Cognosce te ipsum
Šią vasarą nutariau pailsinti savo protelį nuo filosofinių traktatų ir pasinerti į grožinės literatūros labirintus. Skaitymo kelią pradėjau nuo rusų klasiko A. Čechovo apsakymų rinkinio, išleisto Baltų lankų leidyklos, vieno iš jų pavadinimu –...
Necenzūriškai garsiai kvatoti, kalbėti estetiškai, be prasmės. Simuliuoti, jog simuliuoji, bet kentėti – išties… Necenzūriškai garsiai raudoti, klupinėti kartu su visais. Viltį, laimę, teises atiduoti nebesitikint nieko mainais. Necenzūriškai garsiai tylėti, būti bebalsiu kriokliu....
Poezija – dvasinės kultūros sritis, intelektualinės veiklos būdas ir produktas, egzistencijos viršūnė. Eilėraščiuose atsispindi tiesioginės arba netiesioginės (stebėtojo), asmeninės poeto nuotaikos, intensyviausias tikrovės išgyvenimas, autentiška patirtis. Poezija priklauso kūrybos rūšiai, kuri naudoja „žodį“ kaip...
Levino filosofijos interpretatoriai postuluoja, jog Levino mąstymas yra artimas Kanto filosofijai. Šio rašinio tikslas yra atskleisti, kad paminėtus mąstytojus vienija tik ta pati filosofijos kryptis, t.y. taikomoji jos reikšmė per etiką, tačiau šių filosofų...
Šio rašinio tema yra įkvėpta Joseph‘o Campbell‘o (1904–1987) filmų serijos „Mito galia“ (1987) peržiūros, susiejant ją su Jurgos Ivanauskaitės budizmo, Himalajų kultūros kelionių studijomis, su C. G. Jungo, su psichoanalitikės Clarissos Pinkolos Estés atradimais,...
Ludwigas Wittgensteinas galėtų būti filosofu-pavyzdžiu, kurio požiūrių evoliucijos raida, gebėjimas pakeisti savo nuostatas į tikrovės ir kalbos santykį, liudija filosofo augimą išmintimi ir parodo, jog išmintis yra kažkas daugiau nei proto guvumas ar neįprastas...
Šizofreniko pasivaikščiojimas yra geresnis troškimų mašinos modelis, rašo Deleuze’as ir Guattari (toliau – D&G) savo knygoje «Anti-Œdipus: Kapitalizmas ir šizofrenija», negu neurotikas paguldytas ant kušetės. Šią šiuolaikinės prancūzų filosofijos atstovų tezę pabandysiu pagrįsti šiame...
„Kodėl apskritai yra esinys, o ne priešingai, Niekis?“ – Heideggerio moto-klausimas. Metafizika – tai pirminė filosofija, pirmapradė patirtis, pirmasis žmogaus sąlytis su tuo, kas nėra jis pats – su daiktais, su pasauliu, su kitais...
Žemiau pateikta kelių Emmanuelio Levino įžvalgų iš veikalo „Totalybė ir begalybė“ interpretacija. Levinas rašo: „Atskira būtybė gali užsisklęsti savame egoizme, įtvirtindama savo izoliaciją. Ir šis gebėjimas užmiršti apie Kito transcendenciją – nebaudžiamai išvaryti iš...
Ch. A. Akerman filmas „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23,1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“, 1975) kupinas buitinių garsinių vaizdų – žingsnių aido, puodų skambesio, vandentiekio kriokimo, iš dujinės viryklės sklindančio...
„Pavydėjau žmonėms, turintiems Dievą, į jį jie galėjo tvirtai įsikabinti, o aš … teturėsiu „akis kad verkčiau“.“ (Georges Battaile. Dangaus žydrynė) Sensomotorinių saitų yrimą demonstruoja du skirtingi to paties režisieriaus P. Passolini’o filmai : „Evangelija...
„Nesgi žinokite, mielieji, kad kiekvienas iš mūsų yra neabejotinai kaltas dėl visų šioje žemėje, ne tiktai todėl, kad mes visi esame kalti, bet kad ir kiekvienas atskirai yra kaltas dėl visų žmonių ir dėl...
Arvydo Šliogerio knyga „Melancholijos archipelagai“ (Vilnius: Apostrofa, 2009) yra jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumas. Fotografija, kaip „fotosofija“, čia tampa paraleline filosofija. Grožintis filosofo peizažų nuotraukomis ir skaitant miniatiūras, fragmentus šalia jų, prisiliečiu prie jo...
