Progresas

Progrese privalo nebūti mirties, tai – nesiliaujanti patobulinimų seka, naujovių ir kartu psichologijos, kuri palaikytų visų šių naujovių troškimą, kūrimas – visa tai nurodo, kad pasyviai gyvenamo suvokimo lygmenyje yra visiškas pastovumas, tuščias pastovumas, kuris „paženklina“ kiekvieną išradimą kaip „nepakankamą“, todėl reikalaujantį naujų išradimų, naujų jaudulių – šie fenomenai nurodo, kad iš tikrųjų „niekas nevyksta“, kad mėtomasi iš vietos, kur verkiame iš nuobodulio, į vietą, kur nuo jo mirštame. Todėl visos naujovės, paskutiniai popkultūros „klyksmai“, ar tai būtų „melodija“, ar „stilius“, ar „meilužis“, ar „manierizmas‘, ar populiari pornografija alaus, sporto, automobilių reklamoje – visa tai paeiliui, vis greičiau ir greičiau ženklina, kad niekas nevyksta. Naujovė yra pastovi, ji atveria gyvenamo pastovumo suvokimą. Vartojimas yra vienas šių pastovių naujovių variantas /…/

[Mickūnas A. Per fenomenologiją į dzenbudizmą. Vilnius: Baltos lankos. 2012. P.173]