Turėti per daug proto ir doros yra kenksminga

Alfredas Žičkus [Fredis] vertino jį kaip žmogų, kokiu tikrai neverta būti. Nuoširdžiai norėjo pagelbėti Tomui Kelertui. Jis net nubalęs nuo protingumo ir dorybės. Kasdien vis smarkiau bąla, jo veidas vis labiau tįsta, skruostikauliai vis labiau išsišauna. Vienądien jį sutikęs išvysi nuogą kaukuolę tuščiom akiduobėm. 

Turėti per daug proto ir doros yra kenksminga. Tie dalykai ėda žmogų kaip koks vėžys. Šitas pasaulis nepritaikytas dorai ir protui, čia viešpatauja visai kitokie mikroorganizmai. Alfredas Žičkus gerai žinojo šito pasaulio struktūrą. Čia reikalingi apsukrumas, cinizmas ir sveika nuovoka. Taip pat ir teorinis pasirengimas. Būtina kruopščiai paskaitinėti Machiavelį. Pageidautina išnagrinėti Schopenhauerio „Eristiką“. Negalima kliautis morale, dora ir protu, tai savižudižka.

Toks Kelertas neišvengiamai žlugs, o penkiolika kartų už jį paikesnis vyrelis klestės. Ir kam tai reikalinga? Žinoma, jei turi daug proto, sunku išvengti jo žlugdančios įtakos. Bet juk reikia stengtis! Žmogaus valia ir galimybės neribotos. Pasistengus galima numaldyti ir protą, ir dorą. Fredis žinojo, kad galima. Kas prisitaiko – išlieka, kas neprisitaiko – pražūva. Tai tikslūs darvinizmo dėsniai.

Gerai daro, kad nors maukia. Alus atneša ramybę ir susitaikymą, tai jau pirmas žingsnis teisybės link. Fredis gerai žinojo, kokia čia galiojo teisybė. Jeigu to Kelerto aštriai imtumeisi, jį dar būtų galima išgelbėti. Pradžiai jam pakaktų laikytis elementarios taisyklės: vos sugalvoja ką nors protingą – tuoj pat šitai užmiršti ir elgtis ne taip, kaip dera, o taip kaip reikia. Bet kaip tu jį įtikinsi. Tie intelektualai visad mano, kad jų teorijos absoliučiai teisingos, jie patys mėgsta mokyti kitus. Bet reiktų jam pagelbėti – simpatiškas bojus. Būtina jį išgelbėti, būtina apgyvendinti realiam pasauly. Alfredas Žičkus net suraukė kaktą iš įstangos. Prisiekiu: aš jį dar išgelbėsiu. Aš dar paversiu šitą Hamletą normaliu lietuviškai tarybiniu žmogum.

Ištrauka: Ričiardas Gavelis (2015) „Vilniaus džiazas“. Vilnius: Tyto alba. 18–19 psl.
Iliustracija: Aarón Blanco Tejedor / Unsplash

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code