas turi dvi puses – slaptąją ir viešėją, individualią ir visuotiną. Slaptoji filosofijos pusė – tai filosofinė būsena, ištinkanti šį konkretų žmogų, iškritusį iš kasdienybės ir atsivėrusį pasaulio...

0

Filosofuoti

Tačiau pradėti naujai, saviškai ir asmeniškai filosofuoti – anaiptol nereiškia tiesiog dėstyti savas mintis. Toks jų dėstymas kaip tik nesąmoningai remtųsi anonimiška kasdienine arba nesąmoningai skolinta žodžių vartosena ir ją tiktai atgamintų. Žodžių ir...

0

Filosofija

Mokslas teikia tyrimų rezultatus, o filosofija tokių rezultatų neteikia. [Russell Bertran (1872-1970)] @@@ Kai tik į filosofinius klausimus atsakoma moksliškai, jie liaujasi priklausę filosofijai. „/…/ vos tik apie ką nors pasidaro įmanoma tiksliai žinoti,...

Ar filosofija gali sugrįžti? 0

Ar filosofija gali sugrįžti?

Filosofijos gyvasties, autonomijos ir autentiškumo kriterijai du: 1) negatyvusis – būtinybė aiškiai atsiriboti nuo religijų, menų ir technologijų, čia-pasaulio daiktus ir patį mirtingąjį paverčiančių mašinomis ir įtvirtinančių mirties principą, įkūnytą milijonuose lavonų ir mumijų...

NEABEJOTINA „filosofijos mirtis“ 0

NEABEJOTINA „filosofijos mirtis“

  Trumpai tariant, pasirodo, kad erotinė mąstymo teorija, išminties meilė, nebereikalinga, o jos vietoje atsirado kur kas rimtesnių dalykų; jeigu filosofijos dar esama, jos uždavinys – triukšmingai propaguoti naujausias mokslų dogmas, asmenybės kultus, nacionalinius...

0

Nesidrovi naudotis žodžiu „filosofija“

Įvairių specialiųjų disciplinų atstovai, peržengiantys savo kompetencijos ribas ir kalbantys ne kaip specialistai, linkę manyti, kad šitaip jie patenka į filosofijos sritį. Ypač dažnai taip nutinka savotiškos „kritinės kultūros“ žmonėms, kurie, nieko nežinodami nei...

Filosofija, magija ir juokas 0

Filosofija, magija ir juokas

  Žvilgsnis į šią, į mitą panašią, apreikštą tikrovę (kheperu Egipto prasme) žymi filosofijos pradžią. Filosofiją čia suprantame kaip pažinimo siekimą ir dialektinį perėjimą nuo vaizdinių prie jų noetinių archetipų, prie dieviško intelekto, kuris...

0

Prof. Evaldas Nekrašas apie mokslą ir filosofiją

Interviu su VU TSPMI profesoriumi Evaldu Nekrašu, kuriame vienas žymiausių Lietuvos mokslo filosofų pateikia savo pamąstymus apie mokslininko ir filosofo įkvėpimo šaltinius, politikos mokslų ir politikos filosofijos sąvokas, svarbiausias mokslo ir filosofijos sąvokas bei...

0

Anarchistinė praktognozė (I dalis)

Moderniosios Vakarų epochos pamatas yra valios metafizika. Nepriklausomai nuo įvairių kultūrų, grįstų, pavyzdžiui, moksline technologija, asmens kultais (judaizmas, krikščionybė, islamas), pažanga, politinėmis sistemomis, pradedant demokratija ir baigiant diktatūra, bendrasis vardiklis yra besąlygiška valia. Žmogaus...

1

Cogito ergo sum [lot. „Mąstau, vadinasi, esu“]

Nors ir buvau sutikęs, kad viskas netikra, vis dėlto reikėjo pripažinti, jog aš, šitai mąstantis, visgi buvau kas nors. Tada, pastebėjęs, kad tiesa „mąstau, vadinasi, egzistuoju“ yra tokia nesugriaunama, jog visos ekstravagantiškiausios skeptikų prielaidos...

Pagrindinės filosofijos sritys. Ar žinai? 0

Pagrindinės filosofijos sritys. Ar žinai?

Logika, pažinimo teorija, mokslo teorija, metafizika, antropologija, etika, kalbos filosofija, socialinė filosofija, politinė filosofija, teisės filosofija, istorijos filosofija, technikos filosofija, estetika ir meno filosofija.

0

Du požiūriai į filosofijos istoriją

Pirmąjį požiūrį, grindžiamą istoristine filosofijos samprata, galėtume pavadinti moksliniu arba tiriamuoju. Tyrinėjimo tikslai gali būti įvairūs: paaiškinti, ką mąstė vienas ar kitas praeities filosofas, atskleisti vienos ar kitos filosofijos atsiradimo priežastis, nulėmusias kalbinę išraišką...

