STALINO-PUTINO TRAUKINYS

28 dieną Armėnija minėjo 104-ias savos nepriklausomybės paskelbimo metines. Audringais 1918 metais tūkstantmetės Armėnijos mažytis lopinėlis išdrįso atgimti ir paskelbti naują valstybę. Po dviejų metų tautos riksmas buvo užgniaužtas — iš šiaurės atėję Rusijos bolševikai pakišo armėnus po kuriamos TSRS imperijos kruvinu sparnu.

Vakar, 29 dieną, Klaipėdos „Ararato“ viešbutyje-restorane buvo ši data pagerbta koncertu ir vakarone. Koncertavo kvartetas, atskridęs iš Armėnijos (gavęs Lietuvos vizą tik 4 dienoms). Užvakar keturi vyrai spindėjo tautinių bendrijų šventėje, miesto centre.

Pasirodė koncerte ir meras Vytautas Grubliauskas, šį kartą, kas reta, į sceną neišėjęs, kalbos nepasakęs.

Vakaronėje karaliavo pučiamasis instrumentas „duduk“, labai panašus į lietuvišką dūdelę (jis paskelbtas UNESCO paveldu). Viskas buvo armėniškai nuoširdu, su saiku.

Tačiau medaus statinė deguto šaukštu sugadinama.

Prie manęs prisėdo keistuolis, purtydamas sulipusius gaurus, ir per dešimt minučių aptemdė vakaro horizontą. Keistuolis šiaip jau pažįstamas daugumai tautinių bendrijų namų lankytojų, jau daug kas jį vadina „mestnyj čudotvorec“ (vietinis stebukladaris). Jis mėgsta pasižmonėti. Nėra jis nei armėnas, nei gruzinas, nei ukrainietis, nei gudas, greičiausiai — rusas. Rusiškai jis man ir išpylė: „Jūs juk patriotas, ar ne taip?“ Klausimas reiškė, kad bus puolimas. Nesirengiau jam atsakyti. Naivia šypsenėle apsiginklavęs, keistuolis nesitraukė ir, nesulaukęs atsakymo, metė: “Štai jūs mylite Lietuvą, o kodėl neleidžiate Rusijos mylėti jos patriotams? Kodėl jos taip nekenčiate?“ Žinoma, toliau tylėti nebepavyko.

Nutiko ryžtingas „ping-pongas“. Keistuolis meta klausimą, aš atmetu.

Pirmiausiai teko pasakyti, kad patriotui jokia neapykanta iš šalies nieko neuždrausi; o štai Rusija yra agresorius, užpuolęs suverenią valstybę, ją naikinantis; Rusija nusipelno daug daugiau negu neapykantos — tarptautinio teismo ir bausmės Putinui. Keistuolis suspurdėjo kaip ungurys ir sutiko, kad „karas — tai baisu, labai baisu“, bet… Bet dar baisiau nesuprasti, suspurdėjo jis dar kartą, kas iš tikrųjų kaltas ir kas vyksta. Ir nieko nelaukdamas išpylė: „Ukraina — tai Rusija, ir nereikia kištis į mūsų reikalus.“ Gavo atgal: „Vadinasi, Ukraina turi būti naikinama ir neturi teisės net priešintis?“ Jis išsitraukia kozyrį: „Na kam Lietuvai šauktis nelaimę? Kam pykinti Rusiją? Juk Putinas ir čia ateis, jeigu jūs taip toliau elgsitės. Paminklus prieš fašizmą naikinate, rusakalbius skriaudžiate… O man gaila, nes visa dūšia aš esu su jumis“.

Pagalvojau, gal trenkus? Gal į marmūzę arba į fotoaparatą, kad jis „visa dūšia nebebūtų su mumis“. Bet, matyt pavojų pajutęs, suspurdėjo jau kaip erelis prieš skrydį ir pakartojo, kad karas „tai baisu, labai baisu“, bet: „Jūsų informacija labai ribota. Pakalbėsime po pusės metų“. Nusišypsojo vaikiškai naivia šypsena, pakratė savo sulipusius karčius ir ėmė lakstyti po salę, šaudydamas fotoaparatu.

Po galais, likau kaip baloje. Vadinasi, po pusės metų? Keistuolis juk tiki, kad būtent po pusės metų jis bus teisus, nes Rusija sugriaus dar penkis miestus ir išžudys dar tūkstančius ukrainiečių. Juk tuo jis tiki, dievaži!

Prisigyvenome savo Lietuvėlėje — jau ir kultūros renginyje Putinu gąsdina. Ateis, ateis rusų tironas ir pas mus rusakalbių ir „rusų pasaulio“ vaduoti.

Reikalas tikrai rimtas. Esu tikras, kad mažiausiai pusė Lietuvos rusakalbių dėl savo kilmės ir Rusijos TV „žinių“ lauko… taip, laukia Rusijos pergalės Ukrainoje. Latvijoje jų daugiau. Bet Latvijoje ir elgiamasi griežčiau — nedauginama ši kolona valstybinėse Latvijos mokyklose. Latvijos rusakalbėse mokyklose per 60 proc. pamokų jau seniai vyksta latvių kalba. O netrukus visas valstybinis vidurinysis mokymas turi būti tik valstybine latvių kalba.

O štai mūsų mylimoje Lietuvoje — galai žino kas. Klaipėdoje asmeniškai pažįstu ne vieną šeimą, kurioje užaugę vaikai, išėję visą vidurinės rusakalbės mokyklos kursą, nekalba lietuviškai. Nesusikalbėsi ir jeigu paklausi, kur jie gyvena — Lietuvoje, ar Rusijos provincijoje. Ir nepasakys jie tau, kur yra Anykščiai ar Pasvalys, bet puikausiai žino, kur yra Voronežas ar Rostovas prie Dono, Nižnij Novgorodas ir koks Rybinskas.

Žodžiu, nereikia stebėtis, kad keistuolis — „mestnyj čudotvorec“ — išduoda savos daugumos nuotaikas. Jų tarpe taip ir galvojama, taip kalbama. Važiuoja Stalino-Putino traukinys.