Lesterio universiteto dėstytojas D. Papadopoulosas: M kartos darbo vietos – miegamasis ir kavinė

„Amatai, medžiagos ir skaitmeninės bei materialiosios tikrovės susiliejimas apibrėžia šią pirmąją XXI amžiaus kartą – M kartą“, – sako Dimitris Papadopoulosas, Lesterio universiteto Vadybos mokyklos sociologijos ir organizacijos dėstytojas. Jį, kartu su kitais pasaulinio garso tyrėjais, bus galima išgirsti spalio 1 d. antrajame „Zooetikos“ paskaitų cikle Kauno technologijos universitete (KTU).

Dimitris Papadopoulos

Dimitris Papadopoulos

D. Papadopoulosas, šiuo metu baigia rengti knygą „Politinis posthumanizmas“ bei numato išleisti politinių ir ontologinių eksperimentavimo su technomokslu implikacijų studiją „Technomokslo judėjimai“. Su D. Papadopoulusu kalbėjomės apie tai, kas esame mes, pirmieji XXI amžiaus gyventojai.

– Savo veikaluose minite kartą M. Kas yra karta M ir kas ją apibrėžia? 

– Savo darbuose, apibrėžiančiuose šią kartą, analizuoju tam tikrus laiko momentus, kurių metu žmonės daro įvairius dalykus. Kiekvienas tokių dalykų yra susijęs su darymu (angl. – making). Nuo šio žodžio pirmos raidės ir kilo kartos pavadinimas. Be abejo, žodis „darymas“ apima tokius terminus, kaip „įsilaužimas“ (angl. – hacking) ar „keitimas gerinant“ (angl. – tweaking), „permodeliavimas“ ir dar daugelį kitų.

Kalbos, informacija ir virtualioji erdvė buvo praėjusios kartos skiriamieji bruožai. Amatai, medžiagos ir skaitmeninės bei materialiosios tikrovės susiliejimas apibrėžia šią pirmąją XXI amžiaus kartą – M kartą.

– Kaip šį karta susijusi X ar Z kartomis? Ar karta M seka po jų?

– Tikrai neketinu tapti naujosios kartos krikštatėviu ir sukurti perėjimo tarp paskutinės ir kartos M.

Mano tikslas buvo pasakyti, kad kažkas šiuo metu vyksta toje terpėje, kur mes prisiliečiame prie socialinės visuomenės ir realybės. Kita vertus, kažkas vyksta ir su technologija bei mokslu (technomokslu), kuris jau tapęs mūsų gyvenimo dalimi. Mes, ši karta M, jau kažkiek kitaip suprantame ir savo santykį su pasaulio ekologija.

Jei visus šiuos tris dalykus – socialinės visuomenės terpę, technomokslą ir pasaulio ekologijos supratimą – sujungtume, gautume tai, kas šiandien kultūros studijose vadinama sąsaja.

Šiandien mes žinome gerokai daugiau, nei žinojo praėjusios kartos. Vis daugiau žmonių supranta, kad pasaulį ištikus aplinkosauginė krizė. Taip pat matome, kaip technomoklsas yra tapęs mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir skverbiasi į jį vis giliau. Visi šie dalykai taip harakterizuoja kartą M.

Kitaip tariant, nesuklysime sakydami, kad mūsų karta – inovatorių karta?

– Be abejo. Tai bene geriausias šios kartos apibrėžimas. Inovacijos – šios kartos šerdis, tačiau svarbu, apie kokias inovacijas mes kalbame.

Galime turėti labai atreprenerišką inovaciją, tačiau galime turėti ir atreprenerišką bei lengvai platinamą inovaciją. Galime turėti inovaciją, kuri taikoma tik mažose laboratorijose ar tinka visai korporacijai, tačiau galime turėti inovaciją, kuri vyksta ištisose bendruomenėse ar visuomenėse.

Bandau pasakyti, kad su šia M karta, inovacija tampa laisvai plintanti – ji nebelieka tik ją sukūrusioje bendruomenėje.

– Savo knygose sakote, kad ši mūsų karta gyvena jau kitokioje žemėje – užterštoje, su nuolat besikeičiančio klimato įtakojama kasdienybe. Ką karta M turėtų daryti? Stengtis koegzistuoti prie aplinkos, ar bandyti gelbėti savo planetą? 

– Tai labai sunkus klausimas. Jei galėčiau duoti tikslų atsakymą, čia, ko gero, nesėdėčiau. Bet manau, kad mokymasis koegzistuoti ir yra būdas kažką pakeisti. Būtent dabar pagrindinė problema yra ta, kad mes neišmokome koegzistuoti ir prisitaikyti.

