Dvasia ir kūnas būti viename – ar moka nesiskirdami?

Dvasia ir kūnas būti viename – ar moka nesiskirdami?

Visą gyvybingumą savąjį ramybėn nukreipti – ar moki kaip kūdikis?

Nušveisti slėpiningą savo veidrodį – ar moki be dėmelės?

Šalį valdyti, jos žmones mylėti – ar moki be veikimo?

Angos, nuo gimimo duotos, atsiverti ir vėl užsisklęsti – ar moka kaip moters įsčios?

Sužinoti, kur veda keliai, – ar moki be apmąstymų?

Pradėti viską ir gausinti viską; gimdyti, bet nesisavinti; prižiūrėti, bet nesipuikuoti; auginti, bet nepavergti – tai vadinama slapčiausiąja dorybe.

[Religijų istorijos antologija. III dalis. Konfucianizmas. Daoizmas. Šintoizmas. Vilnius: Vaga. 2002. P.129]