Didieji politiniai mitai: Sąmokslo, Aukso amžiaus, Gelbėtojo ir Vienybės
… visiškai akivaizdu yra tai, kad dviejų pastarųjų Europos istorijos šimtmečių politinius sukrėtimus nuolat lydėjo stulbinamas mitologijos suklestėjimas …
Mitas įtaigus tuo, kad savaime formuluodamasis kaip rišli, vientisa sistema, jis būna visiškai autonomiškas. Vadinasi, jam nereikia jokio kito įteisinimo, išskyrus jo paprastą teigimą, jan nereikia jokios kitos logikos, išskyrus jo paties laisvos sklaidos logiką …
… kiekviename [iš mitų] … nesunku surasti pastovumo ir tapatumo veiksnių, jie glūdi ne tik kalbos, bet ir vaizdų plotmėje, ne tik simbolių, bet ir emocinio poveikio srityje.
Teikdamas pirmenybę Prancūzijos istorijai ir chronologiškai apsiribodamas dviem pastaraisiais šimtmečiais, išskirčiau keturias „didžiąsias mitologines sistemas“: Sąmokslo, Aukso amžiaus, Gelbėtojo ir Vienybės …
Sorelio žodžiais tariant, mitas – tai „rišli visuma vaizdų, turinčių stūmoklio galią“, tai tarsi pirmasis postūmis, skatinantis judėti, veikti, taigi jis yra ypatingos energetinės galios stimuliatorius …
Politinis mitas išties yra pramanas, realybės deformacija arba objektyviai abejotina jos interpretacija. Vis dėlto legendinis pasakojimas atlieka ir aiškinamąją funkciją – jis siūlo daugybę raktų dabarčiai suprasti, sukuria tinklelį, pro kurį žvelgiant, trikdantis faltų ir įvykių chaosas gali pasirodyti esąs tvarkingas.
Maža to, mitas ne tik aiškina, bet ir mobilizuoja: kaip pranašiško dinamizmo skleidėjas, jis atlieka ypatingą vaidmenį rengiantis kryžiaus karams ar revoliucijoms …
Politiniai šiuolaikinių visuomenių mitai šiuo požiūriu beveik nesiskiria nuo tradicinėse visuomenėse funkcionuojančių didžiųjų sakralių mitų. Jiems būdingas vienas esminis bruožas – takumas ir tuo pat metu kontūrų paslankumas. Jie iš dalies vienas kitą uždengia, vienas į kitą įsismelkia, neretai vienas kitame ištirpsta. Subtilus ir sykiu galingas papildančiųjų ryšių tinklas skatina jų tarpusavio pereinamumą, perimamumą, interferenciją.
Praėjusių aukso amžių ilgesys dažniausiai virsta viltingo laukimo būsena, kai tikimasi ir pranašiškai skelbiama juos sugrįšiant. Labai retai pasitaiko, kad revoliucinis mesianizmas savajai eteities vizijai nepriskirtų iš praeities perimtų vaizdinių ir nuorodų.
Kita vertus, nuo pragaištingo sąmokslo demaskavimo temos gana lengvai pereinama prie Gelbėtojo, išganingojo vado, motyvo: juk būtent jam skirta išvaduoti Valstybę nuo pražūtingų jėgų, siekiančių ją užvaldyti. Politinis mitas, kaip ir religinis, iš esmės yra polimorfiškas: tai reiškia, kad visiškai skirtingi mitai gali pateikti tą pačią iliuzinių vaizdų seriją; kita vertus – tas pats mitas geba sukelti gausybę atgarsių ir turėti ne mažiau reikšmių.
Šaltinis: Raoul Girardet (2007) „Politiniai mitai ir mitologijos“, 12-18 psl.
Naujausi komentarai