Metodas

smilkalai

Vienas iš patarnavusių šventykloje mokinių paprašė: „Meldžiu, išmokyk mus, Mokytojau, kad mūsų žodžiai kaip tavieji būtų žmonėms tarsi giesmė ir smilkalai.“

Ir Almustafa atsakė: „Jūs pakilsite virš savo žodžių, bet liks jūsų takas – ritmas ir aromatas; ritmas mylintiems ir visiems mylimiesiems, o aromatas tiems, kurie gyvens sode.

Bet jūs pakilsite aukščiau nei jūsų žodžiai – į viršukalnę, ten, kur krinta žvaigždžių dulkės, ir laikysite atkišę rieškučias, kol jos prisipildys; paskui atsigulsite ir miegosite tarsi baltas jauniklis baltame lizde, ir sapnuosite savo rytojų, kaip kad baltos žibutės sapnuoja pavasarį.

Taip, jūs nusileisite giliau nei jūsų žodžiai. Jūs ieškosite pranykusių šaltinių ištakų ir būsite paslaptinis urvas, aidu atkartojantis silpnus gelmių balsus, kurių jūs dabar nė negirdite.

Jūs nusileisite giliau nei jūsų žodžiai, taip, giliau nei visi garsai, iki pat žemės širdies, ir ten būsite vieni su Tuo, kuris vaikšto Paukščių Taku.“

[Gibran K. Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 2008. P.145]

Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code