Pasaka apie žąsį

Ponas turėjo Tarną. Tarnas, nešdamas Ponui pietums iškeptą žąsį, mėgdavo nusilaužti vieną kojelę ir suvalgyti. Ponas, pamatę vienakoję žąsį, labai pykdavo ir sakydavo:
– Man atrodo, kad žąsys turi dvi kojas.
Tarnas atsakydavo:
– Jei norite, Pone, galim važiuoti į laukus ir pasižiūrėti.
Galų gale neapsikentęs Ponas sutiko.
– Jiedu nuvažiavo į pievą ir pamatė: prie balos ant vienos kojos stovi žąsys ir miega.
Tarnas sako:
– Matote, Pone, kad aš teisus. Jos visos turi po vieną koją.
Ponas gudrus: sušvilpė, žąsys pabudo, iškišo antrąsias kojas, pamojo sparnais ir nuskrido.
– Nenaudėli, – sako Ponas, – pats matai, kad žąsys turi po dvi kojas.
Tarnas nesutriko ir atšovė:
– Ponuli, prieš valgydamas juk nesušvilpei!

[Lietuvių liaudies pasakų motyvais]
***
Apie ką ši pasaka: apie išmintį ar apie gudrumą?