Andrius Užkalnis: filosofiniai klausimai nuolatos lydi mane per visą laiką, kai aš nemiegu

Nuotraukos autorė – Fausta Marija Leščiauskaitė

Koks Jūsų santykis su filosofija? Ar esate perskaitęs nors vieną filosofinį veikalą? Jei taip, kokį?

Man labai patiko mokytis filosofiją Universitete. Turėjau nerealius dėstytojus: Vytautą Ališauską, Tomą Sodeiką, Gintarą Beresnevičių. Kaip daugelis mano laikais, skaičiau Senekos “Laiškus Liucilijui”,  Platoną,  Aristotelį, Kantą, bet tai sau ir širdžiai man labai patiko pirmame kurse Karlas Jaspersas ir jo knygelė, paskaitų ciklas, paruoštas švietėjiškais tikslais: “Filosofijos įvadas”. Aš tada visiems laikams supratau, kokia yra svajonė ir siekis rašyti aiškiai. Sudėtingus dalykus dėstyti suprantamai.

Kažkada Somerset Maugham sakė apie Kantą, kad jis priklauso tiems, kas rašė painiai, nes niekada nepasistengė išmokti rašyti aiškiai. Aukso žodžiai. Mano tai buvo siekis visada, ir kuo suprantamiau rašau, kuo aiškesnis stilius, kuo lengviau ryti mano knygas ir straipsnius, tuo labiau esu tikslą pasiekęs.

Kokia Užkalnio kasdienybė? Ar filosofuojate vakarais, o galbūt rytais?

Negalėčiau išskirti laiko, paros laiko, metų laiko arba kitokio laiko filosofijai, nes čia kaip paskyrinėti laiką meilei arba humorui. Nekenčiu balandžio pirmosios, nes, bailių ir niekingų žmonių supratimu, tai yra diena, kai leidžiama juokauti. O man, kaip anglakalbės kultūros išaugintam, humoras yra tiesiog intelektinės veiklos forma, neišvengiama ir reikalinga kiekviename žingsnyje.

Filosofiniai klausimai nuolatos lydi mane per visą laiką, kai aš nemiegu. Visada bandau suprasti, kodėl. Viskas turi priežastis, visi veiksmai turi pasekmes, visi geri ir blogi darbai sugrįžta juos padariusiems. Rasti veiksmų logiką viskame yra mano nuolatinis užsiėmimas. Mano artimieji ne visada lengvai tai pakelia, nes aš narstau klausimus, kur jie klausimų nepastebi. Ar vanduo džiaugiasi, kai iš čiaupo išbėga į šviesą? Ar jūs apie tai galvojote?

Man patinka paradoksai ir vidiniai prieštaravimai. Žmonės dažnai man sako: “pats sau prieštarauji”, lyg rasdami mąstymo ydą. Vidinė prieštara yra ne mąstymo yda, bet jo esmė.

Kaip manote, ar reikalinga filosofija šiuolaikinei Lietuvos visuomenei? Daug keliaujate, gal atkreipėte dėmesį, koks žmonių santykis su filosofija svetur?

Vieniems reikalinga, kitiems ne. Tai poreikis, kuris yra viduje ir kurio būtinybės neišaiškinsi, kaip būtinybės valytis dantis. Čia mes niekuo nesiskiriame nuo kitų tautų, gal tik vokiečiams, austrams ir skandinavams yra būdingas didesnis sutelkimas dėmesio į savo mąstymą ir į aplinkos ir mūsų santykio su ja sąrangą. Amerikiečiai turi labai stiprią akademinę filosofijos mokyklą ir labai gerai randa taikomąjį aspektą: jie yra šalis žmonių, kurie patys, arba jų protėviai, padarė pasirinkimo žingsnį, nes emigracija yra visada pasirinkimas. Jie visi turi genuose determinizmo nugalėjimą, ir tai duoda labai įdomius rezultatus jų sąveikoje su savimi ir su aplinka.

