Mini paskaitos apie maksi dalykus

Leszek Kołakowski „Mini paskaitos apie maksi dalykus“ (2020)
Išleido: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC)
Vertė: Vyturys Jarutis
Puslapiai: 232
ISBN: 978-5-420-01832-3

Vienas iškiliausių lenkų filosofų Leszekas Kołakowskis (1927–2009) pirmiausia garsus savo akademine programa, pakylančia į filosofijos istorijos, idėjų istorijos ir religijos filosofijos aukštumas. Tačiau filosofas gerai žinomas ir kaip eseistas, publicistas ir net beletristas.

Per televiziją skaitytų paskaitų cikle „Mini paskaitos apie maksi dalykus“ Kołakowskis kaip tik ir atsiskleidžia kaip savitas, įdomus filosofinės eseistikos kūrėjas. Šiuose tekstuose gvildenami visiems rūpimi žmogaus prigimties ir gyvenimo klausimai. Pernelyg neįveldamas skaitytojo į „aukštas materijas“ autorius elegantiškai pažeria taiklių, susimąstyti, o kai kada ir polemizuoti maginančių minčių apie kasdienius dalykus, tokius kaip valdžia, šlovė, kelionės, skolos, seksas, sąžinė ar net nuobodulys.

Savo samprotavimus apie kolektyvinę atsakomybę, smurtą, pavydą, Dievą, teisingumą dėsto trumpai, logiškai, tačiau nenuslysta vien paviršiumi, atveria netikėtas, esmingas gelmes. Filosofo apmąstymai šiandien gali būti vertingas orientyras siekiantiems išlikti nuosaikaus sveiko proto kelyje šiais manipuliacijų žmogaus politinėmis, ekonominėmis, buitinėmis nuostatomis laikais.

Knygą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Knygos institutas (Lenkija).

Kelios citatos [bus papildyta]:

„Šlovės troškimas ir neteisingumo jausmas, kad šlovė aplenkė arba, kad jos nepelnytai stinga, neabejotinai yra tuštybės kūdikis“ (18 p.)

„Sakydami, kad žmonės yra lygūs, turime omenyje, kad jie yra lygūs savo žmogiškuoju orumu, o šis yra duotas kiekvienam ir niekam nebvalia jo pažeisti.“ (21 p)

„… tie, kurių valdžios visuomenė nekontroliuoja, visados skirs sau daug materialinių gėrybių, o nematerialios, tačiau labai svarbios gėrybės – pavyzdžiui, galimybė gauti informacijos arba dalyvauti valdyme – iš daugumos žmonių būtų atimta. Vadinasi klestės vargas ir priespauda“ (23 p.)

„… taip jau mutinka itin dažnai vartojamiems žodžiams, kad jie imami vartoti atsainiai, neapdairiai ir įvairiausiais tikslais, tad galiausiai darosi neaišku, ką jais norima pasakyti.“ (30 p.)

„Veiksminga būna tik abipusė tolerancija.“ (33 p.)

„Gyvenimas ypatingas tuo, kad jame veikia dvilypės jėgos: vienos siekia užkonservuoti, išsaugoti esamą tvarką, kitos skatina veržtis pirmyn.“ (37 p.)

TURINYS

• Apie valdžią / 10
• Apie šlovę / 15
• Apie lygybę / 20
• Apie melą / 25
• Apie toleranciją / 30
• Apie keliones / 35
• Apie dorybę / 39
• Apie kolektyvinę atsakomybę / 43
• Apie sėkmę / 47
• Apie neatleistiną išdavystę / 51
• Apie prievartą / 56
• Apie laisvę / 61
• Apie prabangą / 67
• Apie nuobodulį / 72
• Matematikas ir mistikas / 78
• Apie Dievą / 88
• Apie pagarbą gamtai / 93
• Apie prietarus / 97
• Apie juoką / 103
• Apie šventuosius / 108
• Apie terorizmą / 113
• Sekso klausimu / 118
• Apie jaunystę / 123
• Apie nieko neveikimą / 128
• Apie sąžinę / 133
• Apie tai, kas gera ir kas teisinga / 137
• Apie aukščiausiąją bausmę / 141
• Apie tautinius stereotipus / 147
• Kančia / 151
• Apie skolas / 160
• Apie atleidimą / 165
• Apie rekordus / 171
• Apie buvimą savo paties savininku / 176
• Apie praeitį ir apie ateitį / 182
• Apie pavydą / 187
• Apie teisingumą / 192
• Apie laidotuves / 198
• Apie kaukes / 204
• Apie draugą ir apie priešą / 210
• Demokratija prieštarauja prigimčiai / 216
• Mano spėjimai apie religijos
  ir filosofijos ateitį / 223