Pasak Šliogerio, filosofiją imanentiškai žudo dvi „kontrrevoliucijos“ – krikščionybė ir XVI amžiaus posūkis į technologiją, kurios sukūrė dvi „žinojimo mašinas“. Šliogeris nemėgsta postmodernizmo, tačiau, anot Jūratės Baranovos, sąvoką „mašina“ pasiskolina iš pačio „kontrrevoliucionieriaus“ postfilosofo...
Šio straipsnio tema – socialinis fenomenas, apie kurį yra mažai kalbama arba kuris išvis yra nepastebimas. Tai bandymas kritiškai apžvelgti smulkių sektų (sąvoka „sekta“ vartojama įvairiausioms „dvasinėms grupelėms“ apibūdinti) veiklą. Poreikis išsakyti nuomonę šio...
Šio teksto tikslas dalinai atskleisti ryšį tarp pilietiškumo, sisteminių partijų politikos ir Tautos namų idėjos. Labai svarbi NVO -jų ateičiai tema, kuri vis naujai atgaivinama kultūros politikos procesų ,vykstančių kitose ES šalyse. Horizontali švietimo ir...
Prieš pradedant Heideggerio Furcht ir Angst fenomenų analizę, būtinas trumpas įvadas į Heideggerio filosofiją, svarbu akcentuoti, nepraleisti esminius aspektus. Tradicinė filosofija pasaulį suvokia kaip daiktų visumą ar sumą. Juk pamatyti būties apskritai kaip ir...
Turbūt daugelis sutiktų, kad tūlas šiandienos žmogus yra gana išlepęs, jam patinka kuo mažiau apkrauti smegenis ir kuo daugiau jusles. Stebėti vaizdą ekrane, klausytis maloniai sudėlioto įgarsinimo ir pasyviai ryti žodieną, tam neprireikia beveik...
Robert‘as Bresson‘as – kino kritikų vadinamas režisieriumi maištininku, tikrumo meistru, nepralenkiamu kino formų grynintoju, labiau už viską kine nekentusiu teatrališkumo. Jo filmas „Drovuolė“ (Une femme douce, 1969 m.) įspūdingas savo išgrynintu, griežtu ir asketišku...
Nieko nėra labiau pažeidžiamo nei paviršius. Beprotis gali sukurti didų poetinį kūrinį, tačiau tai dar nereikš vaiko, poeto ir bepročio triados. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai ta pati stichija ar kaimynystė. Tačiau...
Italų kino režisieriaus Mikelandželo Antonioni filmas „Meilės kronika“ (Cronaca di un amore, 1950 m.) pasakoja dramatišką istoriją apie dvidešimt septynerių metų gražią, žavingą, protingą, tačiau neramią ir lengvabūdę moterį –Paolą, ištekėjusią už milijardieriaus Enriko...
Pradėjus rašyti apie Kafkos fenomeną, prisiminiau, kai mokykloje literatūros mokytoja mums skaitė ištrauką iš Kafkos „„Metamorfozės““. Skaitė taip vaizdžiai, kad apėmė nepaaiškinamas baugulis, tarsi žiūrint siurealistinį siaubo filmą. Rodos prieš akis regėjau, kaip Gregoras Zamza palaipsniui...
„Galvoji aš tavęs nesuprantu? Aš tave suprantu. Kokia plyti bedugnė tarp to, kokią tave mato kiti ir kokia tu išties esi. Net galva sukasi nuo troškimo, kad tave demaskuotų, įmintų, pažemintų, o galbūt net...
„Filosofija ir kino menas kažką sako apie pasaulį: tik skirtingomis ištarų formomis. Tokiu būdu kino menas ir filosofija susitinka gyvajame minties tapsme“, pastebi filosofė Jūratė Rubavičienė savo straipsnyje „Kinas ir filosofinė edukacija: contra ir...
Niekada negalima priversti, kad kas nors būtų tuo, kuo jis nėra. [Parmenido (apie 540-480 pr. Kr.) tapatybės dėsnis] Deleuze‘ui filosofijoje buvo labai svarbus veiksmažodis. Nes veiksmažodis, anot jo, atskleidžia įvykį (evenement). Tai viena pamatinių...
Savo knygoje „Cinema I“ Deleuz’as afektą apibrėžia kaip reakciją į laiką, erdvę, epochą, aplinką… Naujos afektų rūšys dažnai kuriamos ir atrandamos mene. Tai ką afektas išreiškia galima pavadinti veidu, veidas ir afektas sykiu vadinami...
„Žmonės yra tokie išprotėję, kad nebuvimas išprotėjusiu prilygsta kitai beprotybės formai. “ Pascalis Wimo Wenderso filmuose „Alisa miestuose“ („Alice in den Städten“, 1973) ir „Klaidingas judesys“ („Falsche Bewegung“, 1975) tvyro nerimo, nesaugumo, susvetimėjimo jausmas,...
