Kas tas Aaš?

vabalas

– Dabar tu jau negalėsi viso mėšlo nešti rankose. Dabar tu turėsi savo Aš, kaip aš ir mama.
– Savo Aaš? – nustebo berniukas. – O kas tas Aaš?
– Pats pažiūrėk.

Berniukas įdėmiai nužvelgė tėvą ir staiga šalia jo pamatė didelį pusiau perregimą pilkšvai rudą rutulį.

– Kas čia? – išgąstingai paklausė jis.
– Čia mano Aaš, – atsakė tėvas. – O dabar tokį pat turėsi ir tu.
– O kodėl anksčiau jo nematydavau?
– Buvai dar mažas. O dabar ganėtinai užaugai ir gali pats matyti šventąjį rutulį.
– O kodėl jis toks nepatvarus? Iš ko jis padarytas?
– Nepatvarus rutulys atrodo todėl, kad tik dabar jį išvydai, – paaiškino tėvas. – Kai apsiprasi, pamatysi, kad jis – tvariausias daiktas pasaulyje. O padarytas jis iš gryno mėšlo.
– A-aa, – nutęsė berniukas, – tai štai iš kur tu nuolat imi mėšlą. Duodi man jo ir duodi, o iš kur gauni – nesuprasdavau. Pasirodo, štai kiek jo turi. Kokį tu pasakei žodį?
– Aaš. Tai šventas egiptiečių žodis, kurio mėšlavabaliai jau daug tūkstantmečių vadina savo rutulius, – iškilmingai atsakė tėvas. – Kol kas tavo Aaš dar nedidelis, bet pamažu jis didės ir didės. Dalį mėšlo duosime tau mudu su mama, o paskiau išmoksi pats jo susirasti.

Ištrauka: Pelevin V. Vabzdžių gyvenimas. Iš rusų k. vertė D. Saukaitytė. Kitos knygos: 2015. P. 27

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

AlphaOmega Captcha Classica  –  Enter Security Code