Audrius Beinorius: „INDIJA HINDAMS!“: politinio hinduizmo grimasos Indijoje

2019 m. lapkričio 21 d. švęsime Pasaulinę filosofijos dieną, kurios metu turėsite galimybę išgirsti prof. dr. (hp) Audriaus Beinoriaus (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) pranešimą!

A. Beinorius verčia iš sanskrito ir pali kalbų, daug rašo ir keliauja: yra išvažinėjęs visą Aziją. Ne tik išvažinėjęs, bet daug kur gyvenęs bei dirbęs. Kaip pats teigia, Rytų filosofija susidomėjo dėl jos kasdienio praktiškumo, šiapusinio realizmo jausmo ir intelektinių iššūkių formalizuotam vakarietiškam mąstymui.

Audrius Beinorius (Fotografė: Živilė Filmanavičiūtė)

Savo būsimą paskaitą apibūtina taip:

„Bene kiekvienas žino, jog vyraujanti Indijos religija hinduizmas nuo seno yra itin taikinga ir tolerantiška. Sekuliarios ir multireliginės Indijos vizija vadovavosi didieji nacionalinio išsivadavimo lyderiai Mahatma Gandhis ir J.Nehru. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau sužinome apie kruvinas bendruomenines riaušes Indijoje, kuriose lemiamą vaidmenį vaidina hinduistinio nacionalizmo ideologai. Gatvėse marširuojantys radikalai skanduoja šūkius: „Indija hindams”, o Vakarų mokslininkai kaltinami akademine „hindufobija” (R. Malhotra). Tad aptardami kolonijines hindų nacionalizmo ištakas, paskaitoje bandysime atsakyti į klausimus: kokie istoriniai veiksniai lėmė nacionalistinio hinduizmo formavimąsi? Kokių tikslų siekė reformacinio hinduizmo apologetai D. Sarasvatis, Ram Mohan Rojus, Swamis Vivekananda? Apžvelgsime politikos ir religijos samplaiką modernioje Indijoje, pristatydami modernaus tautinio hinduizmo ideologų (V.D. Savarkaras) nuostatas ir vertybes. Kokį vaidmenį šiuolaikiniuose procesuose vaidina radikalūs religiniai sąjūdžiai ir politinės partijos – RSS, VHP, BJP, ShivSena – ir kokiomis vizijomis jos vadovaujasi? Kas yra „hindutva” ir koks ryšys tarp tautinės, lingvistinės ir religinės tapatybių Indijoje? Koks vaidmuo hinduizmui tenka regioninių komunalinių įtampų (pvz. Ajodhjos konfliktas) ir tarpreliginių konfliktų kontekste? Galiausiai, kas sieja ir kas skiria politinį, pliuralistinį bei globalųjį hinduizmus?”

Pasaulinės filosofijos dienos šventėje laukiami visi Rytų filosofijos gerbėjai bei būsimi ir esami Lietuvos filosofai bei žmonės, kuriems smalsu suprasti daugiau, mąstyti kitaip.

Įėjimas nemokamas, bet dėl riboto vietų skaičiaus būtina išankstinė registracija

čia: https://forms.gle/sNker9NSdkABrYK86
Renginys facebook’e.
Iliustracija: unsplash.com