Dar kartą papasakota Budos istorija

Buda nebuvo budistas, kaip mes tai suprantame dabar. Šį terminą sumanė jo sekėjai. Beje, pats žodis „buda“ reiškia nušvitusįjį, arba prabudusįjį. O tikrasis jo vardas buvo Sidhartha Gautama, jis buvo karalienės Majos ir Šakjos karalystės valdovo Sudhodanos sūnus. Septynio…likos metų jis vedė nuostabaus grožio princesę ir turėjo viską, ką tik galima buvo įsivaizduoti, tačiau jam to buvo maža – jis pasiryžo rasti žmonijos kančių priežastį.
Dvidešimt devynerių, netrukus po to, kai gimė jo sūnus, Gautama išėjo iš rūmų ir pradėjo gyventi asketo gyvenimą. Šešerius metus jis paskyrė savojo kelio paieškoms – susitiko daug garsių religijos mokytojų, gilinosi į jų mokymus, pats išbandė griežtas praktikas. Bet visa tai ieškomo atsakymo nedavė. Nusivylęs visais tradiciniais to meto dvasios ugdymo būdais, trisdešimt penkerių jis patyrė nušvitimą. Tai įvyko jam keturiasdešimt penkias dienas išsėdėjus po bodhio, arba bo, medžiu. Buda suvokė, kad egzistuoja tik viena tikrovė, kurios esmė yra tuštuma. Ir dar jis suprato, kad mes visi esame sudaryti iš tos pačios substancijos ir tarpusavyje susiję. Kitus keturiasdešimt penkerius metus jis savo išmintį skleidė žmonėms – ir paprastiems valstiečiams, ir karaliams.
Užuot sakęs „Garbinkite mane“, jis žmones mokė, kaip išsilaisvinti iš iliuzijų kalėjimo ir susitikti su savo vidiniu švytėjimu, arba, kaip dar sakoma, su švytinčia esme, esančia mūsų esybės centre – natūraliu ir neišsenkamu gailestingumo, gerumo ir ramybės šaltiniu. Jis tikėjo, kad pasiekę tokią būseną žmonės geriau pažins vieni kitus, jų bendravimo netemdys jokie lūkesčiai nei praeities šešėliai.
Sidharta Gautama tapo žinomas kaip Buda, nušvitusysis, tačiau pats jis visada tvirtino, kad tėra paprastas žmogus – ir niekas daugiau. Nors budizmas dažnai pateikiamas kaip asketiškas kelias, iš tiesų ši religija aprėpia viską, kas mes, kaip žmonės, esame, padeda mums įveikti egoizmą ir savimeilę, nes, užuot tapatinęsi su savo potyrių turiniu, mes imame tapatintis su pačia sąmone.
Nušvitę tampame ne dievais, o tikresniais žmonėmis… Išsisklaido nežinojimo tamsa.
Lama Surya Das,
Iš knygos „Vidinio Budos pažadinimas“
Ankstesnieji Budos sekėjai buvo vienuoliai, davę neturto ir skaistybės įžadus. Dėl šios priežasties daugelis budizmo mokytojų buvo viengungiai ir seksualumo bei santykių temos nenagrinėjo. Kaip suderinti seksualumą su dvasiniu keliu, gerokai vėliau ėmė domėtis Vakarų šalių budistai.
/…/
Budizmas – tai savęs pažinimo kelias, kad visų pirma be jokios baimės susidraugautume su savimi.

[Charlotte Kasl, Ph. D. „Jeigu Buda eitų į pasimatymą, kaip rasti meilę dvasiniame kelyje, P. 19-22]