Oportunizmas

Oportunitas lotyniškai – „palanki, patogi padėtis“. Antai žurnalistas sako: blogai padariau laikraštyje apšmeiždamas firmą, ji mane paduos į teismą, galiu būti nubaustas. Tad žurnalistas oportunistas. Juo nebūtų, jei sakytų: blogai pasielgiau, juk šmeižti – amoralu. Tačiau norma jam nerūpi.

Oportunizmas – tai prisitaikėliškumas, principų atsisakymas siekiant naudos. Oportunizmas yra stipriausiai išreikštas konformizmas. Oportunistas taip pat elgiasi pagal normą, jos viduje nepripažindamas. Antai asmuo savo darbovietėje inicijuoja akciją, būdamas įsitikinęs visišku tos akcijos beprasmiškumu. Imasi akcijos todėl, kad tikisi iš to turėti naudos: tai atsilieps jo prestižui, kvailys šefas tokias akcijas palaiko.

Kai manoma, kad elgtis tolerantiškai yra naudingiau negu netolerantiškai, tai yra oportunistinis pagrindimas: iš tolerantiškos laikysenos tikimasi ką nors laimėti, ką nors prasigyventi.

Ištrauka: Romanas Plečkaitis. Tolerancija. Vilnius: Pradai. 1998. P. 80