Haliucinuojanti mėsmalė

Nuotraukos šaltinis: Dailės katedra

Pabandžiau susigaudyti kas dedasi Luhansko ir Donecko liaudies respublikose (iš jų vidaus), beveik be jokios ironijos ir beveik be „vestuvių Malinovkoje”. Luhansko Slovenską realiai vis dar valdo persirengėlis baltagvardietis Strelkovas (Girkinas). Jo gauja realiai kaunasi ir yra labiausiai veikli, aktyviai susijusi su Rusija ir jos remiama, nors ir valdo gana nedaug Luhansko srities teritorijų. Prie visos savo baltagvardietiškos-stalinistinės butaforijos, tai labiausiai patyrusi, „apšaudyta” grupuotė. O Donecko situacija daug sudėtingesnė. Ten yra daug veikėjų, kurie vienas kito karštai „nemyli”: Kipšo (Беса) (pavardė Bezleris, Безлер) gauja iš Horlovkos pretenduoja užimti valdžią Donecke, kur jau visą valdžią pasidalijo: mišrus (daug čečėnų ir osetinų) batalionas „Rytai”, vietos milicija (Donecko liaudies respublikos), prorusiškas spec. padalinys (vidaus reikalų) „Sokolas”, draugovininkų būrys „Oplot” ir pilietinė savanorių aktyvistų tusovkė – mėsa, kuriai vadovauja apsišaukėliai vadai – mesianistai, Naujosios Rusijos (Novorosija) ideologai ir gelbėtojai Borodajus ir Pušilinas bei jų gausūs apsauginiai.

Visos grupuotės sąžiningai ignoruoja viena kitą ir kartais pasišaudo. „Oplot” apsimeta neutraliais ir saugo oligarcho Achmetovo turtą bei remia Donecko merą Lukjanenką. Visų jų grupės pasidalijo Donecką dalimis, Tačiau Biesas šiomis dienomis bando perimti iniciatyvą ir ne be kraujo. Minėtų grupuočių vadai ar apsišaukėliai vadai atvykėlius iš Rusijos ir savo „tusovkę” tuoj pat siunčia į „frontą”, kur juos per kelias dienas išgalabija Ukrainos kariuomenė.

Be visų minėtų grupuočių dar siaučia apsišaukėliai Ukrainos partizanai, o veikiausiai plėšikai, kurie tikisi tuština čečėnų ir Rusijos savanorių (mėsos) pinigines. Gausūs „tusovkės” aktyvistai, paprasti piliečiai naudojami kaip „užtvaras” kulkoms, kaip „šauktiniai” ir kaip statybinė jėga (partizanams „biedna” tusovkė neįdomi).

Tikimybė, kad jie pasitaikius progai perbėgs į Ukrainos pusę – didelė, nors yra ir idėjinių fanatikų, kurie gina SSRS nuo „Amerikos fašistų”. Tokia Donecko valdžios dis-konfigūracija paaiškina itin didelį aukų iš sukilėlių pusės skaičių (kiekvieną dieną) bei haliucinuojančius sprendimus, kurių negali niekas suprasti, išskyrus kurio nors vieno įtvirtinimo „draugus”.

Išvada, kurią pabrėžia dauguma Ukrainos politikos analitikų: 1) be Rusijos finansinio ir „savanorių” palaikymo entuziazmas ir jėgos Donecke išsektų labai greitai; 2) Achmetovo, itin korumpuoto ir prorusiško oligarcho, judinti nei kaip negalima, Jo „Oplotas”. gali organizuoti taikų pasidavimą. 3) Rusija kada nors pradės skaičiuoti savo dideles aukas ir pasekmės bus neprognozuojamos.

Gintautas Mažeikis