Sociologija ir kultūros filosofija

Georgas Simmelis „Sociologija ir kultūros filosofija” (2007)
Leidykla: Margi raštai

Ši chrestomatinio pobūdžio knyga sudaryta iš įvairių G. Simmelio tekstų ištraukų: „Sociologija“, „Didmiesčiai ir dvasinis gyvenimas, „Kultūros sąvoka ir tragedija“, „Moderniosios kultūros konfliktas“, „Kultūros krizė“, „Avantiūra“, „Europos idėja“, „Europa ir Amerika“, „Religinės būklės problema“, „Gyvenimo kontempliacija“.

Šioje apžvalgoje prisiliesime prie trijų temų. Pirma  tema, kurią daugelis linkę laikyti pagrindine ar bent aktualiausia, – pinigų problema. Veikale „Pinigų filosofija“ Simmelis žmogų pavaizduoja kaip mainus praktikuojantį gyvūną. Nagrinėja ekonominės vertės teorijas, ekonominės istorijos (pinigų kilmės ir evoliucijos) problematiką.

„Pinigų filosofijoje“ suformuluota subjektyviosios ir objektyviosios kultūrų dilema. Ji priklauso pirmąjai natūralistinei jo mąstymo raidos stadijai.

Antroji  tema – „Moteriškoji kultūra“. Ši esė pasitarnavo svariu indėliu kuriant feministinę teoriją. Feminizmas egzistavo jau Simmelio laikais. Tačiau tuo metu feministės apsiribojo vyrų ir moterų teisių lygybės reikalavimu. Vyriškais standartais pagrįsta kultūra, daro išvadą Simmelis, yra ne bendražmogiška ar neutrali, bet vyriška. Dėl to, kad moterų pasiekimai vertinami remiantis šališkais standartais, susidaro regimybė, jog moterys yra „nevisavertės“. Jam rūpi klausimas, ar galima alternatyvi „moteriškoji kultūra“ ir kaip ji galėtų atrodyti. Simmelio pažiūros šiuo klausimu vargu ar sulauktų šiuolaikinių feminisčių pritarimo. Tačiau jo pateikta Vakarų kultūros diagnozė darė įtaką radikaliojo feminizmo tapsmui.

Trečioji tema – mados sritis.  Onore de Balzakas pasakė: „Kvailas tas, kuris madoje mato tik madą“.  Savo esė „Mada“ Simmelis teigia kad mada, kaip reiškinys, pasireiškia daugybėje žmogaus gyvenimo sričių.

Autoriaus modernybės analizė sudomins ir šiuolaikinį skaitytoją.

Georgas Simmelis sudėtinga, daugiaplanė ir šakota asmenybė. Prašyte prašosi įterpiamos kelios autobiografinės pastraipos, kurios tiesiog būtinos geresniam jo idėjų supratimui.

G. Simmelis gimė 1858 m. Berlyne ir jo gyvenimas bei kūryba neatsiejami nuo šio miesto. Tai sociologijos klasikas, užsitarnavęs „madingo mąstytojo“ reputaciją, kai kurie darbai darė didelę įtaką to meto intelektualiniam gyvenimui, dalis jų priskirtini ir filosofijos istorijai.

Sklido gandai, kad studentai, atvykę į Berlyną iš Sankt Peterburgo, puldavo tiesiai į Simmelio paskaitų auditoriją net nesutvarkę buitinių reikalų. Vladimiras Iljičius Leninas viename iš savo darbų „vanoja“ Piotrą Bernhardovičių Struvę už marksizmo iškraipymus remiantis būtent Simmelio idėjomis.

Simmelis gimė atsivertusio į katalikybę žydo komersanto Eduardo šeimoje. Motina Flora buvo kilusi iš atsivertusių į protestantizmą žydų šeimos. Jie turėjo septynis vaikus, o Georgas buvo „pagrandukas“. Jo kelias iki filosofijos daktaro laipsnio buvo vingiuotas ir kalnuotas. Habilituotis pavyko tik iš antro karto. Pirmąjį kartą buvo nubaustas už nepagarbų elgesį diskusijoje su profesoriumi Zelleriu, kuris teigė, kad siela yra lokalizuota viename smegenų taške, o Simmelis šį požiūrį pavadino „nesąmone“.