Mes išmokome egzistuoti tik susikoncentruodami į savo gyvenimo kelią, kuris telpa į mūsų mažytį žmogiškąjį pasaulėlį. Jei išmoktume harmoningai koegzistuoti su gamta, kitomis ekologinėmis sistemomis, organine ar neorganine medžiaga, tai būtų labai didelis žingsnis į pokyčius.

– Minėjote, kad skiriamės nuo praėjusių kartų. Bene pastebimiausias šiuolaikinių žmonių bruožas – jie tampa „nepririšti“ prie darbo vietos, jei tik turi nešiojamąjį kompiuterį ir bevielį internetą. Kaip iš tikro atrodo kartos M darbo vieta ir erdvė? 

– Taip, tai dar vienas kartos M bruožas. Įprasta darbo erdvė ofise persikėlė į žmogaus miegamąjį, svetainę, šalia esančią kavinę, tavo draugo namus, parkus, bendruomenės erdves. Tiesa, šiam pokyčiui yra riba. Ši riba – daiktų gamyba. Anksčiau galvodavome, kad viskas gali būti pagaminama tik fabrikuose, o kartoje M įvairūs daiktai gali būti gaminami ir namuose, tavo bendruomenės rate.

Tai dar viena neoliberali gamybos forma, tačiau gerokai besiskirianti nuo to, kokiose erdvėse dirbdavo praėjusios kartos.

– Kartos M bendruomenės ir socialiniai judėjimai žengs didelį žingsnį priekin. Koks tai bus žingsnis?

– Šis klausiamas ir yra mano darbo esmė. Mes įpratę galvoti, kad socialiniai judėjimai nukreipti į tam tikras socialines institucijas. Pavyzdžiui, jei yra daug žmonių, ieškančių darbo, jie kreipiasi į tam tikras institucijas, kaip darbo birža ar aukščiau. Turėdami ekologinių problemų, kreipsimės į savivaldybę ar vyriausybės ministerija, kuri atsakinga už aplinkosaugą ar ekologiją.

Dažnai socialiniai judėjimai tapatinami su protestais ir demonstracijomis. Aš noriu pasakyti, kad šiuose judėjimuose jau dabar vyksta pokyčiai – jiems mažiau rūpi protestai, o jie daugiau koncentruojasi į alternatyvius gyvenimo būdus.

Tai nutinka tada, kai žmonės nebesikreipia pagalbos į valdžią, bet keičia mūsų egzistencijos materialumą. Pavyzdžiui, jei nori susikurti sau alternatyvų ekologišką gyvenimo būdą, gali imtis tarprūšinės bendruomenės kūrimo, alternatyvaus žemės ūkio, ekologijos modernizavimo projektų. Yra daugybė pavyzdžių, kur socialiniai judėjimai keičia mūsų gyvenimų ontologiją.

– Kokia gi kartos M lemtis? 

– Klausimas tikrai nelengvas. Karta M – momento karta, ją gan sudėtinga apibrėžti kokiu nors periodu. Ji vystosi dabar ir tikrai nežinau, kas ateis, tačiau ,man svarbu, kad nustotume galvoti apie kartą, kaip apie tam tikro amžiaus žmonių grupę. Ir manau, kad šia krypti žmogiškasis supratimas ir vystysis.

Kartos ateityje diversifikuosis, nes nėra kito būdo, kaip jos kitaip galėtų bendradarbiauti tarpusavyje. Nežinau, kokia bus kita karta, bet tikiu, kad ji bus kur kas logiškesnė nei dabartinė.

Apie „Zooetikos“ paskaitų ciklą: 

„Zooetika“ yra projekto „Frontiers in Retreat“ edukacinės programos dalis. Projektas „Frontiers in Retreat“ dalinai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Kultūra“. Zooetika yra „pilotinis“ KTU su partneriais kuriamo netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatoriaus „M-Lab“ projektas. „Zooetikos“ paskaitų ir seminarų ciklą remia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. 

Antrajame „Zooetikos“ paskaitų cikle bus diskutuojama apie erdvinį mąstymą, „maker“ kultūrą ir efektyvų bendradarbiavimą su kitomis gyvybės formomis. Terminas „zooetika“ apibrėžia bandymą „suausti“ žmonių ir kitų rūšių turimas žinias, poetiką, intelektą, nesistengiant įžvelgti ar planuoti, kur tai galėtų nuvesti. 

Spalio 1 d. KTU „Santakos“ slėnyje paskaitas skaitys architektė, rašytoja, Jeilio universiteto Architektūros mokyklos profesorė Keller Easterling (JAV), sociologas ir profesorius iš Lesterio universiteto Vadybos mokyklos Dimitris Papadopoulosas (JK) bei Londono universiteto Goldsmito koledžo Kultūros studijų̨ centro profesorius Matthew Fulleris (JK).

Registracija į renginį: www.zooetics4.eventbrite.com

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code