LOVE SUPREME, supranti?

– Tamsta įsimylėjai? – paklausiau sėsdamas ant stalo, jai už nugaros.
Ji, klaikiai sugirgždinusi kėdę, pasisuko į mane ir ramiai tarė:
– Taip. Tave.
Aš vos nepaspringau sultimis! Tik tokios meilės man ir betrūko! Patys pagalvokite: penkiasdešimt telefono skambučių kas dieną, mažiausiai trisdešimt – kas naktį, tona laiškų kas savaitę ir nesuskaičiuojami apsilankymai bet kuriuo paros metu su mielomis dovanėlėmis – apelsinais, pienėmis, guavos sultimis, leisgyvėmis kanarėlėmis, brošiūromis apie eilinį UFO pasirodymą, sudžiūvusiais drugių lavonais ir t.t., be to, įvairiausiomis dingstimis – ak, tik surūkyti cigaretę, išgerti puodelį arbatos, pasiklausyti Džimo, Džono ar Polo, patylėti drauge, pažiūrėti į akis…
– Ak vargšeli, kaip tu išsigandai! – sukikeno ji, delnu plekštelėdama man per kelį. – Gali nebijoti, aš tavęs nekankinsiu savo meile. Man visai nesvarbu meilės objektas. Man svarbu meilės kokybė – LOVE SUPREME, supranti?
…
Juk nesvarbu degtukas, įžiebęs liepsną. Ugnis – štai esmė!

Ištrauka:
Jurga Ivanauskaitė (1985). Pakalnučių metai. P. 169-171