Veido nihilizmą Deleuze’as įvardina kaip susvetimėjimą, kurį anot jo pavyko Bergmanui išryškinti savo filmuose. Tai galimybės užmegzti ryšį su kitu nebuvimas. Baimė, kaip nurodo Heideggeris (Furcht), jei ji nereflektuojama, gali tapti viena iš tokių veido...
Ar galėjo tokį filmą, kaip Hirokazu Koreeda’os „Air doll“ [liet. „Pripučiama lėlė“], sukurti europietis? Nedrįsčiau atsakyti nei Taip, nei Ne, tačiau akivaizdu, jog tokios mintys, įkurdinančios sielą objekte – negyvame kūne – lėlėje, labiausiai...
Filmas „Altonos atsiskyrėliai“, tai Sartre’o pjesės tuo pačiu pavadinimu ekranizacija. Milijonierius Albrechtas Gerlachas sužino, jog serga ir greit mirs. Į savo vilą jis pasikviečia sūnų Vernerį su žmona, jog aptartų palikimo reikalus. Netikėtai paaiškėja,...
Daugelis mūsų gyvename lyg F. Nietzsche’s minties sekėjai – siurbdami iš gyvenimo viską, kas tik patenka į žvilgsnio horizontą, trokšdami valdyti bei siekdami galėti, kas ir sudaro šio filosofo moralės pagrindą. Tačiau mintis apie...
Kas yra realybė? Kas mūsų pasaulyje realiau už žmogaus gyvenimą? Kas galėtų atkurti jį tiksliau už realistinį filmą? Kokių reikia sąlygų, kad toks filmas būtų įmanomas? – tai keli iš daugybės klausimų, kurie sukosi...
Pirmas klausimas, kuris ateina į galvą pasižiūrėjus H.B.Davenport’o filmą „Mockingbird don’t sing“ [liet. „Strazdas giesmininkas negieda“], – tai „kas yra žmogus?“. Tai ketvirtasis Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto iškeltas klausimas, nusakantis pagrindinį filosofijos problematikos lauką....
Kultūra yra tai, ką žmonės laiko materialinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Pats žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere – apgyvendinti, lavinti, gerbti. Akivaizdu, jog kultūra susijusi su tam tikra žmogui ypatinga veikla bei jos...
Analizuojant sąmonės intencionalumą yra labai palanki dialogo metafora. Dialogą suprantant kiek plačiau nei vien kalbėjimą žodžiais galime išskirti tris galimas jo dalyvių pozicijas vienas kito atžvilgiu: žemiau, tokia pati, aukščiau. Husserlio intencionalumo teorija grindžiama...
Įvadas Dantė teigė, kad „žmogus negali būti laimingas be laisvės“. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai būtinas labai aiškus vertybinis pasirinkimas. Vėlyvųjų viduramžių filosofai skelbė teoriją, kad gyvųjų būtybių elgsena priklauso ne nuo jų pačių valios,...
Įvadas Pagrindinė, disertacijos pagrindu, išleistos K. Saboliaus knygos „Įnirtingas miegas. Vaizduotė ir fenomenologija“ tema yra suvokimo ir vaizduotės santykio problema, kuri ir inicijavo šį darbą. Savo teoriniame veikale filosofas bando išryškinti vaizduotės autonomiją. Tai...
„/…/ Jis yra viskas, aš esu niekas, išskyrus tai, kad esu jo dalis.“[1] Režisierius Rainer Werner Fassbinder filme „Marta“ / „Martha“ (1974) pasakoja dramatišką santuokos istoriją. Trisdešimt vienerių metų moteris atostogauja su tėvu Romoje,...
Lietingą lapkričio antradienį stoviniavau autobusų laukimo aikštelėje ir mintimis skubėjau į paskaitą aukštojo mokslo įstaigoje, pasiklausyti racionalių argumentų apie tai kaip viskas yra. Pažvelgiau į tvarkaraštį. Ten buvo žadama, kad daugiavietis transportas atvyks septynios...
„Tarp žmogaus širdį jaudinančių aistrų yra viena, liepsninga, nesutramdoma, kuri vieną lytį padaro reikalinga kitai; aistra siaubinga, niekinanti visus pavojus, įveikianti visas kliūtis; savo siautuliu ji, rodos, gali sunaikinti žmonių giminę, kuriai jai skirta...
