Salut, ça va? Vous parlez français?

Sakoma, kad mokantis naujos kalbos, svarbu pirmiausiai įsisavinti veiksmažodžių struktūrą. Veiksmažodžiai žymi veiksmus. O sąrašas veiksmažodžių, kuriuos būtina išmokti, norint sudarinėti žodžių junginius teiginiuose, sakiniuose, ne toks jau ir ilgas. Statistika byloja, kad 60 proc. pagrindinių veiksmažodžių apima bet kurioje kalboje 90 proc. atvejų. Didelė dalis veiksmų, kuriuos atlieka žmonės, beveik yra tie patys, t. y. kartojasi. Kol esame gyvi, mes nuolatos esame judesy – valgom, geriam, kalbam, klausomės, skaitom, rašom, važiuojam, kvėpuojam, mirksim ir t. t. ir pan.

Garsusis filosofas Emmanuel Lévinas (1906.01.12, Kaune – 1995.12.25, Paryžiuje) – gimęs, užaugęs Lietuvoje, kelia įdomų klausimą – ką reiškia Būtis kaip veiksmažodis? Pastebi, kad apie žodį Būtį dažniausiai yra kalbama kaip apie daiktavardį, tačiau Būtis – tai visų pirma veiksmažodis. Prancūziškai sakoma l’être arba un être. [Lévinas rašė prancūziškai, nors ir buvo gimęs Lietuvoje, augo rusų ir žydų kultūros terpėje. Antrąja tėvyne pasirinko Paryžių, kur gyveno ir dėstė.]

Įdomu tai, kad mūsų kalboje galima sakyti – „aš esu“ arba „aš būnu“. Prisiminkime gerbiamą filosofą Arvydą Šliogerį, kuris išskiria Būties ir Esmo sąvokas. Jo filosofijoje šios nėra tapačios. Žodis „Esmas“ – daug metafiziškesnis, keblesnis, kitose kalbose nelabai turintis atitikmenų šiai profesoriaus išraiškai. Anot filosofo Naglio Kardelio, verčiant į anglų kalbą žodį Esmas, geriau naudoti žodį Isness nei Being, nes Isness išlaiko indoeuropiečių šaknį – tai trečiasis vienaskaitos asmuo, pridėjus priesagą, o Being – nėra tinkamas vertimas, nes asocijuojasi su būtimi. Kitas išeities taškas, pasak filosofo, galėtų būti žodžio Esmas nevertimas, palikimas lietuviškojo varianto, kaip dažnai daroma su vokiškaisiais ar graikiškaisiais terminais.

Bet grįžkime prie Lévino, sakiusio, kad Būtis – tai įvykis, vyksmas, buvimas, ir prie prancūziškųjų veiksmažodžių, kurie skirstomi į taisyklinguosius bei netaisyklinguosius. Lieka išsiaiškinti taisyklingųjų asmenavimo „formulę“ ir įsidėmėti netaisyklingųjų, kurie išimtys iš taisyklių, bet labai svarbūs kalboje.

Tarkime, standartinis veiksmažodis – parler (kalbėti):

je parle;
tu parles;
il, elle, on parle;

nous parlons;
vous parlez;
ils, elles parlent.

(Prancūzų kalboje raidės e, s, t, d, r, x, z, l, c dažniausiai žodžio galūnėje nesigirdi, t. y. netariamos.)

Analogiškai asmenuojami ir kiti taisyklingieji veiksmažodžiai: manger, regarder, chanter, visite et etc. Taigi, asmenuojame, asmenuojame, asmenuojame tol, kol tai virs „automatizmu“.

Kai susitinkame su Kitais, nepažįstamais žmonėmis, susipažįstame – prisistatome ir paklausiame vardo.

Je m‘appelle Živilė, et vous?

Žodis l’appeler asmenuojamas taip pat įdomiai:

Je m‘appelle;
Tu t‘appelles;
Il, elle, on s‘appelle;

Nous appelons;
Vous appelez;
Ils, elles s‘appelent.

Taigi,

– Vous vous appelez comment?
– Épeler, s’il vous plait.
– Ž-I-V-I-L-Ė.

Prancūzų abėcėlė labai panaši į mūsų. Tik E tariasi „io”, G tariasi kaip „ž”, H kaip „aš”, J kaip „ži”…

Kaip jau rašiau, dar yra netaisyklingieji veiksmažodžiai, kurie nepasiduoda jokioms taisyklėms, juos turime tiesiog „iškalti“ mintinai kaip vaikystėje daugybos lentelę 🙂

Tarkime – aivor; être; aller:

J‘ai; je suis; je vais;
Tu as; es; vas;
Il, ille, on a; est; va;

Nous avons; sommes; allons;
Vous avez; etes; allez;
Ils, elles ont; sont; vont.

Šiam kartui tiek veiksmo ir judesio!

Ciao!
Linkėjimai popiežiui 🙂 Au revoir, mes amis!

NOM: Živilė
DATE: 22 Septembre 2018