0

Mąstymo vaidmuo

Apakimas yra tik negatyvioji blyksnio pusė, tik pirmasis žingsnis į filosofiją. Jis padeda suvokti kasdienio pasaulio netikrumą, bet neatsveria tikrosios būties. Todėl kad išties regėtu pačių daiktų būtį ir visiškai įeitum į filosofinę būseną,...

0

Įėjimo į filosofijos erdvę kaina

O kaipgi atsiranda filosofinė būsena? „Dabar, – pasakiau, – pažiūrėk, kas būtų, jeigu juos išlaisvintų iš grandinių ir pagydytų nuo tos beprotybės, jeigu viskas vyktų natūraliai? Jei vienas iš jų būtų išlaisvintas ir priverstas...

0

Blyksnis ir prasmė

Blyksnis gali atvesti į filosofinę būseną, į mąstantį atvirumą pasauliui, vadinasi, į akylesnį, daiktų esmę ir tiesą atskleidžiantį regėjimą. Tačiau blyksnis iš pradžių apakina ir bloškia žmogų į tuštumą. O į tą tuštumą gali...

Simuliakrai eina pirma 0

Simuliakrai eina pirma

Anksčiau būtume galėję kaip pačią gražiausią alegoriją simuliacijai pasitelkti Borgeso pasaką apie vienos imperijos kartografus, sudariusius smulkų žemėlapį, kuris be galo tiksliai atkartojo teritoriją (tačiau žlungant imperijai palengva iro ir virto skutais, kurių vieną...

0

Apie netikrumą

Trečiasis filosofijos šaltinis – netikrumas, tapęs naujųjų amžių racionalistinės filosofijos pamatu. Iš netikrumo būsenos išaugo didžiausių naujųjų amžių mąstytojų Descartes‘o ir Kanto filosofija. Netikrumas atveria tolstančią tiek juslinio, tiek antjuslinio pasaulio būtį. Netikrumo būsenoje...

Apie baimę 0

Apie baimę

Filosofijos šaltiniu baimę laikė didieji moderniosios epochos mąstytojai Kierkegaard‘as, Nietzsche ir Heideggeris. Baimę sukelia ne kokie nors konkretūs grėsmingi dalykai, ne pasaulio įvykiai, net ne mirtis ar pralaimėjimo galimybė, ne kasdienybės rūpestis ar nerimas....

0

Kristaus misija

Tačiau kaipgi Dievas praneša žmogui apie tą neperžengiamą ribą? Juk jeigu Dievas yra visai kas kita negu žmogus, kaip įmanomas dialogas tarp žmogaus ir to Visiškai Kito? Jei Dievas būtų tik mąstomas arba pasiekiamas...

0

Krikščionybės filosofija

Pagrindinė krikščionybės mintis yra labai paprasta: žmogus nėra Dievas ir negali būti Dievas, nors savuoju antgamtiškumu jis yra Dievo paveikslas, ir iš visų gyvų būtybių tik jis vienas gali atsiverti Dievui kaip absoliučiai transcendencijai....

1

Kur galima tiesa?

Kur tiesos vieta ir kur galima tikėtis „surasti“ tiesą? Pirminis impulsas skatina manyti, kad tiesa yra anapus žmogaus, pačiuose daiktuose. Ieškodamas tiesos, žmogus savo žvilgsnį pirmiausia nukreipia išorėn, į pačius daiktus, į pasaulį, į...

0

Kodėl galima tiesa?

Tiesa galima todėl, kad būtinas tiesos klausimas. Ji galima todėl, kad egzistuoja būtybė, negalinti neklausti apie tiesą vien dėl to, kad ji apskritai negali neklausti. Kokia būtybė negali neklausti? Tik tokia, kuri ko nors...

0

Tiesos klausimo ypatumai

Tiesos klausimas filosofijoje gali būti pavadintas visų klausimų klausimu jau vien todėl, kad kiekvienas klausimas yra pastanga priartėti prie tiesos, o geriausiu atveju – ją pasiekti ir būti joje. Būti žmogumi arba būti žmogiškai...

0

Sugrįžimas prie pačių daiktų

Filosofas tik mąstydamas negali „sugalvoti“ transcendencijos, negali išvesti jos iš kokių nors pirminių mąstymo principų, nujausti ar turėti ją kaip „apriorinę“ duotį, „įgimtą“ idėją ar loginę išvadą, kylančią iš kokių nors absoliučiai akivaizdžių pirminių...

0

Pirmasis žingsnis į filosofiją

Klausimas: kas yra filosofija? Į jį būtų nesunku atsakyti, jeigu filosofija būtų koks nors mūsų kasdieniame gyvenime randamas dalykas, kuriuo mes naudojamės ir kurį suvartojame. Tačiau taip nėra. Žodis „filosofija“ visų pirma yra nuoroda...

0

Pirmasis žingsnis į filosofiją

Klausimas: kas yra filosofija? Į jį būtų nesunku atsakyti, jeigu filosofija būtų koks nors mūsų kasdieniame gyvenime randamas dalykas, kuriuo mes naudojamės ir kurį suvartojame. Tačiau taip nėra. Žodis „filosofija“ visų pirma yra nuoroda...