Simmelio paskaitos buvo gausiai lankomos damų ir Rytų pasaulio kontingento.

Berlyno universitete dėstė daug įvairių kursų: logiką, metafiziką, filosofijos istoriją, etiką, religijos ir meno filosofiją, socialinę psichologiją, specialius kursus apie pesimizmą, Kantą, Schopenhauerį, Lotze, Darwiną ir, žinoma, sociologiją. Gyveno dvipatystėje. Žmonų vardai sutapo – abi buvo Gertrud, viena – Kinel, kita – Kantorowicz. Tai vyko seksualinių eksperimentų, staigaus Sigmundo Freudo išpopuliarėjimo elitiniuose kultūriniuose sluoksniuose, intensyvių intelektualinių diskusijų „lytiniu klausimu“ laikais. Šios santuokinio gyvenimo aplinkybės yra svarbios  Simmelio idėjoms suprasti. Tai visų pirma pasakytina apie I. Kanto „kategorinio imperatyvo“ kaip universalaus dorovės dėsnio atmetimą. Simmelis priešpriešina jam „individualaus dėsnio/ įstatymo“ idėją, kuri asmens autonomiją išplečia iki teisės gyventi pagal asmeninės moralės normas, ir mėgina parodyti, kad neprieštarauja dorovės idėjai.

***

„Tai, ką mes jaučiame kaip laisvę, faktiškai dažnai yra tiktai prievolių kaita; kai vietoj tų, kurias lig šiol atlikome, atslenka nauja, mes pirmiausia jaučiame anos senosios priespaudos atkritimą, ir kadangi išsilaisviname nuo jos, tai pirmą akimirką mums atrodo, kad apskritai esame laisvi, kol nauja prievolė, kurios svoris iš pradžių tenka lig šiol tausotoms ir todėl ypač stiprioms raumenų grupėms, pamažu ima kelti nuovargį, ir dabar prieš ją nukreipiamas išsilaisvinimo procesas, kaip prieš tai jis į ją įtekėjo“. (380 pusl.)

***

„(…) kai klasikinė romėnų teisė nustatė, kad bet kokia turtinė skola, kai atsisakoma ją padengti natūra, gali būti sumokėta pinigais, o kartu buvo suteikta ir teisė bet kokią asmeninę prievolę įvykdyti pinigais, tai buvo apibūdinta kaip asmeninės laisvės magna charta (lot. didžioji chartija) privatinės teisės srityje. Žemvaldys, kuris iš savo valstiečio turėjo teisę reikalauti alaus ar naminių paukščių, ar tam tikro kiekio medaus, jau vien dėl to valstiečio veiklą kreipė apibrėžta kryptimi, o kai jis gali reikalauti tik piniginio činšo, valstietis jau gali laisvai nuspręsti, ar jam verstis bitininkyste, ar gyvulių auginimu, ar dar kuo nors.“ (383 pusl.)

***

„(…) grynasis teisingumas, kurį garantuoja mainai, yra tiktai formalus ir reliatyvus dalykas: vienas privalo turėti ne daugiau ir ne mažiau negu kitas. Be to, mainai prisideda prie suvokiamų verčių absoliučios sumos didinimo. Kadangi kiekvienas mainuose atiduoda tai, kas jam reliatyviai nereikalinga, ir gauna tai, ko jam reliatyviai reikia, tai per mainus kiekvienu laiko momentu pasiekiamas vis didesnis iš gamtos išgautų verčių panaudojimas.“ (391 pusl.)

Knygos pagrindu skelbti tekstai:
Mada labiausiai prieinama išoriniam mėgdžiojimui, Moteriškoji kultūra

Literatūra:
Simmel G. Sociologija ir kultūros filosofija (2007). Vilnius: Margi raštai.
Norkus, Z. Georgo Simmelio individualus dėsnis: gyvenimo ir kūrybos bruožai. P.539-585.