POBEDOBESIJE
Šiandien, gegužės 9 dieną, Rusiją nusako vienas žodis — ПОБЕДОБЕСИЕ. „Pobedobesije” neišverčiamas į kitas kalbas, nes nurodo, ne „Pergalės dieną“, tapusią Rusijos tapatybės švente, bet „velnio apsėdimą dėl pergalės“. Būtų pusė bėdos, jeigu tik V. Putinas ir jo armija būtų velnio apsėsti — ne, apsėsta visa Rusija. Šiandien, gegužės 9 dieną galima neabejoti, kad ne tradiciniai 70 % rusų palaiko karinę didybę, vadinasi, ir jos agresiją prieš Ukrainą, — ne, palaiko visi 90 %. Tam procentui skirtas karinio parado teatras Raudonojoje aikštėje. Liaudis turi pamatyti ir apsalti iš laimės — štai, nieko didingesnio, gražesnio, tvarkingesnio ir galingesnio už Armiją Rusija neturi. Visi valdiški Maskvos TV kanalai dirba išsijuosę, kad „vaizdai-bombos“ išsporgdintų ruso sielą ir jos drebučiai apliptų V. Putino geležinę valią ir jo raketas. Ir mokslų daktarai, ir pijokai iš pavartės apsikabina. Gegužės 9 dieną Maskva parodo, kaip veikia slavų imperijos karo mašina. Ji veikia su siela ir ašara. „Mes galinti ir neįveikiami!“ — tai ПОБЕДОБЕСИE.
Jeigu Romos imperijos paradai būtų buvę rodomi per TV, vaizdas būtų buvęs labai panašus. Gal tik be slaviškos ašaros. Bet žinia, kokiais griuvėsiais ant galų pagalės virto Roma.
Kol kas Rusija griuvėsiais verčia Ukrainą. Žvėriškai ir negailestingai į Anapilį nusiųsti dešimtys tūkstančių vakar gyvų žmonių. Milijardiniai nuostoliai. Pramoniniai, komunikaciniai, logistiniai mazgai. Bombarduoti ir sunaikinti 250 Ukrainos kultūros objektai (muziejai, teatrai, galerijos). Mariupolio teatre gyvi sudeginti mažiausiai 300 gyventojų su vaikais (kitais duomenimis — 600), ieškoję kultūros židinyje užuovėjos nuo rusų raketų. Ant teatro buvo didelis užrašas „Vaikai“.
Kada šis siaubas baigsis? Ukraina turi … dievuliau, nejaugi mes turime teisę sakyti, ką ji turinti daryti?! Mes turime padėti jai kiek įmanydami, kad ji turėtų maisto, medikamentų, ginklų ir karinės technikos, kuria atremtų žvėrį. Bet viena aišku kaip šviesią dieną — Ukraina, naikinama kaip tauta, dabar kyla kaip tauta. Ir nepasiduos. Europa tokių tautų dar nematė. Europos politika, surėdyta taip, kad tautų Europoje neliktų, atsitrenks į Ukrainos pergalę. Ukraina įgaus esminį, garsiausią balsą Briuselyje. Nes ne kam kitam, o Ukrainai lemta įveikti Rusijos ПОБЕДОБЕСИE savo gyvu kūnu.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų „Akropoliuose“, įvairiuose pramogų, prekybos centruose, prie įvairių aparatų (net kavos aparatų) informaciją matome trimis kalbomis: valstybine lietuvių, anglų ir rusų. Trijų valstybių vėliavėlės žymi kalbą. Šiandien aš balsuoju už tai, kad Rusijos vėliavėlę keistų Ukrainos vėliavėlė. Tai būtų konkretus humanitarinis-politinis žingsnis. Nes tik puošti vitrinas ir namus Ukrainos spalvomis jau per maža.
Ukrainiečių kalbos rusai išmoktų nesunkiai — bent jau Lietuvoje išmoktų.
Arvydas Juozaitis
Iš DIENORAŠČIO
2022 m. gegužės 9 d.
Priedas —
Mikalojus Daukša
1599 metai
PRAKALBA Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba.
Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.
Arvydas Juozaitis
Naujausi komentarai