Vienas dalykas, kuris mane erzina dešimtmečiais, ir kurį pagaliau galiu išsakyti: žmonių vadinimas “filosofija” bet ko, kas yra per milimetrą labiau sudėtinga, negu šeriamos kiaulės bukumas. Jei kas nors palygina dainoje gyvenimą su naktimi arba meilę su laužu ar liepsna, tai jau prašau egzaltuotos durnės sučirpia: “ten ištisa filosofija”. Ne, tai tik metafora, o jūs esate bukos bemokslės, nes net nesuvokiate skirtumo tarp filosofinio svarstymo ir meninės raiškos priemonių.

Laimės samprata pagal Užkalnį?

Laimė yra ne baigtinis būvis, o tęstinis veiksmas, darbo ir pastangos rezultatas, žinojimas, kad atsakai už tai, ką darai, ir kad panaudoji Dievo duotą laisvą valią savo ir aplinkos gerovei. Laimė yra energijos turėjimas (visomis formomis – pinigų, sveikatos, jėgos, laiko), kai jos reikia savo sumanymų įgyvendinimui. Jei sumanymų nėra, ambicijų nėra, tai ir laimės negali būti.

Laisvės samprata pagal Užkalnį?

Laisvė yra visada vidinė, niekada neduota iš šalies ir nedovanota, ir ji yra absoliuti, nes draudimai ir opresija apriboja tik veiksmus, o laisvės esmė yra minčių ir sumanymų laisvė, kuriai galios neturi niekas, nes iš minties kyla materija ir veiksmas. Viskas prasideda nuo minties, o minčių niekas negali apriboti, tik mes patys.

Meilės samprata pagal Užkalnį?

Aš nesu atsakęs į šį klausimą. Meilė yra iš esmės pamatinio egoizmo laikinas suspendavimas, sumišęs ir nepataisomai susipainiojęs su giminės pratęsimo instinktu ir iš to plaukiančia seksualine energija. Tai tokia suspenzija, nesumaišomų dalykų mišinys, iš emocijų ir proto, kuris laikosi tiek, kol ta suspenzija nėra išsisluoksniavusi: kai išsisluoksniuoja, meilės nebėra, lieka nauda, įprotis, seksas, pareiga, bet kad būtų meilė, jie turi būti tobulai sumaišyti.

Ar Užkalnis kada nors mąstė apie mirtį?

Nuolatos – ne apie patį procesą, kurį tikiu esant panašiu į užmigimą arba bendrąją narkozę, bet apie tai, kas bus po jos. Man labai neramu, kas bus su mano siela, kai kūno nebebus.

Išminties samprata pagal Užkalnį?

Išmintis – tai patirtis, kuri išmokė žmogų pažinti klystkelius ir savo neteisumą. Išmintis, kuri mano, kad žino vieną tikrąjį kelią, yra ne išmintis, o senatvinis užsispyrimas. Žinojimo kelias visada yra ir klaidų kelias. Vengti klaidų yra kaip vietoje filmo žiūrėti tik smagiausių scenų ištraukas: kūrinio gadinimas.

Keletą žodžių apie dabartinę pandemiją? Kaip pasikeis ar nepasikeis, Jūsų nuomone, pasaulis po jos? Kodėl taip galvojate?

Išgirs tie, kas moka klausyti: kai kurie žmonės supras, kad jie yra patys sau pakankami, jiems nereikia savo veiklai kontoros, darbdavio ir bendradarbių. Tokių bus, ir jie bus nušvitime. O pats pasaulis nemanau, kad pasikeis kitaip, negu keitėsi ligi šiol. Protingi taps žymiai protingesni, kvailiai – kvailesni. Taip būna po visų sukrėtimų. Bus išlaisvinta kai kurių kūrėjų energija, kuri duos nuostabių meno kūrinių – kinematografe, dailėje, literatūroje. Dabar bus aukso amžius estetikai, maždaug toks, koks buvo Vakaruose po Antrojo pasaulinio karo.

Artimiausi Jūsų kūrybos planai?

Aš dabar labai intensyviai rašau knygą apie Ameriką ir jos žmones – tai vadovas po žmonių sielą, ne po šalį. Nauja bus supinti atskirų gyvenimo aspektų aprašymus su kelių Holivudo filmų aprašymais, nes kaip mitas yra tikrovė ir gyvenimas, taip ir filmas, mano giliu įsitikinimu, yra realybės sluoksnis.

Ačiū

Parengė: Živilė Filmanavičiūtė, 2020.05.08

 

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code