Kino juostoje „Septyni samurajai“ (1954) režisierius Akiro Kurosava vaizduoja 16 a. Japoniją. Šalyje įsisiautėjęs pilietinis karas, viešpatauja betvarkė ir suirutė, nėra jokių įstatymų, kiekvienas išgyvena kaip sugeba. Valstiečius engia plėšikų gaujos. Kaimiečiai tamsūs, bejėgiai...
“Dažnai protas pats ieško pasislėpusių vaizdinių ir nukreipia į juos sielos žvilgsnį /…/,”– rašo anglų filosofas Džonas Lokas. Amerikiečių režisierius Michel Gondry filme „Jausmų galia“ (2004 m.) pasakoja apie atminties ištrynimo procedūros pasekmes. Originalus filmo pavadinimo vertimas į lietuvių...
„Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant, gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Evoliucijos teorija netgi įrodinėjo, kad žmogus išsivystęs iš beždžionės. Tačiau žmogus nebegali grįžti į gyvūnų pasaulį ir kartu likti...
Larsas von Trijeras filme „Antikristas“ (Antichrist, 2009 m.) papasakoja sukrečiančią, baisią vienos šiuolaikinės šeimos istoriją. Filmo pradžioje matome sekso sceną, vykstančią vonioje, šalia švaros ir purvo kovos simbolio, kultūrinio atributo – skalbimo mašinos, didžiausio...
Labai seniai, dar aklų poetų laikais, kuriuose iki šiandien knibžda aibė mitų, apie transcendenciją buvo žinoma tiek pat, kiek šiandien. Dabar apie ją yra daugiau atspėta. Juk natūralu, kad laiko tėkmėj prasmegę kūnai, turėję...
Pakankamai pasiklausius regis nesibaigsiančių Jeano Baudrillardo ir kitų tos aplinkos šnekų, kur teisingi pastebėjimai išpučiami į krypteltos prasmės lingvistinius burbulus, madingi žodeliai tariasi pagaliau ištyrę tikrovę, o iš tiesų klimpsta benusibaigiančiame postmodernizme – visa...
Vilkas ir Vitgenšteinas (I dalis) …..Apie pertobulintą paveikslą. Nuojauta pasako, kada jau padėti teptuką. Puiku, jei pasako, ir tapytojas paklauso. …..Tai taip ir Vitgenšteinas – sunkiai skynėsi kelią per džiungles, per sraunią brastą, balansavo...
Skaitant savo tekstų komentarus dažnai sukirba toks nerimas, nuojauta, kad ne tik poezijoje, bet ir kasdieniuose pasikalbėjimuose žmonės taip skirtingai interpretuoja pasakytus žodžius, jų tikslą… Gal tai kalbos prigimtis. Veltui Witgenšteinas mėgino...
Visa žmonijos istorija demonstruoja mums neapsakomą žmogaus kūrybos potencialą, regis, neišsenkamą jo kūrybiškumą. Kurti ir gaminti, išrasti ir atrasti – tai esmiška žmogaus prigimties galios išraiška. Iš to galime daryti išvadą, jog visos mūsų...
. Vitgenšteinas apibrėžia: Filosofija yra „kova su mūsų proto užbūrimu kalbos priemonėmis“. Filosofijos tikslas – „parodyti musei, kaip išlįsti iš butelio“. Jo apibrėžimai yra daliniai atvejai visa apimančių apibrėžimų šių: Filosofija yra pusrutulių harmonizavimas....
Svarbiausias klausimas Svarbiausias, pagrindinis ir jautriausias visų laikų ir visatų filosofijos klausimas yra šis: Skirti šūdą nuo bandelės. Šį dėsnį dar urvuose perkrimto liaudis. Bet filosofai nelinkę tenkintis akivaizdžiu, tatai per paprasta ir negilu....
Stiprūs žmogaus įsitikinimai, principai pavojingi, nes riboja mąstymą. Atsiranda mąstymo šabloniškumas. Imama mąstyti nebematant visumos, neįvertinant aplinkybių, sąlygų, atsisakant nuojautos ir atsiveriančių galimybių kurti ir keisti. Tam tikri išankstiniai ar įsigyvenę principai siaurina...
Kai įvairūs žmonės man užsimena apie savąją mokyklą bei dalijasi vaikystės prisiminimais, prieš akis iš gilių atminties klodų atklysta aštuonis metus smalsiu nuovargiu trinto, įvairių mokslų žinių teikusio, staiga atsiradusio ir nelauktai išnykusio laiko...
“Tik tai vienatvėj auga, ką jon esi įnešęs, taip pat galvijas dvasios. Dėl to vienatvė daugeliui nėra patartina iš viso. Ar buvo žemėj iki šiol kas nors bjauresnio už dykumų šventuosius? Aplinkui juos ne...
Naujausi komentarai