Priklausomas žmogus

Visa, ką visas pasaulis mano esant malonumu, Taurieji laiko kančia. /…/ ten, kur visas pasaulis mato kančią, Taurieji suvokia kaip palaimą.

********************************

Priklausomas žmogus kenčia nuo savo priklausomybės, bet jo kančia yra gryna emocija, neleidžianti jam suvokti metafizinės kančios. Taip kentėdamas jis ir bijo to, nuo ko kenčia. Tačiau ir kentėdamas ir bijodamas, jis dar ir mėgsta tai, nuo ko kenčia. Prisirišimas prie priklausomybės šaltinio labiausiai akstina kančių kilimą. Taigi priklausomam žmogui neįmanoma būti asmeniškai moraliam, t. y. turėti savus moralinius principus, nes jis jau seniai sutapatino juos su tuo, nuo ko priklauso – ar tai būtų šeima, ar gentis, visuomenė, valstybė ar kitas atskiras individas. Jis moraliai nepatikimas, nes jo moralė (visada ne jo, o kito) visuomet yra kita. Jis nebus nei geras karys, nei geras namų šeimininkas, jau nė neminant gero vienuolio ar jogo. Be to, jis negali žinoti, kad jo subjektyvios psichologinės būsenos yra tarsi konkrečios galutinės universalių postulatų išvados. Jis taip pat negali žinoti, jog jo moralumas ar amoralumas yra galutinis šių išvadų nežinojimo rezultatas.

Ištrauka: Piatigorskij A. Įvadas į budizmo filosofijos studijas. Vilnius: Sofoklis. 2017. P. 57, 64, 65

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code