Filosofas Viktoras Bachmetjevas: Kvėpuoti – mąstyti – gyventi

Rubrikoje „Mano gyvenimo kalba” svečiuojasi filosofijos mokslų daktaras, buvęs kultūros ministrės patarėjas, Emmanuelio Levino instituto vadovas – Viktoras Bachmetjevas.

Man atrodo, kad svarbiausia – kvėpuoti. Niekada nepamiršti kvėpuoti.

Kai nežinai kaip pasielgti – iškvepi įkvepi. Kai reikia akimirkos susikaupimui – iškvepi įkvepi. Kai taip baisu, kad užėmė kvapą – iškvepi įkvepi.

Ir viskas. Pradžiai tiek. Visa kita – po to.

Tik būtų gerai nepamiršti: visada pirmiau iškvepi. Įkvėpimas ateina pats. Šiaip jau jam labiausiai ir trukdo pilni plaučiai.

***

Po kvėpavimo pagal svarbą – mąstyti. Būtų gerai niekada nepamiršti mąstyti.

Žinoma, mąstyti sunkiau nei kvėpuoti. Kita vertus, mąstant daugiau laisvės kūrybai: gali tvirtinti, abejoti, lyginti, dauginti, neigti, klausti.

Bet, priešingai nei gali atrodyti, nereikia iš karto pradėti sudėtingai. Galima tiesiog – atsakai į klausimą, imiesi kito. Net jei vienu metu spaudžia dešimt problemų – atsakai į vieną, imiesi kito. Net kai galvoj tiek daug klausimų, jog atrodo plyš – atsakai į klausimą, imiesi kito. Ir viskas. Ir taip po truputį.

Jei jau visai blogai – kvėpuoji. Iškvepi įkvepi. Ir vėl mąstai.

Svarbiausia nebandyti apžioti visko iš karto – klausimų bus per daug, apsisuks galva. Apsisukusiai galvai sunku galvoti.

Atsakymai neprivalo būti galutiniai. Dažniausiai net negali. Tačiau net ir iš laikinų, darbinių atsakymų po truputį stojasi, susidėlioja prasminis konstruktas, kurį vadinam pasauliu. Jis būtinai vientisas, būtinai vienas, o todėl vienintelis, o todėl teisingas. Vienintelis teisingas. Geriausias iš galimų. Na, gerai, geriausias iš tuo metu galimų, bet vis tiek. Ir net jei pačioje teisingiausioje jo versijoje numatyta, jog jis jokiu būdu nėra vienintelis, o teisingas yra tik su tūkstančiu išlygų, jis užsispyrusiai išlieka vieninteliu teisingu. O tokie numatymai dar ir tampa papildomais šio pasaulio teisingumo įrodymais. Nereikia to bijoti.

***

Nors pasaulį konstruojam po vieną, jame gyvenam kartu. Gyventi, beje, taip pat svarbu, gal net svarbiausia. Bėda ta, kad žmogus vienas gyventi nemoka. Ir negali. Kvėpuoti – gali, mąstyti – gali, o gyventi – ne. Nei Robinzonas Kruzas, nei Haris Morganas. Iš čia ir didžioji pasaulio gyventojo problema – ką daryti su kitais. Kaip elgtis, kaip prieiti, kaip pasisveikinti. Kaip mylėti, už ką gerbti, ar ir už ką smerkti. Sunku.

Jei gyventi darosi per sunku, tiesiog mąstai. Jei ir mąstyti per sunku – kvėpuoji. Iškvepi įkvepi. Kvėpavimas išsilygina, apmąstai ir vėl gyveni.

Šiaip gyventi ir yra kvėpuoti, tik mąstant.

Viktoras Bachmetjevas, 2019 m. kovo 06 d.

Fono iliustracija: unsplash.com

Viktoro Bachmetjevo nuotrauka iš jo asmeninio archyvo.